Būkite savimi


Labas.

Šiandien kaip niekad noriu su kažkuo pasikalbėti. Išsipasakoti. Padiskutuoti.

Ar žinot tą jausmą, kuomet jumis... naudojasi? Iš dalies. Tą jausmą, kuomet, rodos, esi priklausomas kažkokiam žmogui. Svarbiausia - ne savo noru. Ar kada nors esate darę veiksmus, kurių daryti visai nenorėjote, bet tai darė draugai ir jus vertė daryti kartu? Ar tokius žmones galima vadinti draugais? Ar galima gerbti tokius žmones, kurie gyvena jūsų gyvenimą? Gyvena jį už jus būtent taip, kaip jie norite?

Uždaviau begales klausimų ir linkiu visiems į juos atsakyti. Galiausiai išsikelkite didžiausią klausimą - kodėl tai vyksta? Kodėl kažkam leidžiame varžyti mūsų veiksmus, kodėl darome tai, ko nenorime arba nedarome tai, kas yra mūsų svajonės? Kodėl? Pati nekenčiu šito jausmo. Esu visiškai toks pat žmogus kaip jūs kiekvienas ir tikrai nors kartą esu patyrusi šį jausmą. Purviną, šlykštų, arogantišką, iš dalies pasipūtusį veiksmą... Visi kada nors sustojome ir pagalvojome : '' O kaip aš atrodysiu?'' Kaip mes atrodysime darydami kitokius dalykus nei kiti? Išskirtinai. Ar tas išskirtinumas yra blogai? Ar blogai būti savitu žmogumi? Ar blogai būti... savimi?

Kodėl mes taip dažnai leidžiame 'bandos jausmui' šėlti mumyse? Kodėl kartais būname kaip šuniukai ir darome veiksmus, kurie mums visai ne prie širdies... Aukojamės dėl kitų - aukojam svajones, laiką, kartais net draugus, šeimos narius. Bet kodėl? Kodėl negalime daryti dalykų, kurie patinka mums? Kodėl negalime spjauti į tokius ''draugus'', aplinkinius, kurie nurodinėja mums gyvenimo taisykles?

Gyvenimas yra žaidimas. Kiekvienam žaidėjui yra palikta laisvė susikurti savo taisykles. Ir Dievaži, kiekvienas šį žaidimą žaidžia kaip moka! Vieni - šlykščiai ir purvinai, likusieji - be galo nuoširdžiai. Kaip gyvenimu žaidi tu? Ar turi savo taisykles? Ar mėgsti daryti tai, kas kitiems atrodo nepriimtina? Kas atrodo išskirtinai, keistai, nekasdieniškai...

Kodėl bijome to išskirtinumo? Kodėl kai kuriose situacijose... nebebūname savimi? Tampame draugų, bičiulių, aplinkinių kopijomis. Kopijos niekada nebūna geresnės už originalą... Žinai kodėl? Nes geriausi dalykai nepakartojami. Mes visi esame vieninteliai ir nepakartojami - ir neneik to! Tu, žavi mergyčka, kuri dabar skaito šitą tekstą - nusišypsok! Ne taip, labiau! Dar! O, šaunuolė! Dabar su tokia šypsena atsistok prieš veidrodį ir pasakyk ''Aš nuostabi''. Nes tokia esi. Nuostabūs žmonės daro nuostabius dalykus, todėl venkime situacijų, kuomet kartais būname kopijomis. Kuomet pasiduodame 'bandos jausmui'...


Šokit, klykaukit, verkit iš juoko ar iš liūdesio, elkitės kaip maži vaikai ir džiaukitės gyvenimu! Darykite tai, kas jums atrodo šaunu - juk niekas kitas jūsų gyvenimo už jus nenugyvens! Neleiskite kitiems naudotis jumis! Įgyvendinkite savo svajones, net jei ir kai kas sako, jog jos - visiškas šlamštas!!

Būkite savimi. Pamirškite nusibodusius ir iki gyvo kaulo įgrisusius dalykus. Pamirškit viską, kas jus liūdina ir būkite savimi! Ir pamirškit aplinkinius. Pamirškit ir gyvenkit sau. Dėl savęs. Nekreipkite dėmesio į keistus žvilgsnius ir tylias apkalbas. Jūs nuostabios. Nuostabesnės už visus kitus! Ir nesivarginkite dėl tų, kurie kalba jums už nugaros. Reiškia jūs jau priekyje.

Tiesiog būkite savimi.
To labiausiai ir linkiu,
Vilija.

14 PAKOMENTAVO

  1. Man atrodo, kad nieko geresnio gyvenime neskaičiau. AČIŪ!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Iš ties į visus Tavo šiame poste parašytus klausimus žinojau atsakymus. Niekada nesekiojau bandos jausmo ir nedariau tai ko nenoriu. Turiu savo gyvenimo taisykles, savo principus ir gyvenu pagal tai ir visiškai man nesvarbu ar tai kam nors nepatinka, nes tai yra mano gyvenimas, o ne kažkieno kito. Sakau taip pat visada tai ką manau ir ką noriu ir niekas man nelieps tylėt, kai aš noriu kalbėt. O kiti bijo būti savimi ir išsiskirti iš minios,manau, dėl to, kad bijo būti nesuprasti ir likti vieni, nes galvoja, kad nuo jų gali nusisukti tie, su kuriais jie būna. Bet tai ne man spręsti. : )

    AtsakytiPanaikinti
  3. GaBi* - geriausias atlygis yra girdėti tokius žodžius. :) Nėra už ką!

    Živile - labai patiko man tavo pasakyta mintis : ''Niekas nelieps tylėt, kai aš noriu kalbėt''. Būtent, kiekvienas žmogus turi teisę į žodį, į draugus, į savo gyvenimą, savas taisykles ir principus. Tavo hipotezei pritariu - daugumą žmonių 'bandos jausmas' pasiglemžia būtent radę jų silpnają vietą - baimę. Baimę išsiskirti, baimę būti atstumtiems. Bet jeigu nesistengsime nugalėti tos baimės - ji pati nedings. :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Kai kurie, paskui tiesiog susitaiko su to, ir mano, jog taip gerai, jog tai yra teisinga ir normalu, klausyti kitų, gyventi ne savo, o kitų gyvenimą ir tiesiog būti kažkam po padu, todėl kai pripranta prie viso to, net nebando to keisti ir gyvena taip toliau, o Tikrąjį save kažkur paslepia giliai viduje. : )

    AtsakytiPanaikinti
  5. Labai patiko. Seniau man taip buvo, nebuvau savimi, visada pataikaudavau vienai draugei, stengdavausi elgtis kaip ji ir t.t. Bet vieną kartą susimąsčiau kodėl taip darau, kad būtu mano drauge? Nepasitikėjau savimi? Nepatiksiu jai kokia esu? Ir gerai, kad neilgai jai patarnavau, nes sugebėjau atsakyti į šiuos klausymus. Ačiū :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Živile - ir žinai, dažniausiai po tomis 'kaukėmis', ar galbūt po kažkokio žmogaus padu slydi didis žmogus. Žmogus, kuris turi argumentų pilną nuomonę, puikius sugebėjimus ir didžias svajones, bet jei niekas nepadės tokiems žmonėms išlįsti iš to pado... jeigu niekas nepadės jam patikėti savo jėgomis - jeigu jis pats netikės savimi.. Juo netikės nieks. O tai skaudina.

    Eve Lyn - ačiū. Tikri draugai priims tave tokią, kokia esi. Jie džiaugsis, kad tu iš vis esi! Jiems nekliudys tavo nusišnekėjimai, tavo netvarkingumas ar per didelis kuklumas... Jie vertins tave ir laikys pilnaverčiu žmogumi. Tokius draugus reikia kaip auksą - vertinti. :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Tačiau, jei jie nenorės iš po tos kaukės išlįsti patys, jų niekas neprivers ir niekas nepadės to padaryt, nes jei turi to norėt, kaip ir bet kokio kito dalyko. Be noro nieko gero nebus, nes išlindus iš po kaukės, jie tiesiog vėl grįš po ja. : )

    O tikrus draugus reikia vertint dar labiau nei auksą. Auksas materialus dalykas, o tikro draugo nenusipirksi jokioje juvelyrikos parduotuvėje ir nepadėsi į bako seifą, kad nepabėgtų nuo tavęs : )

    AtsakytiPanaikinti
  8. Živile - logiška, be noro nevyksta jokie veiksmai. Gerai, vyksta tokie 'po padu' sėdėjimai, bet ieškant naudos, gerų dalykų - noras labai svarbu. Kalbu apie paprastą draugišką ranką, kuri padėtų įkopti į tą aukštą kalną ir kartu džiaugtųsi rezultatu. Juk kai į keliones leidiesi ne vienas, o su kažkuo - visada linksmiau? :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Visiškai sutinku su tuo, kad kiekvienam reikia kito žmogaus palaikymo, nes tada pats pradedi labiau tikėti savimi, bet kokioje situacijoje, ne tik šioje. : ) Kai yra kitas žmogus, kuriuo gali pasitikėt, ir kuris padeda visada yra lengviau, bet tik tada jei yra tam noro. Žinoma norą galimą įskiepyt, pati ne kartą taip dariau norėdama padėt. Kartais tai suveikia, tačiau būna taip, kad tas įskiepytas noras labai greit dingsta ir vėl grįžtama prie to pačio, nors ir buvo daug pastangų įdėta, kad tai pakeistų. Todėl, manau, kad vis dėl to, reikia, kad tas žmogus NORĖTŲ to nuoširdžiai pats, o ne kažkas kitas norėtų to už jį, kad jam padėtų. : )

    AtsakytiPanaikinti
  10. Vilija, AČIŪ - tokio straipsnio man kaip tik ir reikėjo! Taip man yra buvę, labai pataikaudavau vienai merginai, vaidindavau prieš ją "kietą" ir panašiai. Tačiau kartą išklojau jai viską, VISKĄ ką manau, ir... Mes jau penkis metus esame geriausios draugės!! :>

    AtsakytiPanaikinti
  11. Živile - va aš ir tikiuosi, kad tokių atvejų, kuomet įskiepytas noras išlieka amžinai bus daugiau. Tuomet tie žmonės, kurie gavo pagalbą iš savo draugų, dažniausiai jie perleis kitiems draugams. :)

    Gintarija - čia ne straipsnis, tiesiog.. pokalbis? Ne kaip rašytoja su skaitytojais, bet kaip žmogus su žmogumi. :) Kad ir kaip čia bebūtų, labai ačiū. :)*

    Viktorija - prašom! Nuoširdžiai džiaugiuosi už tave, jog kartu su savo drauge perėjote sunkumus ir neišsižadėjote viena kitos. :)*

    AtsakytiPanaikinti
  12. Protingesnių dalykų turbūt visam pasauly nerasi. Ačiūūūū ;)

    AtsakytiPanaikinti
  13. Greta - kaip miela girdėt tokius žodžius... :) Ačiū tau ir žinoma, prašom!

    AtsakytiPanaikinti