Siaubas baubas: gyvenimas po mirties

Sveiki! Šį kartą rubrikoje siaubas baubas tyrinėsime gyvenimą po mirties. Turbūt kiekvienas esame pagalvoję ` o kas bus kai numirsiu? `. Kiekviena religija turi savo nuomonę šiuo klausimu. Vieni tiki, kad keliausima pas Dievą, kiti - tiesiog mirsim ir nieko nebebus, o dar kiti, kad reinkarnuosimės.
Šią temą galima nagrinėti ir nagrinėti, tačiau šiandien pabandysiu jums pateikti svarbiausią informaciją.

Reinkarnacija
Tyrimai nustatė, kad lietuviai bene labiausiai tiki reinkarnacija iš visų Europos šalių. Pats pavadinimas reinkarnacija išvertus iš lotynų kalbos reiškia `pakartotinas įsikūnijimas`.  Šis tikėjimas atsirado Indijoje ir yra viena iš pagrindinių induizmo tikėjimo dalių. Induizmas teigia, kad atgimimų ratas sukasi tol, kol siela yra išvaduojama už išmintingą ir nesavanaudišką elgesį.
Europietiškosios reinkarnacijos pradžia siekia antikinės Graikijos išminčius Pitagorą ir Platoną. Pastarasis sakė, kad blogai nugyvenęs gyvenimą vyriškis persikūnys į moterį, o nedoros moters laukia gyvūno lemtis. Sklinda gandai, kad krikščionybė pirmaisiais amžiais pripažino reinkarnacijos teoriją, tačiau gandai lieka gandais, nes to niekas neįrodė.
Didžioji liudijimų apie reinkarnaciją yra surenkami hipnozės seansų metu, tačiau niekam ne paslaptis, kad seanso metu psichoterapeutas pacientui gali įteigti ką tik nori. Todėl neįmanoma tiksliai pasakyti ar liudijimai yra tikri.

Praeitas gyvenimas.
 Internete radau tikrai įdomią istoriją apie vieną mergaitę :
Šanti Devi gimė Indijoje 1926 metais. Kai mergaitei sukako treji metukai tėvai pastebėjo, kad ji atkakliai kalba apie savo vyrą ir vaikus. Tėvai nesuprato nei kas tas vyras, nei kas tie vaikai. Tačiau mergaitė paaiškino motinai, kad jos vyro vardas Kedamnatas ir, kad ji su juo gyveno Mutros mieste. Šanti detaliai paaiškino apie namą, žmones, aplinką kur gyveno.
Kai mergaitei suėjo aštuoneri jos dėdė užsispyrė sužinoti ar tikrai mergaitė sako tiesą.  Jis parašė laišką Kedarnatui ir išsiuntė adresu, kurį mergaitė dažnai minėdavo. Po metų į jų namus pasibeldė vyriškis. Šanti motina išsigando, nes jo nepažino, bet mergaitė ją nuramino ir pasakė, kad tai jos vyro pusbrolis. Svečias žinoma jos nepažino, nors mergaitė ir teigė, kad puikiai jį pažįsta. Vėliau Šanti tėvai susitarė su Kedarnatu, kad jis atveš vieną iš savo sūnų susipažinti su Šanti. Kai jie atvyko mergaitė puolė prie berniuko ir elgėsi tarsi jo žmona. Vėliau ši istorija pateko į laikraščius ir mergaitė prisiminė dar daugiau detalių iš praeito gyvenimo.

Pomirtiniai įspūdžiai.

Pomirtiniai įspūdžiai paprastai būna patiriami klinikinės mirties būsenoje. Dažniausiai pasitaiko atsiskyrimas nuo kūno, baimė ar atvirkščiai - šiluma, šviesos matymas. Dėl naujų priemonių pastaruoju metu padaugėjo žinių apie pomirtinius įspūdžius. Dauguma medikų laiko tai haliucinacijomis, bet paranormalių reiškinių specialistai teigia, kad tai yra pomirtinio gyvenimo įrodymas.
Pomirtiniai įspūdžiai būna labai įvairūs, bet dažniausiai yra išskiriami šie etapai:
  • Nemalonus garsas ar triukšmas.
  • Būvimo negyvu jausmas.
  • Malonios emocijos, ramybė.
  • Atsiskyrimas nuo kūno.
  • Skridimas tuneliu, kurio gale matoma šviesa.
  • Susitikimas su mirusiais giminaičiais.
  • Susitikimas su ryškios šviesos būtybe (dažnai tai laikoma Dievu).
  • Gyvenimo prabėgimo prieš akis fenomenas.
  • Ribos arba pakraščio pasiekimas.
  • Sugrįžimo į kūną jausmas.
  • Šilumos jautimas.
Kai kurie žmonės išgyvena blogus jausmus, bet dauguma patiria malonų jausmą: ramybę, šilumą.

Siela
1907m. mokslininkai atliko tyrimą. Jo metu buvo tiriamas žmonių masės kitimas mirties metu. Buvo nustatyta, kad žmogaus svoris sumažėja maždaug 20 gramų. Tyrimuose dalyvavo ligoniai, kurie buvo ištisai stebimi: tikrindavo jų pulsą, kvėpavimą ir t.t. Kai tik ligonis mirdavo jo svoris iškart sumažėdavo kelių sekundžių bėgyje. Fiziškai toks staigus svorio netekimas neįmanomas, todėl mokslininkai atmetė prakaito išsiskyrimo, iškvėpto oro teorijas.

Kelių žmonių nuomonės apie šį eksperimentą:

`Visiškai tikiu.;} tikiu,kad toks dalykas kaip siela yra.`
`Net nežinau...Manau žmogus išvis neturi sielos.Siela - žmonių sukurtas pavidalas kaip ir dievas` .
`Tikiu, nes negalim mirties metu numesti 20g. Nors truputį kažkaip keista, kad galima pasverti dvasią, bet..`.
`Apie tai mums tikybos mokytoja kalbėjo.Įdomu.`
`Tikiu, juk kažkiek turi sverti ta mūsų siela . Juk ji viską valdo`.
`Tikiu, nors norėčiau daugiau įrodymų`. 

Savižudybė - nuodėmė
Žmonės, pasitraukiantys iš gyvenimo savo noru neturės ramybės kitame pasaulyje. Kiekvienas žmogus gimsta su konkrečia užduotimi žemėje,o jeigu siela talentinga - misija gali būti susijusi ir su kitais žmonėmis. Sakoma, kad savo paskirčiai žemėje karma duota konkretų laiką, gyvenimo laiką. Jeigu kažkas palieka gyvenimą anksčiau laiko jam duotas energijos potencialas lieka neišnaudotas. Reiškia neišgyventa savižudžio sielą prie fizinio pasaulio tiek kiek metų jam buvo lemta gyventi žemėje.
Senovėje pastebėta, kad neramios dvasios, vaiduokliai ir kiti fenomenai siejami su savižudžiais. Daugelis aiškiaregių gali pasakyti žmogus gyvas ar ne pasižiūrėjęs į nuotrauką. Savižudžių atveju aiškiaregiai tvirtina, kad žmogaus nemato nei tarp gyvų, nei tarp mirusių pasaulių. Kaip tokia būsena kankina, liudija žmonės po nepavykusios savižudybės, vėliau sugrįžę į gyvenimą.
Romos aristokratai savižudybę laikė stiprios valios poelgiu ir labai klydo, nes toks atvejis yra bailumo poelgis.

Kas nutinka mūsų kūnui kai mirštame?

Kalbėjome apie dvasinę žmogaus būseną, tačiau norėčiau jus `apšviesti` ir apie žmogaus kūno pasikeitimus po mirtis.  Nors žmogaus smegenys nebefunkcionuoja, tačiau jo kūnas dar kinta ir tie pasikeitimai gali būti labai gąsdinantys.
Pomirtinis gargaliavimas -  tai šiurpus garsas, kurį žmogus leidžia būdamas visai arti mirties. Jis atsiranda dėl dingusio kosėjimo ir rijimo reflekso ir žmogus nebe nuryja seilių. Mirštančiam žmogui tai nesukelia skausmo, tik tai labai šokiruoja aplinkinius.
Neįprastas kvėpavimas - prieš mirtį žmogus pradeda kvėpuoti labai keistai: greitai įkvepia ir iškvepia, nustoja išvis kvėpuoti, po to vėl pradeda. Silpnėjant širdies darbui po vidaus organus išnešiojama vis mažiau deguonies, todėl organizmas `liepia` plaučiams įkvėpti daugiau oro.
Išsituštinimas - po mirties žmogaus kūno raumenys atsipalaiduoja, žarnynas taip pat. Manau nereikia daug aiškinti viso proceso, bet tai palyginus gana retas atvejis.
Sustingimas - tai dažniausiai pasitaikantis reiškinys. Raumenims nebedirbant jie nustoja būti elastingi ir suakmenėja. Stingimas gali užimti visą kūną, netgi akių vokus.
Kūne nusėdantis kraujas - kai širdis nustoja pumpuoti kraują kūnas pradeda kauptis žemiausiose kūno vietos. Kraujas nebėga tik ten kur kūnas liečiasi su kokiu pagrindu.
Atšalimas - žmogui mirus kūno temperatūra iškarto lėtai pradeda kristi. Kai kuriais atvejais atšalimas gali prasidėti vėliau, nes tai irgi priklauso nuo aplinkos temperatūros.
Rausva juosta ant akies - kai žmogus miršta atvirais akių vokais nebėra kam drėkinti akių ir po kurio laiko išryškėja rausvos, netgi rudos juostos. Šis reiškinys neįvyksta jeigu žmogus nuskęsta.
Vidurių skystis - retsykiais ištekantis rusvos spalvos skystis iš mirusiojo burnos ar nosies. Jis dažnai yra supainiojamas su krauju, bet tai ne kraujas. Skystis iš burnos eina, nes po mirties ima kauptis dujos pilve, kurios stumia skrandžio turinį į gerklę.
Odos atsiskyrimas - prabėgus kuriam laikui nuo mirties nuo kūno pamažu pradeda irti oda. Organizme kaupiasi dujos, jos pasiskirsto po kūną ir išsipučia. Pratrūkus odai ir dujoms ištekėjus oda subliūkšta.


Šiandien tiek. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie gyvenimą po mirties. Tikite juo? Kiekvienas turime savo teoriją, bet tiesą sužinosime tik tada kai numirsime. Dabar galime tik spėlioti, galvoti kas nutinka, o teisybę žino tik tie, kurių jau nebėra su mumis. Džiaukitės gyvenimu dabar, nes juk nežinome kas nutiks vėliau.
Lauksiu jūsų komentarų ir linkiu gero vakaro. :)

-Ieva

8 PAKOMENTAVO

  1. As manau, kad po mirties nebuna nieko. Be savo mastymo, kuris isugdytas evoliucijos metu, mes niekuo nesiskiriame nuo gyvunu, todel neturiu pagrindo manyti, kad po mirties mes turime kazkoki "pranasuma" pries gyvunus kaip antai reinkarnacija, gyvenimas rojuje ar kas nors panasaus.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Konanas - va šitaip mokiausi kai studijavau bibliją, bet vėliau priėjau išvadą, kad kiekvienas mąsto skirtingai ir viską sužinosim tik paskutinę valandą. :p

    AtsakytiPanaikinti
  3. O aš tikiu :) Labai patiko straipsnis, spaudžiu visus tris mygtukus, esančiua apačioje! :p

    AtsakytiPanaikinti
  4. Man labai patiko kažkada perskaityta Pitagoro frazė : "Nieko neprarasime jeigu tikėsime. Bet jeigu netikėsime - vėliau galime gailėtis to, ko netekome..." Na, ne žodisodin pasakiau, bet manau, kad supratot esmę. :D Čia tikrai yra gili mintis, kuria vadovaujuosi religiniais klausimais.

    O apie straipsnį - reinkarnacija patiko, nes man tai įdomu, pati kažkiek tikiu, bet va apie pomirtinį gyvenimą ar kažką ten tai net neskaičiau, nes na, tiesiog kiekvienas turi tam tikrą nuomonę susidaręs ta tema, ir iš tikrųjų niekas nežino kaip ten kas bus. :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Gaby labai geri žodžiai! šaunu, kad radai kas patiko. vis gi kiekvienas atsirenkame sau įdomią informaciją :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Be abejo, kiekvienas gali pasirinkt kuo tiket ir kuo ne :) Nepersu niekam savo pesimistiskos pasauleziuros :D

    AtsakytiPanaikinti
  7. Patiko straipsnis, tik norėjau pasakyti, kad ne taip dažnai rašytumei tokio pobūdžio straipsnius, nes po truputį pradeda atsibosti... :D Be to, spaudžiu visas tris reakcijas :) Ačiū :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Eve Lyn - dėkui, šiaip būtų smagu jeigu žmonės komentaruose parašytų apie ką nori straipsnių, taip būtų lengviau išsirinkti temas :D

    AtsakytiPanaikinti