Siaubas baubas : vaiduokliai, dvasios

Sveiki! Šį gražų vakarą, belaukiant futbolo sumaniau parašyti straipsnį, matau anonimai skundžiasi, kad jų mažoka. Taigi šį kartą rubrikoje siaubas baubas kalbėsime apie dvasias, vaiduoklius. Prisipažinkime, nors ir sakome, kad jais netikime, tačiau naktį ,pažiūrėjus siaubo filmą, juk nebūna jauku.
Orbai. 
Orbai yra energetinis kamuolys, dažniausiai pilkos spalvos arba spektro ir retu atvejų vienos spalvos. Dauguma skeptikų sako, kad tai tiesiog dulkės, lietaus lašai ir t.t. Ekstrasensai, aiškiaregiai tai vadina energetiniais kamuoliukais ar žmonių dvasiomis.
Bene kiekvienam tekę nufotografuoti orbą apleistose, nykiose vietose. Sakoma, kad energetiškai jautresni žmonės gali netgi jausti jų buvimą šalia - tai pilkieji orbai `pasikraunantys` nuo žmonių emocijų. Yra ir kita orbų rūšis  - orabai, kurie yra energetiškai stiprūs. Juos galima užfiksuoti tiek lauke, tiek viduje. Juos galima pastebėti ir plika akimi.
`Bildukai`.

Į klausimą iš kur jie atsiranda negali atsakyti niekas. Bilduko pavadinimas poltergeist yra kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia `triukšminga dvasia`.  Tyrinėtojai  teigia, kad bildukai atsiranda kai emocinę krizę išgyvena ir vaikai, ir suaugusieji. Kai vyresnieji jaučiasi apgauti, prislėgti, kamuojami neramumų - tada atsiranda bildukai. Tačiau kai suteikiama medicininė pagalba jie išnyksta. 

Egzorcizmas.
Tai yra blogųjų dvasių išvarymas iš žmogaus, vietų ar daiktų. Pats pavadinimas yra kilęs iš graikiško atitikmens “exorkizein”, kas išvertus ir reikštų “nelabos jėgos išvarymą”. Šiais laikais tokiu dalyku tikima ne taip stipriai, bet viduramžiais tai buvo plačiai paplitęs reiškinys. Internete radau psichiatrijos profesoriaus pateiktą versiją:  ” Aristokratei Žanai de Belfil, vienai iš vienuolyno vyresniųjų, naktimis ėmė vaidentis ne per seniausiai mirusio vienuolyno prioro šmėkla. Pastarasis neatstojo nuo vienuolės begėdiškai glamonėdamas ir kalbėdamas nešvankybes. Po to, kai nukentėjusioji apie savo nelaimę papasakojo kitoms seserims vienuolėms, “velnio apsėdimas” įgijo masinės erotinės psichozės pobūdį. Erotinė ekstazė neapleido vienuolių nei dieną, nei naktį, šios nuolat kalbėjo apie santykius tiek su demonais, tiek su angelais… Moteriškės raitėsi pasibaisėtinose konvulsijose, rangėsi, ropojo keturpėsčios, lojo, kudakavo, miaukė ir pan., tuo gąsdindamos aplinkinius. Konvulsijų metu jos vardino demonus, kurie jas neva užvaldę, taip pat vardus tų, kurie jas tais demonais “užleido”. Bažnytininkai demonus bandė išvaryti užkeikimais, taip pat buvo suimtas ir sudegintas ant laužo tariamasis raganius”.
Egzorcizmas praktikuojamas ir šiomis dienomis. Daugelis senovinių kultūrų turėjo blogio dvasių išvarymo ceremonijas, tačiau ir šiandien Katalikų bažnyčia tiki velnio apsėdimu ir turi egzorcistus. Per išvarymo apeigas naudojami specialūs bažnytiniai ritualai ( 27 punktai ), kurių metu kalbamos maldos, užkeikimai, naudojami kryžiai, šventintas vanduo. Egzorcizmą praktikuoja ir protestantai. Pagal Michael Kuneo, yra apie 500 – 600 įvairiausių evangeliškų įstaigų, atliekančių šiuos ritualus.

KAIP NUFOTOGRAFUOTI VAIDUOKLIUS?

  1. Tinka visų rūšių fotoaparatai: skaitmeniniai, paprasti.
  2. Norint gerų rezultatų reikia naudoti 400 jautrumo juostelę ir būtina naudoti blykstę.
  3. Dieną nufotografuoti vaiduoklį ypač sunku, todėl tai geriau daryti naktį.
  4. Geriausios vietos `fotosesijai` - seni namai, kapinės, apleistos vietos.
  5. Fotografijoje reikia, kad į foną įeitų medis, antkapis, žmogus ar kas kita.
  6. Fotografuoti reikia daug.
  7. Venkite blizgių paviršių.
  8. Patikrinkite objektyvą - jeigu yra nešvarus objektas ant jo, nuvalykite.
  9. Neuždenkite objektyvo pirštu ar plaukais.
  10. Šaltame ore geriau sulaikyti kvapą.
  11. Niekada nekvieskite piktųjų dvasių
  12. Specialistai sako, kad geriausia fotografuoti nuo spalio iki vasario. 


Juodoji balerina - Pikų dama

Vieną kartą Vilniuje dvi merginos sugalvojo išsikviesti pikų damą. Jos išsitraukė mažą veidrodėlį ir pradėjo ją kviesti.  Po trijų kartų nieko neatsitiko, bet vienai merginai kažkoks tamsus šešėlis pagriebė už kojos ir nuplėšė rūbus ir išrovė jos vidaus organus. Kambarys nusidažė jos krauju, liko tik jos drabužių likučiai. Kita mergina dabar gydoma Anglijos psichiatrinėje ir laikoma kambaryje be jokių šešėlių, ji atsisakė nešioti bet kokius rūbus, nes bijo, kad iš jų gali išlysti pikų dama.
Iš tikrųjų pikų dama ir juodoji balerina yra tas pats. Su ja galima susisiekti per veidrodį, televizorių, paveikslą ir netgi kompiuterį. Pikų dama pasirodyk - tai tarsi burtažodis sakantis vesk mane pas save. Internete galima pasiskaityti tikrai baisių pasakojimų apie ją.

Elektroninė žinutė iš XVI amžiaus.


Anglas mokytojas Kenas Vebsteris remontavo Medou kotedžą, tada jam pasirodė vaiduoklis. Iš mokyklos paskolinto kompiuterio disketėje atsirado keistas eilėraštis, kurio niekas nesuprato. Kai po kelių dienų kompiuterio ekrane atsirado žinutė senąja anglų kalba Kenas pagalvojo, kad kažkas jam krečia pokštus. Štai vertimas : `Rašau daugelio pavedimu. Kokius keistus žodžius tu vartoji... Tu esi geras žmogus, fantastiška moteris, gyvenanti mano namuose... su šviesom, kurią sukūrė velnias... Tai buvo didelis nusikaltimas, atimti man namus.... L.V`
Per kelis mėnesius Kenas ir Lukas Veinmenas ( taip save vadino dvasia) užmezgė kontaktą. Didžioji tekstų dalis rašyt anglų kalba. Minėtasis Lukas Veinmenas gimė 1546 m. tame pačiame name,kur gyveno K.Vebsteris. Pokalbiai kompiuteriu tęsėsi devynis mėnesius, bet vėliau nutrūko.

KELIOS ISTORIJOS IŠ INTERNETO: 

Praėjusią vasarą svečiavausi pas pusseserę. Ji gyvena nuosavame name, mažame kaimelyje. Namai aplink labai seni, mažai žmonių tegyvena... Prieš jos namą stovi labai senas namas. Atrodo, lyg būtų po gaisro - be langų, be durų. Viena siena išgriuvusi, viena pusė stogo taip pat. 
Vieną dieną pusseserė turėjo važiuoti, o aš likau viena namuose. Atsiguliau į lovą ir girdžiu kažką verkiant lauke. Tas garsas man priminė mažo vaiko verksmą. Atidariau langą, bet nieko įtartino nemačiau. Balsas sklido iš to, priešais esančio, namo. Paliko smalsu, kas ten galėtų būti, juk ten tik griuvėsiai. Tad nusprendžiau nueiti pažiūrėti. 
Atidariau senus surūdijusius namo vartelius. Verksmas nutilo. Apėjau aplink namo griuvėsius, kaskart pasižiūrėdama pro namo skyles languose. Jame mačiau krosnį. Visur buvo juoda, pilna degėsių. Namas buvo po gaisro. Nieko neradusi išėjau namo. 
Kai papasakojau pusseserei, ką girdėjau, ji man papasakojo, kad prieš 7 metus tame buvo sudeginta maža mergaitė. Kai jos mama su ja užsirakino ir padegė. Ir nuo to laiko ten kartais girdisi verksmas... 
Išsikvietėme kunigą ir verksmai pasibaigė... 


Prieš 12 metu nusipirkome iš nedorai gyvenančios moters namą. Po to šitą namą pertvarkėm taip, kaip mes norėjom. Taip pat perstatėm įėjimą iš kitos namo puses. Kai pradėjome gyventi, niekas name nesivaideno. 

Retkarčiais kažkas prašmėžuoja pro langą - lyg kažkas praeina, bet niekas neateina. Tai matome ne mes vieni- šitą jaučia ir mūsų 2 šunys, kurie gyvena namuose. Jie puola prie lango lodami, tačiau nieko nėra. Kai prieiname prie durų - taip pat niekas nestovi. Taip pat šituos praeivius pastebi ir pas mus užėję giminaičiai. 

Kai kada matome netgi kaip tie praeiviai apsirengę. Kartą buvo tokia naktis, kai antra valanda nakties kažkas pradėjo belstis į lauko duris. Po to pasigirdo beldimasis į langą. Aš pagalvojau, kad pradės belstis į miegamojo langą ir prikels mažąją dukrą. Tuomet aš nuėjau prie durų pažiūrėti, kas beldžiasi. Beldimas buvo atsargus ir negarsus. Pagalvojau, gal koks giminaitis, bet aš durų neatidariau, nes nieko ten nebuvo. Aš manau, kad tai kažkada šiame name mirę gyventojai, tačiau neradę įėjimo jie negali užeiti, nes durys yra kitoje namo pusėje. Štai tokie musų paslaptingi svečiai, kurie praeina, bet niekada neužeina.


Gyvename nuosavame name. Dar tik 2 metus, o keisti reiškiniai čia manęs jau nebestebina... 
Mano gimtadienis. Susirinko draugės ir draugai. Tortas, gėrimai, pokalbiai ir t.t. Koks gimtadienis be spiritizmo seansų. Nepasakosiu, kaip ten viskas vyko, bet buvo tikrai labai baisu. Kiekvienas garselis, traškėjimas ar daikto nukritimas – ir visi namai skamba nuo mūsų klyksmų. Pagaliau užmigome. Tik man kažkaip niekaip neišėjo užmigt. Atsikėlusi pamačiau draugę, sėdinčią ant grindų. Nebuvo tamsu – juk vasara. Todėl nepergeriausiai, bet mačiau ją. Berta drebėjo. Paklausiau, kodėl sėdi ant grindų ir ar šalta. Iš jos atsakymo nesulaukiau. Priėjau, pradėjau glostyti ir vis klausinėjau. O ji tik parodė į paveikslą, kuris kabėjo ant sienos. Nepatikėsite, jis sukosi kaip pašėlęs. Nepaaiškinamas reiškinys. Visą naktį kartų prasėdėjome ir žiūrėjome. Rytą niekam nepasakojome. 
Visi išsiskirstė. Viena likau namie. Atsiguliau ir bandžiau užmigti, tik girdžiu mane šaukia... Visa pašiurpau. Ir taip gal kokią valandą, kol močiutė grįžo. Viską papasakojau. Ji rimtu žvilgsniu į mane pasižiūrėjo, ir labai atsargiai pradėjo pasakoti. Sužinojau, kad aš gyvenu po vokiečių kapinėmis. Nustėjau visa. Taigi kaltas ne spiritizmo seansas, o mano namas ir tos ramybės nerandančios vėlės. Be abejo, kunigą kvietėm, viskas atrodo praėjo. Galiu pasakyti tiek, kad nejuokaukit tokiais dalykais. Tai labai pavojinga ir rimta.

Prieš 20 metų gyvenau šeimyniniame bendrabutyje, turėjau pusantrų metų sūnų. Mes gyvenom didžiajam kambary, o mažasis buvo tuščias. Ten tuo tarpu niekas negyveno. 
Tai va, mano sūnus beveik kiekvieną naktį atsikeldavo ir visuomet savo lovelėje atsistodavo į vieną kampą ir baisiai verkdamas rodė į tą sienos kampą šaukdamas „buka-buka“. Tai tęsėsi gal mėnesį.
Paskui nei iš šio, nei iš to atsisukdavo krano čiaupai ir pasipildavo vanduo. To mažojo kambario durys tai atsidarydavo, tai užsidarydavo. Girdėjosi žingsniai mūsų kambary. Viskas prasidėdavo iškart, kai tik išjungdavau televizorių bei šviesą ir vykdavo po 24 val. Jei televizorius būdavo įjungtas, viskas būdavo ramu. 
Tai vyko tris naktis iš eilės. Trečią naktį aš nežinau kaip, bet pajutau, kad tas kažkas išėjo, nes ėjo žingsniai taip pro kambarį ir taip praėjo pro mūsų su vyru lovą ir nuėjo laukųjų durų link. Aš nežinau, kaip, bet supratau, kad to, kas čia vaikščiojo, trankė duris ir sukinėjo vandenį, daugiau nebebus. Taip ir buvo - mano vaikas nebešokinėdavo naktimis, jo niekas negąsdindavo. 
Dabar mano sūnui bus 22 metai, bet vis tiek kažkas jam retsykiais pasirodo tokio mistiško. Vieną sykį, kai jam buvo 17-18 metų, jis su draugu buvo parke, sėdėjo ant suolo atramos ir matė, kaip kažkoks į žmogų panašus šešėlis praskriejo per tą suolą. Tas draugas nieko nematė, bet pastebėjo mano sūnaus baimę, tai, aišku, jis jam viską papasakojo. 
Aš vedžiau jį pas mediumą, tai jis pasakė, kad ant mano sūnaus yra kažkokios trys sielos. 

Nusipirkom kaime sodybą, joje pasidarėm remontą. Lauko virtuvėlėje pasidariau kambarėlį, kad tėvams nemaišytų, kai ateina draugai į svečius. Nes namas buvo nedidelis, o mūsų šeima nemaža. Įsirengiau kambarėlį. Nedidelis, bet gan jaukus buvo. Daug laiko jame praleisdavau ir viskas buvo jame normalu. 
Kartą toptelėjo mintis, kad kambarėliui reikia kokio nors paveikslo ar ko nors panašaus. Net nepagalvojęs nustvėriau iš palėpės žmogaus, kuris buvo miręs (amžiną jam atilsį), portretą (tokios nuotraukos su rėmu buvo nešamos prieš karstą, kai mirdavo žmogus, vykstant į paskutinę kelionę) ir jo nuotraukos vietą įstačiau ganėtinai nešvankių paveikslėlių. Buvau tada paauglys. 
Kai patalpinau į šiuos rėmus vietoje nuotraukos patalpinau šiuos paveiksliukus, prasidėjo keisti dalykai. Naktį, kai eidavau miegoti užsirakindavau savo kambariuką. Kai jau būdavau bebaigęs užmigti, staiga prie durų trakštelėdavo grindys tyliai, vos girdimai. Po kelių sekundžių toks pat trakštelėjimas, tik žymiai garsesnis, prie pasigirsdavo šalia lovos, ir vėl šalia durų tylus, šalia lovos smarkus garsas. Ir tai kartodavosi kaskart. Atrodo, jau žinai, kas nutiks vos išgirdus trakštelėjimą šalia durų ir bandai save raminti, bet vistiek sustingsti iš baimės išgirdęs, kai šalia lovos sutraška. Po šio nutikimo nunešiau tą portretą į vietą, įdėjau atgal nuotrauką, kuri ten buvo. Bet iki šiol išlieka baimė vien įžengus į šį kambariuką.



Tai tiek, tikiuos straipsnis patiko. Jei pats turi patirties su vaiduokliais pasidalink komentaruose! Taigi gero vakaro jums!

-Ieva

11 Komentarai

  1. Kai buvau maža atlikau bandymą. Mintyse ištariau "jeigu čia yra dvasių tegul dingsta elektra". Ir vos tik pagalvojau.. Dingo elektra. Ne tas žodis kaip peršikau.. Norite tikėkite, norite, ne, bet taip nutiko. O kaip iš tikro buvo nežinau. :DD Gal tik sutapimas..

    AtsakytiPanaikinti
  2. man tai buvo taip: isvaziavau su seima vakare ziema i parduotuve ir gryztam ziurim antram aukste palepej sviesa dega, o mes dar tuo metu pirmam aukste gyvenom :DD
    siaip dar kazkada pas drauge miegojau ir ten pradejo vaidentis :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. Praeitą vasarą naktį mes su pussesere buvom vienos namie. Gulėjom dvigulėj lovoj, kai išgirdom du stiprokus bilstelėjimus į lauko sieną,o po poros minučių išgirdom trinktelėjimą palėpėj, lyg kažkas būtų nukritę, o paskui tylius, skubius žingsnius. Nežinau, gal kažkas šiaip pajuokaudami trankė į dieną, o palėpėj kokia kiaunė ar katė įsmuko, bet tąnakt buvo tikrai baisu...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai patiko straipsnis. Taip įdomiai parašei, šaunuolė! :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. daznaiusiai kaj manes drauge nufotografuoja ant foto buna pilkos demes tokios pacios kaip parodytos tipo kaip orbai, tai jie ten gali but tikrai? :OOO

    AtsakytiPanaikinti
  6. As pas drauge nu ejau pernakvot kol mano tevai buvo isvike. Buvo jau tamsu as skaitau zurnala, mano drauge paise ant lapo skritulius ir iszgirdom kai kaskas i langa barskina, buvim ketvirtam auste, o tada jos duru rankena pradejo judet visur ijungem sviesas ir izgirstam duru skambuti paziuriu pro akute ten nieko nebuvo tuo tarpu rakina kaskas duris o as ziuriu pro akute ir nieko nematau pasitraukiu nuo duru ir ieina jos tevai ir pasake kad jie cia mumis gasdino o i langa ne barskinimas bovo o paukstis isitrenke as vos nepridejau i kelnes

    AtsakytiPanaikinti
  7. As pas drauge nu ejau pernakvot kol mano tevai buvo isvike. Buvo jau tamsu as skaitau zurnala, mano drauge paise ant lapo skritulius ir iszgirdom kai kaskas i langa barskina, buvim ketvirtam auste, o tada jos duru rankena pradejo judet visur ijungem sviesas ir izgirstam duru skambuti paziuriu pro akute ten nieko nebuvo tuo tarpu rakina kaskas duris o as ziuriu pro akute ir nieko nematau pasitraukiu nuo duru ir ieina jos tevai ir pasake kad jie cia mumis gasdino o i langa ne barskinimas bovo o paukstis isitrenke as vos nepridejau i kelnes

    AtsakytiPanaikinti
  8. As pas drauge nu ejau pernakvot kol mano tevai buvo isvike. Buvo jau tamsu as skaitau zurnala, mano drauge paise ant lapo skritulius ir iszgirdom kai kaskas i langa barskina, buvim ketvirtam auste, o tada jos duru rankena pradejo judet visur ijungem sviesas ir izgirstam duru skambuti paziuriu pro akute ten nieko nebuvo tuo tarpu rakina kaskas duris o as ziuriu pro akute ir nieko nematau pasitraukiu nuo duru ir ieina jos tevai ir pasake kad jie cia mumis gasdino o i langa ne barskinimas bovo o paukstis isitrenke as vos nepridejau i kelnes

    AtsakytiPanaikinti