Emigracija

  
Sveikos :)

Ilgokai nerašiau Blog'e, nes buvau išvykusi pakeliauti po Europą (kelionė buvo neplanuota net man pačiai, tad nespėjau net pranešti, kad kurį laiką manęs nebus). Šiandien rašysiu  gana rimta tema, kurią matote pavadinime - emigracija.  Tiesą sakant, anksčiau planavau rašyti, koks geras ir naudingas dalykas ji yra, kadangi pati buvau suplanavusi ateityje gyventi užsienyje, tačiau netikėta kelionė privertė atkreipti dėmesį ir į blogąją gyvenimo svetimoje šalyje pusę, į kurią visuomet žiūrėjau pro pirštus. 

 Emigracija iš Lietuvos toli gražu nėra naujas  reiškinys. Iki šiol buvo 4 emigracijos bangos: Pirmoji banga užklupo 19 amžiaus viduryje, kai lietuviai bėgo nuo carinės valdžios ir Rusijos priespaudos. Daugiausiai lietuvių persikėlė į naująjį pasaulį - Ameriką. Tačiau ir ten gyvenimas nebuvo rožėmis klotas - žemo išsilavinimo lietuviai daugiausiai dirbo anglies kasyklose. Sumažėjus anglies ištekliams, darbo netekę lietuviai kėlėsi į Niujorką, Bostoną, Filadelfiją, Pitsburgą ir kitus didesnius miestus, bet didžiausia dalis susibūrė Čikagoje. Iki šių dienų Čikaga yra vadinama Amerikos lietuvių sostine. Antroji banga buvo ankstyvaisiais nepriklausomos Lietuvos laikais. Tuomet daug lietuvių emigravo į Pietų Ameriką. Dauguma jų ypač daug vargo patyrė Brazilijos džiunglėse, lyg vergai dirbdami plantacijų valdytojams. Kiti bandė patys ūkininkauti, bet klimato sąlygos tam buvo per sunkios.Emigrantų palikuonių ir šiandien tebegyvena Pietų ir Šiaurės Amerikoje bei Kanadoje. Trečioji išeivių banga pasipylė po antro pasaulinio karo. Okupavus Rusijai, daug lietuvių persikėlė į Vokietiją ir Austriją, tikėdamiesi grįžti, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tačiau tuomet niekas nežinojo, kad okupacija tęsis 50 metų... Ketvirtoji banga tęsiasi jau 10 metų ir nežinia kada nuslūgs. Lietuviai vis dar sklinda po visą pasaulį - įvairiais būdas bando pasiekti Ameriką, Australiją, taip pat Angliją bei kitas Europos valstybes. Ši emigrantų banga nuo kitų skiriasi tuo, kad Lietuviai iškeliauja savo noru, ne vejami karo, okupacijos ar kitų negandų...

Per pastaruosius metus, Lietuvą paliko daugiau nei 100 000 žmonių. Didžiąją jų dalį sudaro jauni (20 - 29 m.), ką tik mokslus baigę lietuvaičiai. Tai reiškia, kad prarandame išsilavinusius ir veiklius žmones, ant kurių ir statoma šalies ateitis.Paklausus Anglijoje sutikto lietuvio, kodėl jis pasirinko gyvenimą svetur, atsakymas buvo trumpas ir aiškus "paaukojau tėvynę vardan pinigų ir geresnio gyvenimo ir to nesigailiu."Daugelis "ekonominių" emigrantų vadovaujasi planu "Nuvažiuosiu, gausiu gerą darbą, susikrausiu turtus, grįšiu".  Deja, ne visiems pavyksta žengti toliau pirmojo punkto. Nuo ko priklauso emigranto dalia svetur? Žinoma, tik nuo jo paties valios, darbštumo ir noro. Taigi, jeigu kada nors planuoji emigruoti, prisimink, kad svetimoje šalyje niekas tavęs išskėstomis rankomis nepriims ir gero darbo nepasiūlys, taigi pati turėsi skintis kelią į gerą gyvenimą.
   
Tikriausiai Lietuvoje neliko žmogaus, kurio pažįstamas, draugas ar giminaitis nebūtų emigravęs į užsienį. Vieni džiaugiasi ten nuvykę ir nė neplanuoja palikti pelningo darbo ir grįžti atgal, kiti juodai dirba, tikėdamiesi užsidirbę pinigų grįžti į Lietuvą, o treti, nesivarginantys ieškoti, arba tiesiog nerandantys darbo valkatauja, šlaistosi gatvėmis ir vagia. Užsienyje, ypač Anglijoje lietuvių emigrantų nusikalstamumo lygis yra tikrai didelis. Tai vadinamasis "nusikaltėlių eksportas". Į šį reiškinį žiūrima prieštaringai - vieni mano, kad nusikalsdami svetur lietuviai dar gėdą savo šaliai, kiti - kad kuo daugiau "šiukšlių" išvyks į užsienį, tuo švariau bus Lietuvoje.

 Emigracija turi ir pliusų, ir minusų: 

 Kodėl verta emigruoti?
 Juk tūkstančiai žmonių emigruoja ne be reikalo? Jeigu užsienyje nebūtų geriau gyventi, niekas ten ir nevažiuotų. Žinoma, pagrindinės emigracijos priežąstys yra pinigai ir troškimas patirti ką nors naujo, kaip sakoma "pamatyti pasaulio", pakeliauti, patobulinti kalbos įgūdžius, susipažinti su kitomis kultūromis. Kiti važiuoja gyenti į užsienį dėl socialinių ar politinių priežąsčių, čia įsitvirtina ir jaučiasi daug labiau gerbiami, turintys daugiau galymybių nei tėvynėje. Tik nuo žmogaus priklauso ar jis "prilips" svetimoje šalyje, ar nuolat ilgėsis namų ir trokš kuo greičiau sugrįžti.

Kodėl neverta emigruoti?
  Manau, kad kiekvienas tikras patriotas galėtų išvardinti šimtus priežąsčių, kodėl verta pasilikti Lietuvoje. Juk čia gimtinė, čia mes užaugome, čia mūsų tėvai, draugai, čia prabėgo mūsų vaikystė. Savo šalyje galime jaustis saugūs, o svetimoje šalyje niekada nesijausime kaip namie -  galbūt todėl kai kurie svetur teišbūna metus, kitus. Tie nesaugumai - tai ne vien tikimybė negauti gero darbo, neprasigyventi, bet ir susirgti ar dėl laiko bei atstumo prarasti draugus, palikti namuose senstančius tėvus. Suluošinta sveikata ir sunkus darbas - dažno emigranto kasdienybė.


Štai vienos merginos, penkiolikmetės Justės, istorija apie gyvenimą užsienyje:


Jau 2 metus gyvenu Anglijoje, miestelyje netoli Londono. Išvykome dėl pinigų stygiaus –augau be tėvo, o minimalaus mamos atlyginimo užtekdavo tik būtiniausiems dalykams. Kai padėtis dar pablogėjo ir pasidarė sunku sudurti galą su galu, supratome, kad atėjo laikas kažką keisti. Vieną dieną grįžusi iš darbo mama pasisodino mane prie stalo ir tiesiai šviesiai paklausė, ar norėčiau gyventi Anglijoje. Svetima šalis baugino, anglų kalba man sekėsi prastai, tačiau stengiausi žiūrėti į viską optimistiškai. Žinojau kad kitos išeities nėra, taigi sutikau. Išvykę į Angliją, pirmiausiai apsistojome pas tetą, o mamai įsidarbinus viešbutyje, ėmėme nuomuotis būstą. Mokykloje iš pradžių buvo sunku, mokslai sekėsi prastai, nes viskas dėstoma angliškai. Tačiau bendraudama po truputį pramokau anglų kalbą ir dabar jau kalbu beveik laisvai. Iš dalies džiaugiuosi kad gyvename čia, susiradau naujų draugų, pinigų netrūksta, o ir žmonės čia daug malonesni,į emigrantus tikrai niekas nežiūri kreivai. Vis dėl to kartais labai pasiilgstu Lietuvos, čia paliktų draugų ir namų...  Kartais jaučiuosi lyg perplėšta į dvi dalis – Anglijoje man patinka, bet norėčiau grįžti ir į Lietuvą...

Tai tiek, tikiuosi straipsnis patiko :)

Kokia jūsų nuomonė šia tema? Galbūt planuojate jau esate emigravusios arba planuojate ateityje tai daryti? Ar kas nors iš jūsų pažįstamų yra emigravę?



26 Komentarai

  1. Paprastas ir aiškus straipsnis. Konkrečiai viskas išdėstyta. Gal ko pritrūko, bet šiaip daugmaž viskas normaliai. ;)

    Taip, turiu didelę giminę, bet jos Lietuvoje nieko neliko... Didžioji dalis emigravo.. Vieni į Airiją, kiti į Norvegiją, treti į Ispaniją, Angliją,Daniją...
    Pati tikrai nesiruošiu emigruoti. (na, bet nežinia, kaip susiklostys gyvenimas) po pasaulį pakeliauti noriu, bet gyventi tik Lietuvoje. :)))))

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mano sesė jau Anglijoje gyvena daug metų,nebėra Lietuvė (nebėra Lietuvos pilietė),taip pat ir jos šeima. Brolis irgi jau emigravo ten.Tėtis daug metų dirba Norvegijoje,o aš ir mama vienos likome Lietuvoje. Pavyzdžiui aš noriu būti fotografė,o čia nėra tinkamų sąlygų mokytis šios profesijos, o Londone yra daug mokyklų kuriose galima mokytis fotografijos. Kai baigsiu mokyklą gal ir man reiks emigruot į kitą šalį...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Išties geras straipsnis, nieko netrūko, nors ir buvo kelios klaidelės, tačiau jas atpirko teksto turinys.
    O jei kalbant apie emigraciją, aš manau, kad svarbiausias yra žmogus, jo tiek dvasinis, tiek materialinis komfortas. Jei jis neranda darbo Lietuvoje, tada linkiu jam važiuoti į užsienį ir susirasti gerą, stabilumą teikiantį darbą, kur galėtų visapusiškai save išreikšti ir nesibaiminti dėl mažos algos. Nes kas geriau:
    būti patriotu ir likti kentėti šalyje, kurioje mėnesio gale vos suduri galą su galu? Ar gyventi svetimoje šalyje, kurioje tau nereikia kiekviena dieną baimintis, jog darbovietėje sumanys mažinti etatus?
    O jei Lietuvai blogai, jog jaunimas išvažiuoja svetur, tai gal pagaliau pagerins švietimo sistemą ir padarys ne tik pigesnius mokslus, tačiau leis pasireikšti ir jauniems žmonėms, kurių rankose yra visos Lietuvos likimas.
    Bet ne visad studentai amžiams išvažiuoja iš gimtinės. Jie tiesiog išvyksta į užsienį mokytis ir ,įgavę tinkamą išsilavinimą, grįžta į Lietuvą gerinti jos padėties. O pastarąjį variantą, manau, ir aš pasirinksiu.
    Taigi, mano manymu, svarbiausia yra žmogus. Jei jam užsieny bus geriau, uždirbs daugiau pinigų – tegul važiuoja, nes pinigai teikia laisvę, o ji yra bene svarbiausia gyvenime, gi neveltui tiek už ją kovojo mūsų protėviai.

    A.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Aš su mama emigravau į Angliją, tai tikrai nuoširdžiai tikėjomės kažko daugiau. Tradicijos kiek kitokios, žmonės labai malonūs, bet jau įstatymai.. Nustebau, kai mums išaiškino juos.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Puikus straipsnis :)
    Manau, iškeliausiu į Angliją mokytis, dirbti ir gyventi, kai pabaigsiu mokslus Lietuvoje. Tiesiog ten daugiau galimybių. Ir, kiek girdėjau iš pažystamų pasakojimų ir pati įsitikinau, ten žymiai draugiškesni žmonės. Ir visos tos drabužių parduotuvės, koncertai, žvaigždės... Ech. Tik gaila mamuko ir tėtuko. :/ Ką jie darys be manęs.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Oh, pamiršau paminėt britišką akcentą. Jeigu tokį turėčiau, niekada neužsičiaupčiau. :D

    AtsakytiPanaikinti
  7. As noriu lekti kuo toliau is Lietuvos! Nenuostabu, jog Naujoji Zelandija man taip patinka- juk tai toliausias taskelis nuo Lietuvos.
    Nesuprantu, kodel visi i ta Anglija, Airija varo... Asmeniskai, mieliau keliauciau i Peru, Taivana, Fidzi, Kuko salas, Cile, Singapura, Aliaska bei mano mylimaja Svedija. As jau pradejau mokytis svedu kalbos, o, kai baigsiu mokykla, jei negausiu nemokomu studiju Lietuvoje, iskart trauksiu butent ten. Mano buvusi klasioke jau dabar isvare ten dirbti, galbut veliau prates mokslus.
    Is seimos... Isvykusi tik sese (Suomija) ir pussesere (Vokietija). Geriausia drauge i Anglija isvare.
    Nebijau palikti Lietuvos, nes man cia nepatinka. Nors visi sako, kad uzsienyje niekas manes nelaukia - o tai kas laukia manes cia? Draugu praktiskai neturiu, su giminem nebendrauju. Nemegstu lietuviu budo. Uzsienyje zmones draugiski, o cia... Siaubas! Nemoka net taisykliu laikytis. Be alkocholio lietuviai neisivaizduoja gyvenimo...
    Galbut pasiilgsiu Lietuvos, kai isvaziuosiu. Bet pasiilgsiu tik namu ir nebent cepelinu. Daugiau nieko.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Visiškai pritariu Kawaii Gone Laca.
    Kas toje Lietuvoje? Tėvynė? Na, jei tai reiškia absurdiški įstatymai ir nerealios kainos tai taip. Kokia perspektyva čia mokytis? Jokia.
    Tikrai greitu metu lėksiu iš čia, į tą mieląją Angliją <3
    Ten bent normalios sąlygos mokytis ir gyventi. Mano giminės ten. Gyvena kaip ponai, o išvažiavo su keliom "kapeikom". Tai viską pasako. Ką į Lietuvą atvažiavęs Anglas čia užsidirbtų. Š... Va ką !
    Nepykit už kai kuriuos žodžius.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Nors emigracija ir skaudi tema, bet tenka sutikti su daugeliu - kitaip neįmanoma. Maisto produktų, rūbų kainos kosminės, o ir mokesčiai ne ką mažesni. Tiesiog valdžia sudaro būtent tokias sąlygas, kad žmogus yra priverstas išvykti, o vėliau verkia, kad žmonių skaičius Lietuvoje sparčiai mažėja.
    Kiek girdėjau, mokslas Danijoje (ar kažkokioje kitoje Skandinavijos šalyje) yra nemokamas, o įstatymai Anglijoje yra daug palankesni paprastam piliečiui yra daug palankesni nei čia, Lietuvoje.
    Į Londoną mokytis išvyko mano tėvų dukra. Visai nesenai jos tėtis pasakojo, kad jeigu neuždirbi tam tikros sumos (jeigu mokaisi, jei neklystu)ir moki mokesčius, tuomet PRIVALAI atsiimti dalį sumokėtų pinigų, o jeigu neatsiimsi - mokėsi kelių šimtų svarų baudą.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Bet nevarykit jau taip ant tos Lietuvos. Jei gerai mokysites ir čia – Lietuvoje bus gerai, nes ,jei gerai išlaikysi brandos egzaminus, mokslus finansuos valstybė. Mano tėvų draugai yra labai inteligentiška, bet paprasta šeima – žmona – gydytoja, vyras – advokatas. Sūnus stojo į teisę (iškart finansuojamą, nes puikiai išlaikė egzaminus) ir dukra, kuri pasirinko mediciną, matematiką išlaikė 99%, lietuvių 97% ir biologija 100%, taigi taip pat – jai mokslai nekainuos. Taigi, viskas priklauso nuo jūsų. Jei nuspręsite mokytis – Lietuvoje turėsite gerą ateitį, na, o jei tingėsite – emigruokite svetur.

    A.

    AtsakytiPanaikinti
  11. A. - aš irgi neplanuoju vos pabaigus mokyklą kelt sparnus. Visų pirmą bandysiu patekt į valstybės finansuojamą vietą, o jei nepavyks - na, tuomet bandysiu keliauti ten, kur mokslai pigesni.

    AtsakytiPanaikinti
  12. A. - gauti nemokamus mokslus Lietuvoje, beveik neįmanoma, gerai, tai tavo pažįstamai pasisekė, bet stebuklų nebūna. Nemokamą vietą gali gauti arba pakyša, arba labai geromis mokslo žiniomis. O ką daryti tiem kurie nesimoko tobulai? Baikti paprastą mokykliūkštę ir šluoti gatves? O ir tų baigiančių beveik šimtukais, Lietuvoje ne vienas ir ne du. Štai mano mamos draugės dukra išlaikė tobulai, o vat, neatrinko. Ir ką daugiau bepasakysi. Kiekvienas renkasi savo, bet aš pakelsiu sparnus nebaigusi 12, užbaigsiu ten ir bent jau turėsiu užtikrintą ateitį. Lietuvoje ir gatvės šlovėjo darbo nežinai ar gausi.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Minė. – aš taip pat neplanuoju iškart išvažiuoti. Tikiuosi įstosiu į valstybės finansuojamas studijas, pirmus metus pasimokysiu Vilniaus Universitete (vis tiek, šalia namų, nereikės kažkur toli važinėti ar nuomuotis buto), na, o tada bus mainų programos ir pamatysiu ar man bus lemta kažkur išvažiuoti.
    Agnė Aw – jiems nepasisekė, jie paprasčiausiai visą gyvenimą gerai mokėsi, be jokiu aštuonetų, devynetų. Mano visi pažįstami įstojo į nemokamą mokslą, nes jie yra protingi. Tai ne stebuklas, o ilgas prakaito ir jėgų liejimas prie vadovėlių vardan savo atities. Tai tau blogai – augi tarp žmonių, kurie neturi siekių, o jei turi, tai tik kalba, o ne daro. Tačiau aš užaugau kitoje atmosferoje, tarp inteleaktualių žmonių, kurie rodė man pavyzdį ir kelią, kuriuo turiu sekti. Ir aš esu įsitikinusi, kad egzaminus išlaikysiu puikiai, nes aš MOKAUSI.
    O tie kurie nesimoko tobulai – tegul stengiasi, o jei ne – na nevisad nesiseka. Mano draugės tėvas net nebaigė mokyklos, buvo kvailas, o še tau – turėjo kyslelę verslui, prasisuko kaip tik galėjo ir važinėja su šeima kasmet slidinėti, turi didžiausią namą ir važinėja naujausiomis mašinomis. Viskas priklauso nuo žmogaus proto, jo praktikos ir jo sugebėjimo VEIKTI.

    A.

    AtsakytiPanaikinti
  14. A. - ir vėl mūsų nuomonės nesutampa. Nemanyk, kad aš kokia nemokša. Dar nė vienais metais nebuvo, kad nebūčiau pirmūnė, negaučiau pagyrimo. Drąsiai sakau - mokinuosi puikiai, o ir ruošiuosi pamokoms bent jau penkias valandas per dieną sąžiningai. Suprask, kad nemokamos vietos tarkim į stomatologiją, ar teisę yra tik kelios, o štai tų 'Moksliukų', ne keli. Tai faktai. Taigi, džiaugiuosi dėl tavo pažįstamų.
    Štai manieji, turtingų nuostabių tėvelių neturi, kad galėtų nemokamą mokslą Lietuvoje gauti.

    AtsakytiPanaikinti
  15. Sakai esi protinga?.. Bet kažkodėl nežiūri žinių ir neskaitai laikraščių... Nors ,bendrai, yra skirtumas tarp kalikų ir išprusių žmonių, kurie dalyvauja pasaulyje, juo domisi , ir kurie nepasisotina mokyklinių vadovėlių sausais faktai. O ,neseniai per žinias, rodė, jog populiariausios profesijos jau keli metai, kaip išlieka stomatologija, ekonomika, teisė ir vadyba. Taigi, kas be ko, konkursinis balas bus žymiai didesnis ir kur kas sunkiau yra įstoti į tas studijas.
    Beje, mano mamos draugės dukra įstojo į mediciną, jai vietą pasiūlė prestižinis universitetas Prancūzijoje. O jos mama, beje, vos sudūrė galą su galu. Ir mano pačios mama dar iki dabar atsimena, kad kai tik ateidavo į svečius ta mergaitė net lygindama skaitydavo knygas, enciklopedijas, dalykus apie mediciną.
    Taigi neguosk savęs iliuzijomis. Žmogus pats yra savo gyvenimo kalvis.
    Ir beto, pažiūrėk į A.Zuoką (bent jau tikiuosi, jog žinai kas jis toks yra) – augo girtuoklių šeimoje, kažkokiame kaime. Tėvai be perstojo gėrė, o žiūrėk kuo jis tapo dabar – Vilniaus meru!
    Taip, gyvenimas nėra rožėmis klotas, yra įvykių, kurie tave parklupdo, tačiau reikia išmokti atsistoti. Ir visad tikėti savo jėgomis.

    A

    AtsakytiPanaikinti
  16. Žinai A. nesitikėjau tokių žodžių. Kuo tu mane laikai, pagyrūne, kaip ten sakei, kalike, ir išvis kodėl tu manai, kad neskaitau laikraščių, ir nesidomiu niekuo. Kokią tu turi teisę taip ant manęs varyti? Nesupratau tavęs. Aš išsakiau savo nuomonę tau nepriekaištaudama. Na ir gerai, kad tu viena viską žinai. Sveikinu tave, kad pažįsti poną Zuoką, ir skaitai laikraščius, domiesi mokslu, ir esi visažinė.
    Plojimai, mieloji.

    AtsakytiPanaikinti
  17. Nes tu būtent apie stomatologiją ir teisę kalbėjo per žinias...

    A.

    AtsakytiPanaikinti
  18. Aš neįžeidinėju, bet kai prasideda diskusija griebiesi kiekvieno šiaudo galo, jog įrodytum savo tiesą.
    Ir beje, aš Zuoko asmeniškai nepažįstu, bet kadangi daug skaitau, domiuosi pasauliu apie jį ir žinau. Ir tau plojimai, mieloji! Sveikinu, įteikiu medalį už jautrumą, kuris, patikėk, kažin ar ateity pagelbės.

    A.

    AtsakytiPanaikinti
  19. Tavo žiniai, stomatologiją ir teisę pasirinkau atsitiktinai, nes apie šias profesijas aš galvoju, ir žadu savo ateitį paskirti vienai iš jų.
    Ir iš tiesų man labai įdomu, kas iš tikrųjų griebiasi šiaudo galo. Tu kalbi pavieniais atsitiktinumais. Įrodau, tas pats Zuokas. Pasakyk man kiek žmonių šitaip 'prasimušė'? Ne vienas, betir ne šimtai. Jiems pasisekė. Ir aš nuoširdžiai džiaugiuosi dėl jų.
    Cha, ir tas tavo domiuosi pasauliu ir jį žinau... Tarsi tu viena apie jį tesidomėtum. Tarsi tu viena skaitytum enciklopedijas, žiūrėtum žinias, skaitytum laikraščius. Jau galvoju, gal tu mane slaptai seki, kad žinai, jog aš niekuo nesidomiu, ir tiesiog skundžiuosi.
    Ačiū už medalį, mieloji, bučkis tau! Bet jau geriau aš būsiu jautruolė, nei storžievė nepaisanti kitų nuomonės (vardų neminėsime )
    Ir aš tau įteiksiu medalį, už tai, kad esi vienintelė pasaulį viskuo besidominti asmenybė. Mua, mieloji!

    AtsakytiPanaikinti
  20. Gerai pasirinkai temą. Mokykloje rašiau referatą apie emigraciją, todėl teko susipažinti ir su teigiama, ir neigiama emigracijos tema. Aš pati myliu savo tėvynę ir tikiu, jog čia bus geriau. Kada nors. Jeigu aš išvažiuosiu, argi čia bus geriau? Geriau pasiliksiu tėvynėje ir darysiu viską, kad tik čia būtų geresnis gyvenimas.

    Ačiū už taiklų straipsnį, Akvile.

    AtsakytiPanaikinti