Interviu su rugpjūčio-rugsėjo-spalio mėnesio rašytoja Simona : ,, Tik po didelio triūso galima džiaugtis saldžiais vaisiais''

Labas rytas, mielosios skaitytojos! Šiandien galbūt visiems netikėtai paruošiau interviu su... sunkiai apibūdinama mergina. Man net sunku rasti žodžių, kurie nebūtų per prasti jai. Ji gera, ji ne savanaudė, ji svajotoja. Ji turi tikslų, ji elgiasi neegoistiškai ir į viską žvelgia optimistiškai. Tai - Simona Ladanauskaitė. Mergina, kurią puikiai pažįsta skaitytojai, buvę su TD jam sunkiu metu - rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Kai visiems buvo nei šilta nei šalta, Simona buvo pagrindinė rašytoja, kuri gelbėjo skęstantį tinklaraštį. Kaip vienas žmogus apklausoje rašė : ,, Ji toks pat auksiukas kaip Ieva Zalcaitė''. Šiuos žodžius Simona turėtų priimti kaip komplimentą, nes Ieva taip pat buvo išrinkta mėnesio rašytoja. Mano manymu, Simonos vieta taip pat būtent ten. Juk be jos pastangų čia nebūtų nieko. :) Prieš jūsų akis - šviežiai iškeptas interviu su mėnesio rašytoja Simona.

Labas, Simona! Labai ačiū tau, jog sutikai pasikalbėti su manimi šį ankstyvą rytmetį. :)
Labas ir tau, Vilija! :) Nėra už ką, truputį jaudinuosi :|

Šiandien norėčiau kartu su tavimi paanalizuoti tuos sunkius blog'o mėnesius ir rasti atsakymus į kai kuriuos man ir skaitytojoms įdomius klausimus. Ar tu nieko prieš? :)
Ne, žinoma, man smagu, kad galėjau tuos mėnesius būti kartu blog'e, ir, nors nelabai ką padariau jame, bent buvau jam sunkiu metu :)

Kaip tu atsiradai 'Teenage Dreams' blog'e? :) Kokia yra viso to istorija?
Na, turbūt nieko ypatingo nepapasakosiu, bet mūsų pažinties ir draugystės istorija skamba štai taip... Vieną gražią dieną, visai netyčiomis užklydau į šį puslapį - į TD blog'ą.  Matyt, seniai apie kažką panašaus svajojau, nes tik pamačius pasakiau VAU! Žinai kodėl? Nes man, žargoniškai pasakius, "ŽIAURIAI" patiko ši vieta. Kad kiekvienas norintysis yra turintis beveik visas galimybes rašyti, kurti, dalintis ir būti pageidaujamam, jaustis įgyvendinančiu savo svajones, nors jos tokios mažutės ir trapios. Mane, taip pat, sužavėjo ir rašytojų šiluma, kurie taip nuoširdžiai, taip jausmingai dalinasi savo kūriniais, straipsniais. Nuo tada ir pagalvojau: o kodėl aš negalėčiau čia būti? Tuomet pradėjau paieškas temų ir įdomių straipsnių, kuriais galėčiau nustebinti skaitytojus. Kam tai dariau? Nes nenorėjau nuvilti, norėjau viską padaryti gražiai, apgalvotai. Tiesiog man tai rūpėjo. Ir visa tai dariau vien dėl to, kad dievinu rašymą! Tuomet parašiau atrankinį laišką, straipsnį. Ilgai laukiau atsakymo, mat blog'e keitėsi administratorės, maniau, jog man nepavyko, bet pagaliau, vieną gražų vakarą, aš buvau pakviesta! Šokinėjau iš džiaugsmo! Pagalvojau: pagaliau galėsiu žinoti, ar išmanau ką nors šioje srityje..


Blog'as tuo metu tikrąja ta žodžio merdėjo... Kam gaišai ten laiką? Daugelis sakė, jog jiems tavęs gaila - tokį talentą švaistai veltui... Kas sustabdė išeiti kaip ir visoms kitoms?
Negalėčiau taip pasakyti, kad gaišau. Man buvo malonu, kad kažkuo, nors maža dalelyte, galiu prisidėti prie jo gyvavimo - sunkaus kvėpavimo, bet visgi kvėpavimo.. Aš tikėjau, jog jam dar ne metas nusibaigti. Stengiausi iš paskutiniųjų, kėliau straipsnį po straipsnio.. Mačiau kitų komentarus, jog jiems manęs gaila, kad veltui talentą švaistau.. Bet aš nesutikau, jog taip yra. Ir dabar nesutikčiau. Manau, jog tik po didelio triūso, galima džiaugtis saldžiais vaisiais. Na, to triūso aš dar nesu tiek daug įdėjus, kiek svajoju..

Tuo metu sulaukdavai daug komentarų?
Ne, labai nedaug. Tiesą pasakius, palyginus su straipsnis, blog'o pačio žydėjimo metu, buvo tik trupiniai.

Tuomet kas stūmė tave rašyti toliau?
Aš tikėjau. Nežinau iš kur pas mane tiek apstu buvo jo, bet man buvo visvien, kad kiti sako: "Jį jau laikas ištrinti..", aš maniau, jog tai dar gali pasikeisti! Tuomet pradėjau siūlyti administratorėm ir tuo metu buvsiom rašytojom kviestis daugiau rašytojų, keisti strategiją..

Šaltakraujiškumas, viltis, ryžtas... Apie tokią rašytoją svajoja kone kiekvienas blog'as. Ar nekyla minčių kurti savo blog'ą? Turi tokius puikius duomenis!
Nežinau, ar turėčiau tai sakyti.. Bet taip! Aš svajoju apie tai - savo blog'ą. Po truputį kviečiuosi įvairius žmones, kuriais galėčiau pasitikėti, kurie galėtų būti įdomūs skaitytojams. Su jais kalbuosi apie idėją. Noriu įsitikinti, kad jie to nori taip pat, kaip ir aš. Renkuosi ir rašau įdomias temas, ieškau įdomių puslapių, idėjų,-na, žodžiu, kol kas vyksta ieškojimas, kaupimas ir apmąstymai.

Šaunios idėjos! Ar jau seniai užsiimi rašymu? :)
Na, nežinau, kiek tas daug. Rašau nuo 12-13metų. Pirmiausiai pradėjau nuo eilėraščių - man taip patiko eiliuoti! Vėliau iš pusseserės paėmiau pavyzdį, ir pradėjau kurti istorijas, vėliau rašiau į savo blog'ą, tarsi dienoraštis buvo.

Ar su tuo planuoji sieti savo ateitį? :) Jau įsivaizduoju tave po keliolikos metų garsaus žurnalo redaktore... :D
Tikrai norėčiau! Ir aš tikiu, kad mažais žingsniukais, po truputuką, užkopsiu tais laipteliais ir pasieksiu kokį didį tikslą ir tapsiu žurnalo redaktore! Labai mėgstu žurnalą Panelė, manau norėčiau ko nors panašaus :)

 Kaip atrodo tavo eilinė diena? :)
Na, atsikeliu, padarau truputį atsilenkimų, palendu po šiltu dušu, apsirengiu, papusryčiauju ir išeinu į mokyklą. Kadangi mokausi dešimtoje klasėje, krūvis yra pakankamai nemažas, ypač jei tau rūpi mokslai. Po mokyklos grįžtu namo, pavalgau, tuomet einu į būrelius: lankau hip-hop ir kitų maišytų stiliaus šokius, rankdarbių, į tinklinio karatsi nueinu. Na, tuomet einu žiūrėt kaip mano vaikinukas žaidžia futbolą. Na, vėliau visas laikas skirtas šeimai, namų darbams. Tuomet žiūriu "Moterys meluoja geriau" ir einu miegoti!

Ar dažnai būna, jog paprastą dieną randi idėjų straipsniams? Kaip semiesi minčių, iš kur gauni įkvėpimą rašymui?
Žinokit, paprastą dieną man daug geriau sekasi parašyti, negu ypatingą. Nes kai esi laimingas, labai sunku susikaupti. O dažniausiai mano galva būna pilna idėjų, tad nebūna sunku sugalvoti apie ką rašyti. Beto, prieš einant miegoti, gulint lovoje, labai labai daug svajoju, turbūt nieks tiek daug to nedaro. Ir vakare taip nesunku atsipalaiduoti, o tada mintys plaukiau, plaukia.. Tik spėk gaudyt! Dar mano keistumas pasireiškia tame, jog nerealiai mėgstu stebėti žmones! Vasarą užsidedu tamsintus akinius ir stebiu žmones: ką jie veikia, įvairias situacijas. Tuomet daug ką apgalvoju ir gimdau dar viena temą. O šiais laikais, labai daug gali patarti internetas, virtuali erdvė, kur informacija plaukia jūromis.

Matosi, jog nesi nuobodus žmogus. Koks yra tavo gyvenimo credo? Kuo vadovaujiesi gyvenime? :)
Norit tikėkit, norit ne, bet credo aš neturiu! Tikrai! Kai man būna liūdna, ar trūksta jėgų, įkvėpimo, aš tiesiog paskaitau įžymių žmonių mintis, citatas ir pasaulis vėl nušvinta :) O dėl vadovavimosi, tai.. Mano nuomone, žmogus visada turi tikėti, kad viskas bus gerai, nenuleisti rankų, nors dugnas nebetoli, ir kuo mažiau neigiamų emocijų! Man pasidaro taip nemalonu, kai lietuviai taip pavydžiai ir piktai komentuoja forumuose, po nuotraukomis, straipsniais. Nesuprantu, iš kur pas žmones tiek daug nepasitenkinimo viskuo..

Kaip manai, ką reiktų daryti, jog to nepasitenkinimo būtų kuo mažiau? Kitaip sakant, įsivaizduok save prezidente. Ką pirmiausia keistum?
Hmm (think) (think) Geras klausimas.. Pradėčiau nuo įsakymo, kuris skelbtų, kad gyvenamieji namai, įvairūs miesto pastatai, ligoninės, policijos būstinės, parduotuvės, turėtų būti nudažyta spalvotai. esu įsitikinus, kad spalvos tarsi stebuklingai veikia žmogų, sutirpdo jį iš vidaus. Juk mieliau apsilankyti pastelinių spalvų internetiniame puslapyje, negu juodame, ar ne? Arba prisiminkite, ne kartą esate skundęsi, kokios ligoninės sienos baltos ir nykios.. Tik pagalvokit jei jos būtų ryškiai oranžinės?
Tuomet duočiau įsakymą renginių organizatoriams, kad būtų kuo daugiau renginių, naujų tradicijų. Tokių, kaip pomidorų mūšis Ispanijoje.. Taip galima susirasti naujų bičiulių bei gerai praleisti laiką.
Kiti įsakymai: uždrausti alkocholį, nerodyti piktų filmų, atsižvelgti į kiekvieno žmogaus nuomonę. Manau tuomet būtų gražu ir gera gyventi.. :)

Esi svajotoja iš prigimties, tiesa? :)
Taip! Nieko nėra geriau negu svajoti.. Visi tai privalote išmėginti! Ir kartoti šį ritualą, bent kartą per dieną :)

Ach, aš vis susimąstau, jog tu neturi blogų savybių... O gal turi?! :D
Oh, Vilija, galėjai to ir neklausti :( Taip, aš jų tikrai turiu.. Esu pavydi, kartais per daug užsispyrus, per daug naivi, galbūt per atlaidi :)

Ko palinkėtum visoms TD skaitytojoms ir rašytojoms? :)
Linkėjimas visiems nuo Simonos: būkite linksmos, savimi pasitikinčios, šiltos ir draugiškos, neužrieskite nosies ir džiaukitės mažais dalykais, rūpinkitės savo draugais, šeima ir niekada nepasiduokite! Gyventi yra gera! :*

Dar kartą ačiū tau už tą išlietą prakaitą vardan TD! Šilčiausi linkėjimai tau nuo visos TD komandos! ;))
Ačiū, Vilija, tu nuostabi!!  (hug)

Ačiū už šiltą interviu, gerų likusių atostogų!
Sėkmės tau dirbant su TD. Didelės sėkmės ir kantrybės :)



 Nežinau, ar šiuo interviu pavyko parodyti, kas per žmogus Simona yra. Ji tikrai šauni, turi daug idėjų ir yra puiki pašnekovė. Kalbėtis su ja man labai patiko - radome ir panašumų viena tarp kitos. :) Mums visiems belieka džiaugtis, jog Simona Ladanauskaitė, nuostabi rašytoja, atsirado vietoje ir laiku. Jei ne ji, dabar aš jums tikriausiai net nerašyčiau... :)

Paskutinį kartą prisiminkime tuos sunkius mėnesius... Ką manote apie Simoną? Kokią nuomonę apie ją susidarėte? Ir dar kartą komentaruose padėkokim savo didvyrei (aš neperdedu) - rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesio rašytojai!

8 PAKOMENTAVO

  1. Kiek Simonai metų?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Negana to, kad ji labai talentinga bei graži, Simona dar ir labai šiltas ir nuoširdus žmogutis (bent jau tokią nuomonę susidariau iš interviu).

    AtsakytiPanaikinti
  3. Koks šltas interviu! Patirpdė širdį..♥ Šypsena pati kilo skaitant :)
    Simona šauni žmogeliukė (:D) ir puiki pašnekovė!

    AtsakytiPanaikinti
  4. Simona tikrai to nusipelnė, ir dar daugiau šiaip, jos visi straipsniai per tuos tris mėnesius buvo nuostabūs, įkvėpiantys ir skatinantys neapleisti TD ir manau, ji tikrai labai daug idėjo darbo ir jos nuopelnas man rodos yra didžiausias. AČIŪ TAU SIMONA :))

    AtsakytiPanaikinti
  5. Aš skaitau ir galvoju. Vis dėlto kokiu yra nuostabių zmogeliukų..Skaitant, net sirdyje gera pasidarė :) Simona,linkėčiau tau kuo didžiausios sėkmės ir kuo daugiau sypsenų veide ;]

    AtsakytiPanaikinti
  6. Buvo tikrai įdomu :)

    _______________
    emosistorija.blogspot.com

    AtsakytiPanaikinti
  7. Simona, tu toks nuostabus žmogus! Kiek skaičiau, tiek netikėjau savomis akimis, jog dar yra likę tokių žmonių! Jaučiu tau didelę pagarbą ne tik dėl blog'o išlaikymo, bet ir dėl žmogiškumo, kurio mūsų tautoje, mažą.
    Atradau daug panašumų tarp savęs ir tavęs. Labai džiaugiuosi, kad blog'as turi tave! :)
    Sėkmės tau. :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Interviu buvo labai šiltas :)
    Atradau daug panašumų ir supratau, kad tokių žmogeliukų kaip tu labai reta ;)

    AtsakytiPanaikinti