Gyvenam vieną kartą - SUSIPROTĖK



DĖMĖSIO ! Prieš Jums skaitant šią rašliavą, noriu pranešti, jog ji gali būti panaši į Gustės rašytą „Atsisveikink su rutina“ straipsniuką . 


S v e i k o s  g y v o s,  p a n e l ė s ! Kas naujo po saule? Anksčiau mano atsakymas buvo vienas ir tas pats – viskas po senovei... Kaip sekasi su mokslais, vis dar taip pat gerai mokaisi? Atsakymas – viskas gerai, stengiuosi iš paskutiniųjų... Buvau apsėsta tuo, jog viskas ką darau – būtų idealu... Norėjau, kad pateisinčiau visų  tėvų, artimųjų, mokytojų lūkesčius... ir taip tapau kamuojama rutinos. Net keista, kai pagalvoji, jog 14 metų mergina yra pavergta rutinos. Bet man kažkaip pavyko iš jos gniaužtų išsivaduoti. .  . 



05:30 .Rytas. Atsikeliu, pirmoji aplankiusi mintis: „o Dieve, šiandien dar vienas kontrolinis... Reikia pasikartoti... “. Pavalgau,  burbėdama, jog labai šalta lauke - išvedu šunį ir žiū -  jau 06:30.  Normaliam žmogui, tik dabar suskambėtų žadintuvas. Bet aš, nepriklausanti prie tų „normaliųjų“ tokiu laiku įnykusi į mokslus, mokausi, nors pati žinau, kad ir taip kuo puikiausiai viską žinau. Tokia jau aš esu. Taip, kokią valandikę viską pakartoju ir ramia sąžine žygiuoju į mokyklą. Ten, kiaurą dieną sėdžiu įsitempusi, jog viską išgirsčiau, ką sako mokytojai, jog užsirašyčiau visus namų darbus... 15:00. Aš jau namuose, bet vis dar negaliu ramiai atsipūsti, nes turiu skubėti į būrelius. 18:00 pagaliau namuose. Bet poilsio dar nematyti, juk... Namų darbai.  Prie jų sėdžiu apie 3 valandas. Atrodo, dar tik 21:00 val. ir galėčiau dar kažką nuveikti, bet po tokios įtemptos dienos tenoriu gultis į lovą... Taip bėgo mano visos dienos...
  Kol vieną rytą, atsikėlus manęs neaplankė mintys apie kontrolinius, aš paprasčiausiai atsikėliau. Pasakiau garsiai „labas rytas“, pavalgiau pusryčius (kuriuos valgiau kas dieną, bet tą kartą, jie buvo daug skanesni), išvedžiau šunį (vaikščiojau ilgai, nors namo visada grįždavau iki 06:30, dabar parėjau tik po 7 val.) .Mokykloje, pamokose sėdėjau atsipūtusi ir  laiminga. Klasės draugai turbūt pagalvojo, jog prisirūkiau ar tiesiog išprotėjau nuo mokslų...  O man jų nuomonė – buvo ir yra paskutinėje vietoje. 
Iki šiolei nežinau, kodėl taip apsivertė mano pasaulis, kokios jėgos taip mane paveikė, tiesą sakant – man nelabai ir rūpi kas, kaip ir kodėl... Buvo lemta ir tiek... Nesvarbu, gal Dievas atkreipė į mane dėmesį, o gal kažkokia magija ar gresianti pasaulio pabaiga mane taip paveikė. Nežinau. Bet dabar  išgyvenu kiekvieną dieną, erzinu savo priešus būdama su šypsena veide, esu drąsesnė, susipažįstu su žmonėmis tiesiog gatvėje, pasisveikinu ir palinkiu labos dienos kiekvienam sutiktajam... Esu laiminga. Kas, kodėl, kaip, kur??? Mažiau galvok, pasaulis taps paprastesnis.

Kaip atsikratyti rutinos?

1. Neplanuok dienos.
Tegul viskas atsitinka atsitiktinai. Juk tik atsitiktinumai gyvenimą padaro spalvingesnį, įdomesnį. Gal po mokyklos šaus į galvą su draugėmis nulėkt į miestą. Imk ir padaryk tai. O gal pradėjo snigti? Marš į lauką daryti sniego angelų, lipdyti besmegenių. Nieko tokio, jeigu praeiviai pamanys, kad išprotėjai. Jie turėtų pavydėti tau to vaikiškumo, lengvabūdiškumo.

2. Šypsokis ir mylėk.
Šypsokis VISIEMS: priešams (juos tai laaaabai erzina), draugams, mokytojams, šuniui (nors gal ne... per daug keistai atrodysi..) , praeiviams... Nežinai, galbūt kažkas įsimylės tavo šypseną ir rutinos – kaip nebūta.

3. Per daug negalvok.
Nereikia visada jaudintis ir mąstyti prieš kažką darant. Nors vieną kartą, imk ir padaryk negalvojus. Parašyk jam, kad jis tau patinka, pasakyk savo priešui, kaip tu jo nuoširdžiai nekenti. Tiesiog – daryk. Kas bus – tegul būna. Gyvenam vieną kartą. 


Štai tiek šį kartą norėjau Jums pasakyti... Dėkoju Tiems, kurie iki galo perskaitė šią rašliavą. Ačiū Jiems...

                                                      Nuoširdžiai Jūsų,
                 Janina

6 komentarai:

Vilija. :) rašė...

Oho. Iš tiesų skaitydama mačiau ir save - aš ir įklimpau rutinoje. Mokykla, būreliai, namų darbai, tas sausas kalimas ir jokio džiaugsmo...

Tavo straipsnis privertė susimąstyti. :) Ačiū, mano širdį tavo žodžiai pasiekė. ;)

Anonimiškas rašė...

OMG, tai daug geriau nei Gustės straipsnis. Tu nuostabi :)

Janina Bacevičiūtė rašė...

Dėkoju :) Labai didžiulis ačiū !!!
Anonime, jei Gustė nebūtų parašius "Atsisveikink su rutina" straipsnio, nebūčiau parašius šio... Tik jai reikia dėkoti... ;)

Klaudija rašė...

Oho! NUOSTABU! Ir toliau rašyk iš širdies!

Justė rašė...

Puiku :) Pati, manau, jau atsisveikinusi su rutina esu :)

^^ Eve Lyn ^^ rašė...

Skaičiau ir galvojau "Omg, panašu į mane..", bet po kiek laiko, pastebėjau, kad bent aš - visada atrasdavau SAU laisvo laiko, tad negaliu sakyti jog esu rutinos "vergė", bet kažkiek - taip :)
Ačiū tau ;)