ŽINUTĖ: Sveika atvykusi į TEENAGEDREAMS.LT portalą, kuriame rasi: patarimų, kaip tvarkytis su savo jausmais ir plaukais, knygų ir filmų apžvalgų bei rekomendacijų, naujos muzikos savo grojaraščiui, receptų ir diy įrašų, plepaliukų apie vaikinus, drauges, santykius su tėvais, linksmų testų, sužinosi naujienas apie žvaigždes ir pasaulį, galėsi prisidėti prie portalo tobulinimo ir smagiai praleisti laisvalaikį! Tad nieko nelauk, mes turime visko labai labai daug - panaršyk mūsų portalą ir atrask tai, ko ilgai ieškojai - nuostabią bendraamžių merginų kompaniją!

Kitoks, reiškia ne toks?


 




Pirmas įrašas truputį prisvilo, bet dar liko tešlos, tad reikia kepti kitus;) Šiandien dar suspėjau nulėkt į žirgyną ir važiuodama namo pradėjau mąstyti apie kitoniškumą... Ir žinot, ko niekaip negalėju suprasti? Ogi norėjimo būti panašiu į kitus ir nežmoniškos baimės neįtikti, ar pasirodyti kitokiais. Man pasisekė, nes mano sesė buvo kitoniškumo meistrė - su ja nuo pat vaikystės durniuodavom lauke, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje, darydamos mamai gėdą:) Vėliau abi "užaugom" ir kartu buvom (ir būnam) labai retai (turiu omeny "žmonėse", nes šiaip ar taip gyvenam vienam kambaryje...). Bet vaikystėje jos įskiepyta mintis - koks skirtumas, ką mano kiti - neišblėso... Tiksliau, pradėjo blėsti, bet jo vis dar yra:) Man vis dar nesvarbu, kaip aš rengiuosi, ką pamanys kiti, jog visą žiemą vaikštau su tuo pačiu megztiniu, kad važiuodama iš žirgyno smirdžiu arkliu (aišku, savęs aš neužuodžiu, bet mama sako, kad atpažintų mane per kokį kilometrą...),  ar kad užlipusi į kalną ryte, eidama į mokyklą, uždainuoju kokią gerą dainą ir tik po kurio laiko netyčia pamatau, kad link manęs artėja žmogus:P Bet savaitgalį, grįžtant iš jojimo, pagavau save bijančią valgyti obuolį autobuse, nes kas nors gali ką nors bloga apie mane pagalvoti! O aš nieko burnoj šešias valandas neturėjau... Ačiū dievui, kad supurčiau save ir nebekreipiau dėmesio į kitus žmones: "kas jie tokie ir ką jie tokio žino, kad galėtų mane teisti!!!" Tiesą sakant po to pradėjau mėgautis tuo, jog vienam asmeniui autobuse tai iš tikrųjų nepatiko:P (Argi aš ne blogio įsikūnijimas? kėkėkė:D)

Tad kodėl gi žmonės taip bijo/nenori daryti kažko, kas kitiems atrodys keista, neįprasta ar net gi nepriimtina (žinoma, aš kalbu apie dalykus proto ribose...). Kodėl dauguma bijo išsiskirti iš minios? Gal būt bijo būti nesuprastais, ar nušvilptais (žinome, kokia visuomenė kartais gali būti žiauri...)? Gal nenori užkliudyti kitų žmonių ir jų poreikius iškelia aukščiau už savus?  Gal būt bijo pasipriešinti ir būti vieninteliu, taip manančiu? O gal tiesiog neturi kito pasirinkimo. Juk nuo pat mažens mes esam mokomi nemakaluoti kojomis, nerėkauti po kaimynų langais ir taip toliau. Žinoma, be taisyklių, kuo gi skirtumėmės nuo gyvulių? Bet dažnai nerandam aukso vidurio: arba per griežtai, arba per "laisvai". Augant prisideda ir televizija, mados žurnalų viršeliai... Visi bruka tik vieną - būk tokiu, kokie esame mes, nes kitaip nieko nepasieksi. Ir dauguma tuo patiki... Bet vis dėlto dar yra protingų tėvų, sąmoningų vaikų ir paauglių, bei suaugusiųjų kurie sugeba atsispirti, nematyti ir netikėti tokiu šlamštu...
 
Vau kaip išsiliejau... Na dabar, kai jūsų akys jau pavargo - baigiamasis žodis. Gal būt tai jums pasirodė tragiška banalybė (bet man reikėjo išsilieti, tad atsiprašau, kad sugaišinau jūsų laiką), o gal tai jums padėjo pergalvoti savo veiksmus, jausmus... Šiaip ar taip noriu pasakyti vieną dalyką: niekada, oj NIEKADA, kad ir kiek jūsų kas nors prašys NEIŠDUOKITE  SAVO ĮSITIKINIMŲ, PAŽIŪRŲ, VERTYBIŲ - jokių būdų neišduokite SAVĘS!

                                   Tiek šiam vakarui:)

P.S. Pažadas sau: dažniau save purtyt ir mažiau mąstyti ką kiti mano apie mane!
DALINTIS:

10 komentarų:

Rugiliutė rašė...

Aš ir norėčiau, kad nerūpėtų man kitų nuomonė. Bet man ji rūpi ir dar kaip... Gaila iš tikrųjų bet tūrbūt tu teisi, juk mes jau nuo mažens mokomi neišskiskirti iš minios, ir tai išlieka net iki dabar.

Liveta Dimidoviciute rašė...

Labai daug pasakantis tekstukas :) Ir tie zodziai labai ikvepia ir pamoko :)

Justė rašė...

Tu esi visiškai teisi, beje pastebėjau, kad pati kuo toliau, tuo mažiau pradedu kreipti į aplinkinių nuomonę :)

^^ Eve Lyn ^^ rašė...

Norėčiau nekreipti dėmesio į aplinkinių nuomonę, bet negaliu. Man svarbu ką jie mano apie mane (aišku būna išimčių :D), svarbu kokį požiūrį apie mane susidarys ir t.t.
O straipsnelis patiko, tikrai buvo įdomu ;)

Estera Meow rašė...

Aš ir noriu, kad man nerūpėtų aplinkinių nuomonė. Bet kuo toliau - tuo man ji labiau mažeja ir neberupi.. :)

Janina Bacevičiūtė rašė...

Laaabai patiko ;)

Rugilė Ž rašė...

Patiko :)

LILĖ rašė...

Užsidėk kortelę, nes nežinom kas tu tokia :). Straipsis žinok buvo labai geras ;), įdomu buvo skaityt, nors pati žinau, apie tą aplinkinių brukamą nuomonę, bet vistiek akys gerai ir lengvai praslydo pro tekstą :).

Moksliukė rašė...

Ačiū, už tokius mielus atsiliepimus:) (ir atsiprašau už kortelę, esu čia nauja, tad vis neįprantu:P)

Patyta rašė...

Straipsnis tikrai įkvėpiantis ir man patiko ;) Tik va, kartais sunku labai nekreipti dėmesio į kitų žvilgsnius ir komentarus ;)

MĖNESIO ATRAKCIJA

MĖNESIO ATRAKCIJA
Kiekvieną mėnesį čia pateiksime tau vis kitokią įdomybę, kurią privalai išbandyti! Šį kartą "Teenage Dreams" kviečia tave pasitikrinti, kiek procentų būtų galima įvertinti tavo pasitikėjimą savimi. Rezultatais būtinai pasidalink pokalbių laukelyje, esančiame žemiau!

Etiketės