Paslaptingasis sniego žmogus

Pėdos sniege. Mįslingos nuotraukos.
 Miškai, kalnai ir kitos sunkiai prieinamos vietovės. 
Štai kas būtų įdėta į vadovėlį "Kaip surasti
 sniego žmogų". Gal tokios knygos ir nėra,
bet filmų bei fantastinės literatūros 
su šią mistine būtybė - apsčiai. Ir vaikams,
 ir suaugusiems. Tad pažvelkime iš arčiau 
į šį keistą padarą.

Vienas iš video su nufilmuotu sniego žmogumi.    

Pirmasis sniego žmogus buvo pastebėtas 1887 metais Himalajuose. Anglų alpinistas pulkininkas V. A. Vadelis kopdamas sniegynais beveik 5000 m aukštyje užtiko mįslingą pėdsaką. Pulkininko teigimu, pėdsakas buvo panašios į žmogų, milžiniško dydžio būtybės, jo neįmanoma supainioti su meškos pėdsaku. Tačiau į britų karininko pranešimą niekas neatkreipė dėmesio. Tačiau 1906 m. botanikas ir Himalajų tyrinėtojas Heris Dž. Elvesas ne tik pamatė pėdsaką, bet ir pačią didžiulę, plaukuotą būtybę, kuri bėgo nuo jo uolos šlaitu ir greit pasislėpė. Deja, Elvesas mirė anksčiau nei buvo išspausdinti jo užrašai. Liko tik keli žmonės girdėję apie jetį. Bet 1967 metais du ieškotojai nufilmavo jį Šiaurės Kalifornijoje, Blafkrike. Būtybės ūgis - apie du su puse metro, manoma, kad svėrė vieną toną. Šią vaizdo juostą peržiūrėję ortopedai ir kitų sričių medikai nepriėjo vieningos nuomonės. Abejones kėlė tai, kad nors eisena ir dydis, svorio centras buvo kaip žmogaus, tačiau žingsnio ilgis nesutapo su paliktais pėdsakais. Bet nepaisant neigimų, filmo autorius praturtėjo, vėliau važinėjo aplink pasaulį skelbdamas savo istoriją. Taip prasidėjo Kalifornijos sniego žmogaus - Bigfoot (didžiapėdžio) legenda. ėliau pasirodė daugiau filmuotų siužetų, kuriuose tariamai užfiksuotas jetis. Dalį jų sukūrė skeptikai pademonstruoti, kaip lengvai tikintieji sniego žmogaus realumu bet ką priima kaip rimtą įrodymą.  Netikrą pabaisą laidai Bullshit! yra nufilmavę ir "Penas ir Teleris". Filmą, kuriame vaikščioja kažkuo panašiu į žmogbeždžionę apsirengęs aktorius, dalis ječių entuziastų sutiko labai palankiai ir stebėjosi, kad tai yra pirmas atvejis, kai tokia gera vaizdo kokybė. Tuo tarpu filmuką peržiūrėję antropologai teigė, jog iš eisenos ir manierų akivaizdu, kad ten negali būti jokia žmogbeždžionė, o tik žmogus. Tai buvo parodyta epizode „kriptozoologija“. 
Tikras sniego žmogus?

Sniego žmogus dažniausiai buvo apibūdinamas kaip vaikščiojantis dvikojis gyvūnas, pėdos - apie keturesdešimt trijų centimetrų ilgio. Ūgis svyruoja nuo vieno iki dviejų su puse metro, bet minimi ir dar didesni sniego žmonės Centrinės Azijos kalnuose ir Šiaurės Amerikoje.  Pagal įvairius nepatvirtintus liudijimus ir hipotezes, sniego žmogus skiriasi nuo šiuolaikinio žmogaus stambesniu kūno sudėjimu, užaštrinta kaukolės forma, ilgesnėmis rankomis, trumpu kaklu ir masyviu apatiniu žandikauliu. Plaukuotas visas kūnas, plaukai juodos, rusvos arba pilkos spalvos, veidai - tamsesnės. Galvos plaukai ilgesni, nei kūno bet ūsai ir barzda reti ir trumpi. Gerai laipioja medžiais. Tvirtinama, kad sniego žmonės, kurie gyvena kalnuose naudojasi olomis, o miškų sniego žmonės statosi lizdus ir medžių šakų. Ječio aprašyme taip pat paminimas viešųjų vietų bei žmonių vengimas. Tačiau, ar šie išvaizdos bei elgsenos ypatumai neturėtų liudyti, kad tokia būtybė yra? Ne. Pilnai tikėtina, kad sniego žmonėmis laikomi neįprastą kūno plaukuotumą turintys bei sulaukėję žmonės.

Vis dėlto, neseniai iškelta hipotezė, kad sniego žmogus egzistuoja remiasi tyrimų rezultatais, todėl yra beveik nenuginčijama. Legendinis Šiaurės Amerikos Didžiapėdis yra dabartinių žmonių giminaitis, priklausantis prieš maždaug 15 000 metų nuo jų atsiskyrusiai evoliucinei šakai.  Teigiama, kad šie hominidai kryžminosi su Homo sapiens moterimis, ir taip atsirado kailiu apaugę hominidų hibridai, kurie esą kai kuriose Žemės vietose galėjo išlikti iki mūsų dienų.  Azijoje gyvenančių tautų pasakojimai apie ječius, laukinius žmones, apaugusius tankiu kailiu, aukštus, nepaprastai stiprius ir mokančius puikiai slapstytis kalnuose ir priekalnių miškuose, žinomi nuo senų laikų, kad įrodo hipotezės teisumą. Per kelis šimtmečius įvairiose pasaulio šalyse susikaupė įvairiausių tariamų ječio egzistavimo įrodymų, pradedant jo kailio fragmentais, baigiant skalpais ir išdžiovintais pirštais. Nors iki šiol visi tokie trofėjai, turėję patvirtinti Sniego žmogaus egzistavimą, buvo pripažinti mokslui žinomų rūšių biologiniais mėginiais, britų mokslininkai nori ječio paieškose padėti tašką išnagrinėję visus prieinamus jo mėginiusOksfordo universiteto profesorius Bryanas Sykesas, vadovaujantis šiam tyrimų projektui sako, kad kriptozoologijos teorijos, aiškinančios šios mokslui nežinomos hominidų rūšies išlikimą iki mūsų dienų, būtybes laiko Homo neanderthalensis arba Homo floresiensis genčių arba didžiųjų išmirusių primatų, tokių kaip gigantopitekai, palikuonimis. Taip pat manoma, kad pasakojimai apie ječius yra susiję su dar nežinomomis vietinėmis juodųjų arba rudųjų lokių rūšimis. Pasak profesoriaus, pranešimai apie vienur ar kitur aptiktus tariamo sniego žmogaus pėdsakus ar žmonių susidūrimus su jais mokslo bendruomenei neatrodo svarbūs, nes dažnai tokie atvejai būna pramanyti, sufalsifikuoti arba racionaliai paaiškinami. Tačiau, anot mokslininko, dabartiniai mokslo pasiekimai genetinių tyrimų srityje suteikia galimybę visiškai patikimai atskirti klastotes nuo autentiškų biologinių mėginių ir leisti padaryti objektyvias, visiškai patikimas išvadas. Įdomu, kiek jie patys tiki savo išvadomis? Beto, atsirado dar vienas svarbus įrodymas.....

Rusijoje vis daugėja pranešimų apie matytą sniego žmogų. Per paskutines kelias savaites Rusijoje užfiksuoti trys pranešimai apie pastebėtą sniego žmogų. Ir visi užfiksuoti Sibire. Vienas sniego žmogų neva matęs liudininkas pasakoja: „Mes nesusipratę sušukom – ar jums reikia pagalbos? Tačiau jis nubėgo, o jo visas kūnas buvo padengtas kailiu. Jis bėgo ant dviejų kojų, o kitomis galūnėmis skynėsi kelią tarp krūmų“.Liudininkas neigia, ad tai buvo lokys, nes "Lokiai vaikšto ant keturių kojų, mano matytas padaras tikrai stovėjo ant dviejų". Antrą kartą sniego žmogus buvo pastebėtas po kelių dienų. Šį kartą jį pastebėjo žvejys, kuris tuo metu buvo netoli upės kranto. „Mes pamatėme aukštus gyvūnus, kurie atrodė kaip žmonės“, – pasakojo jis. „Mūsų žiūronai buvo sugedę, tad negalėjome jų gerai matyti. Mes jiems mojavome. Tačiau jie nieko neatsakė, bet skubiai nubėgo atgal į mišką. Mes supratome, kad jie buvo apsirengę ne tamsiais drabužiais – tai buvo jų kailis. Jie ir vaikščiojo kaip žmonės“. Trečias pranešimas apie neva pastebėtą sniego žmogų užfiksuotas nacionaliniame parke. „Jis neatrodė kaip lokys, skubiai pasislėpė miške, prieš tai sulaužęs kelias medžių ir krūmų šakas“ pasakojo miškininkas. 
Sniego žmonių ekspertu besiskelbiantis Igoris Burtsevas teigia, kad šie liudijimai yra svarbūs.
Jis pasakojo, kad praėjusiais metais per vieną mokslinę ekspediciją jam pavyko rasti sniego žmogaus plaukų, tačiau jų DNR tyrimų duomenys nebuvo paviešinti. Tyrėjas tikina, kad šis padaras – trūkstama evoliucijos grandis tarp neandartaliečių ir šiuolaikinių žmonių. Anot Burtsevo, Rusijos Kamerovo regione gyvena apie 30 sniego žmonių. 
Netrūko netikinčiųjų šiomis istorijomis, bet buvo sumanyta šia situacija pasinaudoti. Praėjusį trečiadienį inforamacinės agentūros pranešė, kad pasienio pareigūnai Ingušetijoje sulaikė keistą dviejų metrų ūgio padarą, panašų į sniego žmogų. Pasak Ingušetijos valdžios atstovo, pirmasis sniego žmogų pamatė medžiotojas. Po kelių šūvių į padarą, šis paspruko, tačiau specialiosios pajėgos apieškojo mišką ir sniego žmogų sulaikė. Paaiškėjo, kad sniego žmogus, kuris tariamai buvo sugautas miške, iš tiesų tebuvo respublikos darbo ir socialinio vystymosi ministro Bagauddino Maršanio pokštas. Pats ministras pareiškė, kad žurnalistai tiesiog neteisingai interpretavo jo žodžiusž, "Sniego žmogus iš tikrųjų pasirodė miške, tačiau buvo tik pasamdytu personažu vaikų Naujųjų metų šventei" - praneša jis. O juk buvo tiek daug vilčių.... Bet tos trys istorijos dar yra neišaiškintos, o pagal faktus, jų turi tik daugėti. Gal Rusija taps "Sniego žmogaus" veisimosi vietove? Nesvarbu, ar išgalvoto, ar ne.



Čia yra tapati situacija, kaip su ežero pabaisomis, kur turite
patys nuspręsti ar jūs tikite šiais padarais ar ne. Galų gale,
juk jie padaro pasaulį, bei gyvenimą įdomesnį....



6 PAKOMENTAVO

  1. Nežinau ar tai tiesa ar ne, bet mano manymu - tai melas. Nėra svarių argumentų parodančių jog šie gyviai iš tikrųjų egzistuoja, tad ir nelabai galima tikėti tuo. O straipsnis buvo įdomus, ačiū! :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sutinku su Evelina :) Pati tokiais dalykais netikiu, bet ką gali žinoti - Pasaulis pilnas paslapčių... o straipsnis puikus ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. :) Aš it pati, nemanau, kad jie tikrai egzistuoja, nebent tik sulaukėję žmonės. Tiesiog legenda ištikrųjų įdomi, smagu pasiskaityti bei filmų pažiūrėti.... Kiekvienam spręsti ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Buvo keletas klaidelių, tad siūlau dar kartą peržvelgti straipsniuką. Ganėtinai įdomus tekstas, nors didžiapėdžiais ir netikiu.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Marionete man atrodo kad klaidos cia nesugadino straipsnio taigi as netikiu kad tu pati rasai be klaidu

    AtsakytiPanaikinti