Atsisveikinimas



                      Ar žinot tą jausmą, kai atrodo norite kažką pasakyti, tačiau negalite suregzti savo minčių? Taip yra man, dabar.
                      Nežinau ar kasnors supras kodėl taip darau, nežinau ar kas atkreips didelį dėmesį į tai ką darau... Tačiau manau mano kortelę šiandien matote paskutinį kartą...
                      Visada mokėjau atsisveikinti, bendrauti su auditorija, tad šiandien pabandysiu perteikti tai kaip dabar jaučiuosi ir kaip viskas iš tiesų yra. Atsiprašau, jog tekstas gali būti nelabai rišlus.
                      Galbūt pirmiausia reikia pradėti nuo to, kodėl išeinu... Pasitraukiu, nes čia nerandu savo vietos. Straipsniai – ne man. Aš daug geriau jaučiuosi rašydama tai kas mano galvoje, rašydama istorijas, kurios gali būti mano fantazijos vaisiai. Nežinau, tačiau jaučiu, jog čia, Teenage Dreams blog‘e, aš nederu. Nesijaučiu blog‘o dalimi. Jaučiuosi tarsi įsiliejusi, tačiau rėkianti ir netinkanti šiame nuostabiame Teenage Dreams blog‘o paveiksle.

                      Pamenu tą dieną, kai Vilijai nusiunčiau laišką... dar dabar telefone turiu savo rašytą CV... dar dabar pamenu, kai gavau laišką, jog esu priimta. Tarsi tai būtų nutikę vakar prisimenu tą laimę pro ašaras. Laikau tą dieną viena laimingiausių, nesvarbu kokia įskauinta tą kartą buvau.
                      Puikiai prisimenu pirmuosius onfliktus su gyvenimu nepatenkintais Anonimais, kurie žarstė kritiką jos neargumentudami. Tikriausiai viską prisimenu su šypsena...
                      Niekada nebuvau ta aktyvi rašytoja, kuri kasdien keltų straipsnius ar iš kurios galvos niekada neišeitų mintys apie TD. Laikiau blog‘ą savo gyvenimo dalimi, tačiau ne tokia didele, kad galėčiau dėl to visko atsisakyti.
                      Teenage Dreams padėjo man surasti save. Suprantat, kai pasirenki neteisingai supranti ko Tau ištiesų reikia...

                      Paskutinė dalis, bus ta kurios labiausiai laukiu. Padėka kiekvienam iš jūsų.
                      Pirmiausia, tai noriu padėkoti Vilijai, kuri leido man išbandyti savo jėgas čia. Ačiū Tau, Vilija, už kantrybę, už pamokas ir už tuos pagirimus. Ačiū, jog pristabdyti arklius ir niekada taip greit neužsidegti kaip anksčiau. Ačiū, jog priminei tasykę, kad skaitytojas visada teisus, net tada, kai žinai, kad jis klysta.
                      Ačiū rašytojoms Skaistei ir Laurai, kurios tapo mano gyvenimo dalimi. Npažystu gyvenimo ir pasaulio, ir savęs žinoma, tačiau Jūsų dėka supratau, jog kartais pirmą kartą „sutikti“ gali geriau išklausyti nei tie, kurie yra pažįstami visą gyvenimą.
                      Ačiū ir viskuo nepatenkintiems Anonimams, kurie parodė, jog esu šimtą kartų laimingesnė už juos. Tik Jūs parodėte, kad man nebūtina peikti kitų tam, jog būčiau laiminga. Jūsų dėka supratau, kad mano gyvenimas ir aš pati esu daug geresnė nei visi tie hate‘riai kartu sudėjus.
                      Ačiū Tau skaitytojau, kuris skaitei mano straipsnius ir nebijojai pasakyti kas ne taip ar nepatingėjai palikti pagyrimo jei tau patiko tai ką dariau.
                      Ačiū jums visiems, kad nepagailėjote laiko ir perskaitėte šį atsisveikinimo laiškutį, kurio mintys labai nerišlios. Ačiū ir už tai, kad mane pastebėjote.
                      O labiausiai dėkoju visam TD blog‘ui. Tu man parodei, jog esu kitokia persona. Parodei, jog esu ypatinga. Ir tikiuosi, kad visi kadanors suprasite, kad esate vieninteliai ir nepakartojami. Suprasite, kad esate ypatingi.
                      Ačiū jums, už viską. Ir tikriausiai paskutinį kartą:

„I love you all“ – S. S.
Myliu jus, nesvarbukas esate ir ar to nusipelnėte. Jūs buvote ir tikiuosi liksite mano gyvenimo dalimi...

7 komentarai:

Simona :)* rašė...

Sėkmės, Tau, Simona! :) Visada prisiminsiu Tave kaip įdomų ir draugišką žmogutį! :)

Laura Žiupsnytė rašė...

Ou, Simona, tik ne tai! Dieve, kaip nesmagu , kad tu išeini... Tačiau, tai tavo sprendimas ir teks su juo taigstytis. Tikiuosi, kad vis dar susirašysim ir bendrausim toliau ir kad tu pati, išliksi tokia pati energinga, žodžio kišenėje neieškanti mergina. Tikiuosi, kad jos bent jau skaitytojų gretose vis dar tave sutiksim! Bučkis tau!

Vilija. :) rašė...

Pamenu lyg ir pirmą mūsų pokalbį taip per miglą... Lyg ir kažką paminėjai apie meditaciją, tada aš pasakiau, kad tu atrodai labai įdomus žmogus...

Ir žinai - aš lyg ekstrasensė. Tu VELNIŠKAI įdomus žmogus. Nesvarbu, jog kai kurioms blogo rašytojoms buvo sunku rasti su tavim bendrą kalbą, nes neieškai žodžio kišenėj. Rėži viską taip, kaip nori. Nebijai išsakyti savo žodžio.

Už tai tave labai labai gerbiu ir tikrai pasiilgsiu tavo tvarkingumo, tavo maksimalizmo, visko. Ir man smagu, jeigu TD tau kažką davė. :)

Didžiulės tau sėkmes visur kur tik bebūsi. :* xx

Simona Skiotytė rašė...

Laura, aš taip pat tikiuosi, kad nenustosime bendrauti. TD mus sujungė, tačiau tai nereiškia, kad ir išskirs. Aš dar tikiuosi skaityti šį blog'ą.

Vilija, nepažįstu Tavęs. Iš tiesų manau, kad žmogų yra labai sunku pažinti. Tačiau Tavo komentarai... Jie sušildo ir atskleidžia, kad viskas yra iš širdies. Ačiū.

Kristina rašė...

Gaila, kad išeini. Na ką galiu pasakyti... linkiu, tau gyvenime visokeriopos sėkmės :)

^^ Eve Lyn ^^ rašė...

Simona... Buvai viena iš tų rašytojų, kurios mokėdavo sudominti... Visada nustebindavai straipsniais... Gaila, kad išeini. Bet sėkmės tau, tikiuosi, kad nepamirši šio blog'o ir visada prisiminsi laiką praleista jame :)
Ačiū, kad buvai su mumis ;)

MarionetteOfHarmony rašė...

Susigraudinau! Dievaži.
Na, bent jau išeinam kartu. Palaikau tau kompaniją, nors čia ilgai ir nepabuvau.
Tu esi geras, šiltas ir tikrai mielas žmogeliukas. Džiaugiuosi, jog su tavimi susipažinau! :)