"Auginame širdeles"


Sveikos, panelės! Šiandien Jūsų akiratyje rodausi su naujuoju “Auginame širdeles” interviu. Mano pašnekovė – Lina.
Simona: Sveika, Lina! Dėkoju, kad sutikai dalivauti rubrikoje „Auginame širdeles“.
Lina: Prašom (šypsosi).
Simona: Taigi, pristatyk savo augintinį – vardas, kaip atsirado tavo šeimoj ir t.t.
Lina: Mano katino vardas - Lakis. Jam yra 8 metai. Mano manymu, jis yra išskirtinis tuo, kad turi antakius! Mūsų šeimoje atsirado, kai man buvo treji ar ketveri metai. Jį parnešė mano tėtis su vyresniuoju broliu iš savo draugo, kuris atidavė kačiukus. Mano katinas yra mišrūnas. Kaip mes su mama nusprendėm  - ne vien mišrūnas, bet gal tėvas ar jo mama buvo kažkokios veislės, nes jis nėra labai panašus į eilinį mišrūną. Jis yra piktas, o kartais be galo meilus. Mėgsta visokį maistą, turi truputėlį ansvorio.
Lakis po jo neitin mėgstamų maudynių
Simona: Kadangi apie kates jau skaitytojos yra skaičiusios joms būtų įdomiau sužinot apie būtent tavo katiną... taigi, kokie jo būdo bruožai?
Lina: Kaip ir minėjau, jis turi antakius! ( atsiųsiu kelias foto paskiau ) Manyčiau, kad yra gan fotogeniškas, kartais būna itin agresyvus. Nuo jo teko nukentėti ne kartą ir labai skausmingai. Na, gal ir aš truputėlį buvau kalta... Labai mėgsta išdaigas! Oi kiek jų prikretė! Nemėgsta maudynių! Reikia apsišarvoti rankas ir eiti nuogai jį maudyti, nes po maudynių, rankos lieka raudonos, o drabužiai šlaputėliai (juokiasi).
Simona: Minėjai, kad Lakis mėgsta išdaigas.  Papasakok juokingiausias.
Lina: Na, jų buvo labai daug! Kiek lėkščių sudaužė, kiek puodukų! Na, čia nieko... Blogiausia būna kai ateina nekviestų svečių... Reikia uždaryti į kitą kambarį, nes svečiai jo bijo. Ne vieną kartą buvo taip - ateina svečias, o Lakis pradeda urgzt... Po to puolimo poza ir ... Pūkšt! Užšoka ant kelių ar ant pilvo ir pradeda šnypšt! Žmonės baisiai išsigąsta, ir bijo jo iki šiol...  kadangi jis yra kastruotas į lauką nevedame, bet kartais norisi,  taigi ne vieną kartą vasarą išsivedžiau jį į lauką. Specialiai nusipirkau didelį krepšį dviračiui, pritaisiau jį prie vairo ir vežiojau. Jam buvo stresas... Vieną kartą, kai nuvažiavau pas močiutę su Lakiu, sutikom kitą katiną beklaidžiont. Nusprendėm juos supažindinti. Padėjome prie to kito katino, bet gerai, kad spėjome vėl atsiimti nes būtų įkyriai susipešę! O kai buvau pas močiutę (kadangi mano močiutė gyvena netoli mano namų, pas ją galiu ateiti dažnai, o ji gyvena name ir turi sodą) jis palindo po lentomis... Vos jį ištraukėm! Jau buvau persigandus, kad užstriks... Atėję namo turėjome plauti, kadangi jis buvo juodas. Taip pat vieną kartą atostogavome, padarėme picniką su palapinėmis. Atvažiavome su mašina ir pasiėmėme katiną. Jis, kaip visada buvo labai išsigandęs ir kniaukė nekatinišku balsu... Ir kaip manot? Atvažiavom, padėjom, pavadėlį pririšom prie automobilio rankenos kol pasistatysim palapines. Palindo po mašina! Vėlgi, kol ištraukėm! Būtų paprasta ištraukti jį, jeigu jis būtų tik palindęs, o dabar jis buvo įsikibęs į kažkokį vamzdį! Mano brolis turėjo lįsti po mašina, kad atkabinti jį, nes Lakis buvo įsikibęs, o kitaip jo neištrauksi... Be to, per tą patį picniką jis dingo! Kaip aš bijojau! Vos neverkiau! Visur ieškojom, o jo nėr! Kviečiam vardu - neatsako. Duodam maisto - neateina... Kadangi jis buvo streso būsenoj, todėl ir neatsiliepė... O ten gi buvo labai didelė žolė, kaip nendrės... jis ten susigūžęs tupi, o jo nematyt! O kai dar palapinėj užstrigo.... Oj, kiek su juo vargo, ašarų ir džiaugsmo buvo!
Simona: O ar tu gerai sutari su savo katinu?
Lina: Manyčiau, kad savo katiną nervinu. Kimbu prie jo kiekvieną minutę. Aš kitaip negaliu! Jis man atrodo toks gražus ir toks mielas! Kai tik pasižiūriu - išvertęs pilvą nori kad paglostyčiau, o kai tik ateinu  pabėga arba įkanda, įbrežia... Mano visos rankos įbrėžimų randais nusėtos (juokiasi).  Nors ir kerpam nagus labai mėgsta draskytis. Na, kartais jis būna itin meilus, vartosi ant kilimo... kai nebeturiu ką veikti, visada su juo pažaidžiu. Mėgstu jį gasdinti, nors žinau, kad negalima... Bet keista - mano tėčio jis bijo labiausiai. Nė kartą nėra drykstelėjęs, o man, mamai, broliui, sesei - turbūt jau milijoną kartų! Tikriausiai jaučia - tėtis, jo šeimininkas. O dar keisčiau - jis netupi prie manęs, jis laksto palei mano mamą! Ji atsigula pas mane - ir Lakis guli. Eina į virtuvę - ir šis eina. Kiekvienam žingsnį! Kad man taip būtų! Na, nuėjau nuo temos, taiga… kartais labai blogais sutariu su katinu, o kartais - geriausiai!


Lakio internetinė paskyra - http://www.mice.lt/mice-parkas/Lakis72/


Simona: Ar patiki didžiausias paslaptis Lakiui?
Lina: Taip, patikiu. Kartais net išsiverkiu į jį kaip į pagalvę. Kartą ant jo buvau užmigusi, o jis nekrutėjo! Kai man būna liūdna - prieinu prie jo. Bet jeigu jis man įdreskia - labai supykstu. Man ir taip bloga nuotaika, tai dar ir jis! Na, o jeigu jis liūdi kartu su manim, tai jis yra geriausias pasaulyje katinas (manau, kiekviena šeimininkė mano, kad jų katinas geriausias).
Simona: O ar Lakis išrankus maistui? Ką labiausiai mėgsta?
Lina: Oj! Lakis tai mėgsta viską! Kaip jau minėjau jis turi ansvorio, bet dėl to nesiskundžia bėgimo greitumu.  Dabar galiu išvardinti labiausiai mėgstamus žmoniškus produktus (P.S. dabar jam nebegalimo to valgyti, net ir kaip to norėtų, nes vieną kartą buvo susirgęs šlapimtakių liga, vežėm pas veterinarą, bet čia jau kita istoriją ir operacija): agurkas, sausainiai, “Džiugo” sūris, čipsai, bandelės, ir viskas, kas yra apdengta lėkštėse. Nuo dabar, negalime nieko padėti ant stalo, nebent cukrų ir duoną! Bandeles slepiam spintelėse, o šaldytuvui specialiai padarėm uždarytuvą, kad su nagais neatsidarytų kaip ankščiau (juokiasi).
Simona: Kokius žaidimus mėgsti žaisti su Lakiu?
Lina: Na, žaidimų jis nežaidžia, nebent kai jam yra gera nuotaika  Žaidžiam su virvute, kartais gaudynių, aš gaudau, po to – jis (juokiasi).
Simona: Ačiū už interviu, tavo katinas išties įspūdingas.
Lina: Ačiū, nėra už ką. Man smagu pasidalinti savo gyvenimo istorijomis!
Šiandien tiek, tikiuosi patiko Jums Linos katinas ;)
Iki,
Simona A.

7 komentarai:

^^ Eve Lyn ^^ rašė...

Hehh... Neveltui sakoma - katės kaip karalienės, kada nori tada ir daro... Pati turiu katę ir puikiai žinau, kokie katinai gali būti nepaklusnūs ir išdykę :D Ačiū, labai patiko :)

Gintarė rašė...

Viskas labai patiko! Ir interviu ir Linos katinas. :D Ačiū, buvo nepaprastai įdomu.

Simona :)* rašė...

Norėtųsi daugiau interviu atspalvių (išryškintas tekstas, spalvos..) Be to, 'nenukandžiok' žodžių galūnių,pvz.: šeimoj - turėtų būti šeimoje. Tiek mano pastebėjimų, o šiaip viskas gerai! :)

Anonimiškas rašė...

Pilna klaidų, neištaisytas pašnekovės tekstas - baisu.

Mantė. rašė...

Man nepatiko tai, jog Lina dėjo labai daug šauktukų. Vietoje šauktukų galėjo Simona pakeisti į daugtaškius ar pan. . Toliau, pati Simona buvo LABAI abejinga. Kad būtų pagyrusi, nusitebėjusi, dar kažką.., vis dėl to, ne, tik klausimai ir viskas. Patiko, bet tikėjausi geriau :)

Simona rašė...

Dėl klaidų - žinau, bet galiu tiesiai šviesiai pasakyti - bijau jas taisyti, gali būti, kad aš būsiu neteisi, beto manau, kad ne gramatika svarbiausia, o tai kaip žmogus bendrauja, pasisako :). Dėl abejingumo net nežinau... Vienur per daug emocijų, kitur per mažai - visiems neįtiksi... Bet stengsiuos tobulėt, tad ačiū už pastabas :)

Anonimiškas rašė...

Zoidberg čia tu???