ŽINUTĖ: Sveika atvykusi į TEENAGEDREAMS.LT portalą, kuriame rasi: patarimų, kaip tvarkytis su savo jausmais ir plaukais, knygų ir filmų apžvalgų bei rekomendacijų, naujos muzikos savo grojaraščiui, receptų ir diy įrašų, plepaliukų apie vaikinus, drauges, santykius su tėvais, linksmų testų, sužinosi naujienas apie žvaigždes ir pasaulį, galėsi prisidėti prie portalo tobulinimo ir smagiai praleisti laisvalaikį! Tad nieko nelauk, mes turime visko labai labai daug - panaršyk mūsų portalą ir atrask tai, ko ilgai ieškojai - nuostabią bendraamžių merginų kompaniją!

Žmonių kartos bei amžinas gyvybės ratas


Labas vakaras! Po ilgo laiko grįžtu pas jus su nauju straipsniu. Šiandien pasirinkau išties rimtą tema, kuria galbūt kai kurie žmonės net nesusimąsto  Noriu pakalbėti apie žmones, apie tai, kaip kiekvieną minutę kažkas miršta ir kažkas gimstą. Apie tą nežmoniškai sparčią kartų kaitą, kuri palieka gyvenime gilų randą. Rašau šį straipsnį klausydama dainos, kuri padeda įsijausti, tad patarčiau įsijungti ją ir jums ir skaityti šį straipsnį ne tik akimis bet ir širdimi.
Tikriausiai jums įdomu, kodėl gi pasirinkau būtent šią temą?
Atsakymas paprastas – šiandien teko susidurti akis į akį su nežmonišką skausmą kenčiančiais seneliais, išvysti jų kupinas skausmo ašaras bei išvysti jų akyse dar truputį rusenantį optimizmą. Taip pat, teko ant rankų laikyti ir savo 6 savaičių pusbrolį. Tiek patyrus per dieną, nori nenori, tu būsi priverstas pagalvoti apie aplink tave esančius žmones.
Mūsų menka komanda pasiryžusi dalyvauti šiame susitikime.

Pasakysiu jums atvirai, man sunku aiškiai dėstyti mintis šia tema, nes emocijų iš ties labai daug. Tad manau, jog geriausia būtų pradėti viską nuo elementariausio teiginio, jog kiekvieną minutę žmonės miršta, palikdami savo pėdsaką, kitų žmonių širdyse. Tačiau, nepaisant to, į jų vietą gyvenime, žengia nauji žmogeliukai, užpildantys tuštumą ne tik aplinkinių gyvenimuose bet ir  tam tikroje erdvėje.
Šiandien, su organizacija Kuriame Respubliką apsilankėme senelių globos namuose. Žinoma, važiavome ten su tikslu – bent truputi praskaidrinti jų kasdienybę, tiesiog su jais pabendrauti bei pavaišinti savo keptu pyragu. Žinoma, ten važiuodami su tokiais savo tikslais, smarkiai rizikavome. Patys manėme, jog seni žmonės bus nekalbūs, nedrąsūs, galbūt ir labai pikti. Tačiau nuvažiavę, tikrai nepasigailėjome.
Seni žmonės tai mūsų didžiausias turtas, nes tik jie turi tiek nežmoniškai daug patirties, tik jie gali būti patyrę tiek daug skausmo ir tik jie gali mums duoti tiek daug!

Netuščiažodžiaujant, punktais išvardinsiu šios dienos įspūdžius senelių globos namuose, nes mintys tikrai padrikos ir sunkiai rišasi į rišlų tekstą.
  • Supratau, jog senelių skausmas kur kas sunkesnis nei elementariausias akmuo. Nes  tai lyg 1000 kilogramų svorio ne tik jų širdyse, bet ir mūsų, girdint jų pasakojamas istorijas bei matant jų ašaras.
  • Optimizmas – galimybė išgyventi, nepaskęsti skausme ir liūdesy.
  • Seniems žmonėms beprotiškai reikia dėmesio ir šilumos, jie kaip maži vaikai visada besistengiantys atkreipti mūsų dėmesį. Tačiau, jie dažniausiai lieka neišgirsti.
  • Humoro jausmas neturi amžiaus ribos.
  • Daina lyg bėgimas, padeda pamiršti viską ir užpildo kūną ramybę.

Norėčiau sustoti prie paskutiniojo punkto. Šiandien teko sunkiai tvardytis girdint vienos moters dainavimą. 
video

Kaip ji pati teigė (bendraujant akis į akį su ja), aplinkiniai piktinasi, tuo kad ji visada dainuoja, bet ji ramiu tonu sakė „Nepykit ant manęs, kad aš visada dainuoju, taip aš nuraminu pačią save“. Seni žmonės, patyrę nežmoniškai daug skausmo, stengiasi paskatinti save būti linksmiems bei vis dar kažko trokštančiais iš gyvenimo, bet ne visada tai išeinant, tuo labiau, kai jie savo gyvenime nepatyrė nieko linksmo ir gero. Bent taip teigė mūsų linksmoji močiutė Janina.

Jie ligoti, tačiau kupini vilties ir noro gyventi. Skausmas daro savo , tad neskubėkit jų kaltinti ir teisti dėl kartais perdėto šiurkštumo, grubumo, lėtumo ar tiesiog jų išsiblaškymo. Jiems reikia mūsų palaikymo ir pagarbos, nes visgi ne kiekvienas sugeba tiek patyręs toliau šypsotis.
Baigiant pasakoti, apie šiandienos akciją senelių globos namuose, noriu priminti, jog ten žmonės susirenka labai seni ir ligoti, tad ten neišvengiama ir mirčių.
Miręs žmogus atveria galimybę naujai gyvybei.
Šiandien teko apsilankyti pas savo 6 savaičių pusbrolį. Teko laikyti jį ant rankų, jausti jo šilumą, kiekviena judesį. Teko ir laikyti jo mažą rankytę savo delne. Jausmas neapsakomas, tarsi laikytum kažkieno nežmoniškai trapų gyvenimą delne.
Mano pusbrolis

Tai priverčia susimastyti. Susimastyti apie gyvenimą ir kaip greitai viskas keičiasi. Nauja gyvybė – nauja pradžia. O nauja pradžia yra kažkieno pabaiga.
Gyvenimo ratas vis sukasi ir nesustoja. Tai lyg apskritimas neturintis susikirtimo taškų. Vis besisukantis ir niekada nesikeičiantis. Tai mūsų gyvenimas, tai mūsų kasdienybę, apie kurią retai pamirštame.

Galbūt, tai ką dabar perskaitėte nebuvo labai rišlu, nebuvo pakankamai išsamu. Tiesiog, kalbant tokiomis temomis visada suspaudžia širdį ir pradeda kauptis ašaros. Nes senelių patirtas skausmas, vaikų gimimo džiaugsmas, juk tai patys stipriausi jausmai egzistuojantys mūsų gyvenime, kurie negali likti nepastebėti. Tad pradėkite gerbti ir tausoti, šalia mūsų esančius žmones, nesvarbu kokio amžiaus. Nes tik mes visi, galime palengvinti vieni kitiems gyvenimus.

DALINTIS:

6 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Stiprus ir kartu toks nuoširdus straipsnis :)Patiko ;)

^^ Eve Lyn ^^ rašė...

Pirmą kartą skaitydama straipsnį verkiau. Nežinau... Man kartais pasidaro taip liūdna dėl žmonių nesupratingumo, nemokėjimo užjausti, neskystinant kitų judėti pirmyn... Šiais metais išsikėliau sau keletą tikslų kurie mano manymu bus naudingi ne tik man, bet ir tiems žmonėms, kuriems aš padėsiu. Labai ačiū už tokį šiltą ir emocionalų straipsnį. Tikiuosi, tokių šiame blog'ę tik daugės! Be to, tai šioks toks postūmis kitiems, daryti geresnius darbus... :)

Simona rašė...

Šiais metais su savo tikybos mokytoja ir klase taip pat važiavome į senelių namus - darėme mažą koncertuką.
Straipsnis laaabai patiko, o ir mintis išdėstei sklandžiai :)

Anonimiškas rašė...

Nk ypatingo

Kristina rašė...

Labai patiko ir širdį suvirpino. Šiais laikais atrodo, kad žmonės skuba, bėga, dirba, gyvena, tačiau užmiršta tuos kuriems labai trūksta mūsų meilės ir dėmesio. Ypač apima tokios liūdnos emocijos pamačius gatvėje kokį vienišą senuką.. Ir kartais aplanko tokios mintys "negi ir aš būsiu vieniša senatvėje?"...

MarionetteOfHarmony rašė...

Labai gražu. :)
Aš taip pat dalyvauju "Kuriame Respubliką" projekte, tačiau mūsų komandos išsikelti tikslai toli gražu ne tokie nuoširdūs ir gražūs, kaip jūsų. Sėkmės! :)

MĖNESIO ATRAKCIJA

MĖNESIO ATRAKCIJA
Kiekvieną mėnesį čia pateiksime tau vis kitokią įdomybę, kurią privalai išbandyti! Šį kartą "Teenage Dreams" kviečia tave pasitikrinti, kiek procentų būtų galima įvertinti tavo pasitikėjimą savimi. Rezultatais būtinai pasidalink pokalbių laukelyje, esančiame žemiau!

Etiketės

Online

Tinklaraščio archyvas

Mūsų draugai

Google