Mirtinos lenktynės

Sveikučiai visi TD skaitytojai! Aš grįžau ir dėl to be galo esu dėkinga merginoms kurios mane priėmė atgal. Grįžau ir noriu iškart JUMS palinkėti šiltos ir nepamirštamos vasaros. Tačiau, kad ir kaip būtų nepamirškite ir mūsų rašytojų kurios pasiryžusios rašyti ir vasarą, ir žiemą.

Iš karto norėčiau Jums pristatyti savo idėją. Galėčiau su Jumis pasidalinti savo kurta istorija. Kurioje tikri faktai yra apipinti fantazija. Taigi čia ir pristatau Jums savo istorijos įvadą. Būtinai palikite atsiliepimus apie tai ar būtų verta tęsti istoriją ir kelti ją čia.

MIRTINOS LENKTYNĖS
Įvadas.

Daugelis sako, kad tai kas nutinka mums yra likimas. Daugelis tik pasijuoktų iš to ir tikrai atsakytų, kad viskas kas mums nutinka, nutinka atsitiktinai. Tai gana keista. Spėlioti kaip yra iš tikro. Tačiau aš dėl to galvos sau nekvaršinu. Dabar esu tokia kokią save sukūriau. Tokia kokia visada norėjau būti ir niekam neleisiu to pakeisti. Nei likimui, nei kvailam atsitiktinumui.
Aš. Esu. Tik. Aš.
Mane visi vadina Bri. Turbūt pusė mano draugų nežino kokio vardo tai trumpinys. Aš Brigita. Tačiau net mokytojai į mane kreipiasi būtent Bri. Man 16. Mano plaukų spalva šviesiai ruda. Akys žalios. Keista taip save apibūdinti, tačiau kad ir kaip rašyčiau Jūs vis tiek susikursite mane tokią kokia esu. O esu mirtingoji mergina, mėgstanti neeilinius dalykus. Mėgstu savitą stilių. Esu visada už juodą ir baltą spalvą. Mane traukia vaikinai apsirengę tikrai ne treningais. Tokie vaikinai neatrodo rimti, ar paslaptingi. Daugelis sako, kad moterys turi išlikti paslaptingos, bet ar taip neturėtų atrodyti ir vaikinai? Juk vaikinas odine striuke atrodys žymiai žaviau nei vaikinas su aptįsusiais treningais.
Esu susižavėjusi vaikinuku iš aukštesnės klasės. Vienu iš savo mokyklos, kitu iš kitos... Keista, mano gyvenimas tampa vis panašesnis į filmą. Tačiau kaip jau sakiau, šie vaikinukai visai ne iš tų kurie bastosi tuščiomis gatvėmis su baisiom sportinėm aprangom. Bet apie pabaisas užteks. :D Vaikinai kurie man patinka, kad ir kaip bebūtų keista vienas nuo kito skiriasi kaip ugnis nuo ledo. Vienas šviesiaplaukis, kitas tamsiaplaukis. Vienas turi be galo puikų humoro jausmą ir yra nepalaužiamas mergišius, o antras tylokas, jį retai kada galėtum sutikti su vaikinukais kurie stovi prie mokyklos durų ir nužiūrinėja kiekvieną panelę.
____

Taip ir prasideda mirtinos lenktynės su gyvenimu. Sutikus du kurie galiausiai palaužia mane ir tampa man patys svarbiausi gyvenime. Lukas, svaiginančių akių vaikinas, tamsiaplaukis. Dėl jo mano gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom ir nubloškia mane visai į kitą pasaulio kampelį nei norėčiau... Ir Justas, pats linksmiausias žmogutis kurį pažįstu. Šviesiaplaukis, dangaus spalvos akių, kuriose galėčiau paskęsti.
____


Einu tuščiu mokyklos koridoriumi. Jame tvyro nemaloni prieblanda. Dabar gana vėlus vakaro metas, tačiau turėjau pasilikti ir padėti mokytojai papuošti salę rytojaus šokiams. Poroms. Ir vis dėl to mano širdį suspaudžia geležiniai gniaužtai. Keista liūdėti dėl to, kad taip ir nesusiradau poros šių metų šokiams. Man turbūt nesiseka. Vis dar atsimenu kaip praeitais metais kikenome su draugių būreliu ir tyčia atsisakėme visų vaikinų pasiūlymų eiti su jais į šokių vakarą, nes mes norėjome visiems atrodyti paslaptingos ir neprieinamos. Juo labiau, kad tada mūsų šūkis buvo „Mes laisvos ir amžinai jaunos“. Tokia laisvė širdyje ima pinti vienatvės voratinklius...
Staiga mano mintis nutraukia dūžtančio stiklo garsas. Kažkas garsiai bumteli į žemę. Imu bėgti tolyn, kad galėčiau pamatyti kas ką tik nutiko. Galbūt kažkam reikia mano pagalbos? Nuskuodžiu į priekį ir per plauką vos neužvirstu ant, ant žemės gulinčio vaikino. Net šūkteliu iš baimės kai pamatau, kad jam iš gilaus rėžio veide srūva kraujas. Delnais užsidengiu sau burną ir negalėdama patikėti spoksau į vaikinuką netekusi žado.


-         Bėk iš čia, - taria sužeistasis lėtai pakėles galvą.
Jis ima lėtai sėstis ir vis ragina mane dingti iš čia. Aš stovėjau ir žiūrėjau. Negalėjau pasijudinti iš vietos.
-         Mergyt, - sušvogždė vaikinas ir atsistojo prieš mane.
Buvau mažesnė už jį, tačiau gerai mačiau, kad jis buvo mano metų ar tik šiek tiek vyresnis.
-         A? – nesugebėjau ištarti nė žodžio.
Vaikinas suėmė mane už rankos ir nieko daugiau netaręs greitu žingsniu mane nusivedė mokyklos koridoriumi. Tada mano galva vėl ėmė dirbti ir aš atitokusi ėmiau rimtai nerimauti. Staigiai sustojau ir dabar jau aš sugriebiau vaikinui už rankos ir tvirtai įsikabinau.
-         Kas per velnias? – nesupratau.
-         Aš ne velnias, - vaikinas išsišiepė ir mirktelėjo man.
-         Ne, aš rimtai norėčiau žinoti kas čia ką tik nutiko. – nepasidaviau jam spoksant į mane.
-         Sveikute, mano vardas Lukas, o visa kita nesvarbu, - tarė jis ir vėl ėmė mane tempti.
Bandžiau apdoroti viską kas ką tik nutiko.
-         Man to neužtenka, - tariau ir piktai dėbtelėjusi į jį sustojau.
-         Puiku, - tarė jis ir žybtelėjęs akimis paleido mane.


Laukiau kol jis ims kalbėti ir viska papasakos. Taip, be galo naivu. Jis man nieko nepapasakojo, o tik nusisuko ir pasileido bėgti. Kai tai supratau, jo jau nebuvo nė matyti. Nepaisant to aš taip pat ėmiau bėgti. Netrukus atsidūriau prie išėjimo ir išbėgusi į lauką pajutau žvarbų vakaro orą. Apsidairiau aplink. JO niekur nebuvo matyti. Tai labiausiai erzino.

Lukas. Toks buvo jo vardas. Jei kas paklaustų kaip jis atrodė. Nežinočiau ką atsakyti. Juodas. Galbūt... Juoda odinė striukė ir juodi džinsai... Net akys juodos kaip... Argh... 


Būtinai komentuokit ar vertėtų tęsti. :)

Nijolė ♥

22 komentarai:

Ugnė rašė...

Hmm, istorija gal ir atrodo neeilinė, tačiau man ji pasirodė gan banaloka, kaip ir tos, facebook'e mergaičių puslapiuose, viskas tas pats, kažkas kažką įsimyli ir t.t.

Anonimiškas rašė...

Istorija gera, bet nemanau, kad TD skirtas istorijų rašymui.

Nijole rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Nijole rašė...

Gyvenimas is to ir susideda. Meile... O apie ka jusu nuomone butu geriau rasyti? Labai megstu rasyti ir buti malonu jei kas pakistu rimta minti uz kurios butu verta uzsikabinti. :)

Nijole rašė...

Atsizvelgsiu i jusu komentara. Jei nieko neisejo - matau. Stengiausi kaip geriau, nes pastebejau komentara kitame straipsnyje, kad TD reikia ne tik informaciniu straipsniu, tai pameginau kazka "naujo" inesti. :D

Anonimiškas rašė...

Tikrai šaunu, kad meginai rašyti istorija, taip, tai tikrai kazkas naujo, bet pati istorija nenustebino. Nepanašu i knyga, daugiau i fb psl. Istorijas (kaip Ugnė rašė). Tipo: "sveiki, aš Karolina, gyvenu Anglijoj, man patinka toks Tomas". Jei rašai, rašyk kanors stipraus, jeigu ir meilės istorija, tai gal pridėjo fantastikos, gal detektyvu motyvų. Tiesiog tai pasirodė banaloka, jei gausi geru atsiliepimų ir daug kam patiks, tai kuri toliau, bet kažkodėl manau, kad ties tuo ši istorija ir bus baigta. Taip, td trūksta įvairesnių straipsnelių, bet nenusiriskime iki tokio lygio. Tai... žema. O kaip gi kitaip pasakyti...

Anonimiškas rašė...

puiku, būtinai tęsk, labai prašau! TD to trūksta

Ingaa:> rašė...

Net neskaičiau visko.. paskaičiau kelis sakinius ir man užteko.. Ne ne ne ir dar kartą ne. TD reikia kelti straipsnius, o ne istorijas. :) nenusiriskim iki tokio lygio. (: paįvairinti blogą galima ir kitais būdais. :)

* Gintarija * rašė...

Nebloga istorija, jaučiasi, kad turi meninį potraukį, kadangi turi tą vadinamą "gražų sakinį". Tik, va, su kableliais problemų turi, labai akis badė, kai skaičiau ir vietomis nelabai supratau, kur baigtinė mintis, kur kas, kadangi kablelių nebuvo reikiamose vietose. Tai linkiu ties šita vieta patobulėti. O, kita vertus, pritariu, kad būtent šiame bloge reikėtų straipsnių, o ne istorijų. Jei nori, gali susikurti atskirą blogą, daug rašytojų taip daro. Sėkmės. :)

Nijole rašė...

Aciu, uz nuomone pries rasant dar tikrai pagalvosiu kaip ir ka toliau rasyti. Jei nesiklijuos tai ir sustosiu. Pabandziau, supratau, nesigailiu. Noreciau dar tobuleti. Pati jauciu, kad gana silpnas sis darbas.

Nijole rašė...

Malonu, kad patiko. :)

Nijole rašė...

:) aha, turbut teks galvoti ka nors nauja :D

Nijole rašė...

Be galo dekui uz atsiliepimus. Seniai jau man reikejo ikelti savo istorija. Dabar supratau kas ir kaip. Galesiu tobulet. :D :))

Gabukas rašė...

pritariu, kad istorija jau numanoma ir šiek tiek banaloka. Labai primena tas Facebook istorijas, kurios scenarijus tas pats. Geriau padirbėk sąsiuvinyje, paklausk draugių nuomonės, o jei susilauksi tikrai daug geros nuomonės tada bandyk kelti čia :) Galbūt labiau pasiseks. O kolkas, TD užtenka ir įdomių straipsnių :) Sėkmės :)

Anonimiškas rašė...

O man labai patiko :) Būtų įdomu, jeigu tęstum :)

* Gintarija * rašė...

Ei, o kodėl gi nepadarius atskiros grafos būtent šiai istorijai bloge? Yra "mūsų rašytojos", pan., gali būti ir ši istorija. :)

Anonimiškas rašė...

Esu didele istoriju maniake bet vos perskaiciu mano vardas toks ir toks mano plaukusoalva tokia ir tokia susidomejimas isbleso atleisk nezinu kas toliau nes nesugebu prisiversti skaityti to kas neidomu o seip mintis gera istorija sitame bloge :) butent to as seniai laukiau ! Tik pakeitus fraze ir padariu ne banalybe butu manau daug geriau :)

Simona Skiotytė rašė...

Rašyk, tobulėk, tačiau rašyk ne tokias banalias istorijas. Kai patobulėsi galbūt ir kelsi viską čia. O tokioms istorijoms sukurk savo blog'ą ir dėk viską ten. ;)
Su meile,
S. S.
( www.myloveisdeath.blogspot.com )

Nijole rašė...

Aisku, aciu! :)

Nijole rašė...

Malonu, kad patiko! :)

Nijole rašė...

Oho, nemazai komentaru!
:D Aciu uz patarimus merginos! Kitasyk kai vel sugalvosiu kurti pasistengsiu nenuvilti Jusu. :)

Anonimiškas rašė...

Būtinai tęsk! :)