Sunku...

Gal ir keistas įrašo pavadinimas. Gal ir keista, jog jis pradėtas be kortelės, bet aš jos neturiu. Gal ir tinkantis pavadinimas mano įrašo temai. Taip. Įrašo, ne straipsnio. Nesu tokia puiki rašytoja, kad straipsnyje sugebėčiau užkoduoti žodį „Sudie“. Ir jūs turbūt jau supratote, kodėl dabar čia rašau.
Priežastis, kodėl išeinu iš šio blog'o visai paprasta. Nebeliko noro. Mane labai veikia žmonės, jų reakcijos, tad tikrai skaudino anonimai, stumiantys vos ne po kiekvienu straipsniu. Galbūt daugelis ims priekaištauti, jog mano straipsnius matėte retai. Tada rašyti negalėjau dėl mokslų. Ir buvau sau bei Simonai pažadėjusi, jog vasarą tapsiu žymiai aktyvesne. Deja. Idėjų turiu daugybę, begalė straipsnių liko pradėti juodraščiuose. Ir turbūt nebus užbaigti.
Anksčiau blog'as man buvo kažkokia stebuklinga vieta. Verkiau kruvinom ašarom, kai supratau, jog nepatekau. O kai antras kartas buvo sėkmingas, skraidžiau euforijoje. Rašytojas lyginau su Dievais, straipsniai buvo panašūs į maldas. Nors jums ir neįdomu, aš tikinti. Todėl visa ši vieta man buvo mielesnė už bažnyčią.
Pirmą mėnesį vis dar buvo euforijoje.... Ir keikiau visą pasaulį, jog mokytojai taip užkrovė mokslais. Jei tik atrasdavau minutę laisvo laiko, puldavau rašyti straipsnius. Tačiau kaip ir sakiau, daugelis jų liko tik juodraščiuose.
Antrą mėnesį mano nuomonė apie TD pasikeitė. Nežinau kodėl, bet ir kolektyvas, ir skaitytojai, ir visa aplinka liko nebemiela. Jau tada žadėjau išeiti, tačiau tai padaryti buvo labai sunku. Laikiausi tik su mintimi, jog vasarą bus geriau. Kaip matot, nieko neišėjo.
Labiausiai man gaila pradėtų ir neužbaigtų straipsnių arba rubrikų. Arba išvis nepradėtų (tokių, kaip „Mokykla“). Tačiau žinau, jog jų imsis kitos rašytojos. Sėkmės joms.
Nepažadu, kad grįšiu. Bet nesakau, jog išeinu iš čia visiems laikams. Manau, jog pamatysite mano komentarus po straipsniais. Bet gali būti, jog vieną dieną užėję rasite naują mano straipsnį.

Myliu visus labai labai,
Gabija.
 
P.S. Jei kam manęs reikės, kontaktai:
Blog'as (paspauskit)
El. paštas (dabar jau tikrasis) - pragulbyte@gmail.com (Visada lauksiu jūsų laiškų. Rašykite, jei ir šiaip norite pabendrauti.)
P.P.S. Aš tikrai jūsų pasiilgsiu. Ir atsiprašau už nepateisintas daugelio viltis.
P.P.P.S. Galbūt dar matysite mane „Tiems, kas mėgsta muziką“ rubrikoje. Prieš tai pasitarsiu su Barbora. Bet būtų malonu sužinoti, ar norite mane ten matyti :)

6 komentarai:

Eglė :)* rašė...

Labai gaila,jog išeini. Ir kai aš patekau į TD komandą, buvau euforijoje. Bet pripažinkim,ne visda komentatoriai yra teisūs. Kartais jų kritika nėra argumentuota...Labai tikiuosi jog grįši,nes kiekviena rašytoja čia įneša savotiškumo ir ypatingumo dalelę - tarsi visos dėliotume didžiulę dėlionę :)

Agne rašė...

gabija, tikrai taves labai labai paiilgsim:) suprantu, ka turi omeny, del aplinkos ir pan. tikiuosi kad sugrisi, sekmes:)

Maybe rašė...

Eglė - labai teisingas komentaras :) O dėl grįžimo nieko negaliu pažadėti. Labai teisingai sakoma: „kaip duos Dievas“. :)
Agne - Dėl to labai džaiugiuosi :)

Maybe rašė...

*džiaugiuosi :))

* Gintarija * rašė...

Sėkmės. :) Čia, žinoma, tik mano nuomonė, bet lengviausias būdas yra išeiti. Kritikos visada buvo ir bus, iš jos reikia pasimokyti. Nesvarbu ar tai anoniminė nuomonė, ar ne. O šiaip - pozityviau! Aš ir pati savo naujausią straipsnį pradėjau rašyti prieš savaitę. Pasiploju sau, kad sugebėjau bent šiandien jį užbaigti.... Manau, nereikėjo taip greitai išeiti. Bet tai tavo pasirinkimas. Lauksim sugrįžtant. :)

Maybe rašė...

Gintarija - Aš nesakau, jog mano pasirinkimą 100 procentų nulemė kritika. Tai buvo... Kaip pasakyt.. Kitas - asmeninis - niuansas.. Kritika man nėra tokia baisi.