Kai aplanko vienišumas...

Labas, mieloji. Ar Tu žiūrėdama žmonių nuotraukas, kuriose jie įamžinti besijuokiantys, linksmi, su būriu draugų, jautiesi nesmagiai? Ar žiūredama filmus apie draugystę, linksmybes ir pasitikėjimą, pagalvoji, kad norėtum būti tų veikėjų vietoje? Ar dažnai būni viena, galvodama kodėl jautiesi taip, kaip jautiesi, ir ar galima tai pakeisti? Ar užmerkusi akis, įsijungusi patinkančią muziką, įsivaizduoji save kitokią, galbūt net kažkur kitur, kur galėtum būti savimi, ar pradėti viską iš naujo? Jei atsakei taip, turėtum skaityti šį straipsnį iki galo.:)


Pirmiausia, kas yra vienišumas?
Vienišumas, tai būsena, kai širdyje jauti kažkokią tuštumą, net apima jausmas, kad esi izoliuota nuo kitų. 
 Sunku norėti bendrauti, turėti  draugų, pažįstamų, tačiau tuo pat metu ir jaustis atsiskyrusiai, nereikalingai ir neįdomiai. Bet dar sunkiau, kad vienišumo negali pasirinkti, jis tiesiog ateina, apsupa Tave liūdnumu ir nebežinai, kaip nuo to pabėgti.

Kodėl aplanko vienišumo jausmas?
Štai kelios jo atsiradimo priežastys: neturėjimas draugų nuo pat vaikystės, patyrus sunkų išsiskyrimą, ar net netektį, taip pat tai gali lemti ir griežtas auklėjimas, bei pakeitus gyvenamąją vietą, mokyklą, ir panašiai.


Kokie vienišo žmogaus simptomai?

Aplanko mintys, kad "visi kiti" turi draugų, o Tu ne
Jausmas, kad nesugebi bendrauti su kitais
Įsitikinimas, kad esi nepilnavertis žmogus, jog kažkas blogai su Tavimi
Manai, kad niekas nesupranta Tavo situacijos
Jausmas, kad nebegali pasikeisti, kad viskas prarasta
Aplanko depresija, tuštumo jausmas
Iš kažkur atsiranda nervingumas, net bendravimo baimė

Kaip įveikti vienišumą?

Turi sau pasakyti, kad taip daugiau nebebus. Viskas. Gana kentėti.
Pakeisk pesimistiškas mintis į optimistiškas.
Neužsidaryk, neatsiskirk nuo kitų, įsileisk juos į savo pasaulį.
Baik galvoti, kad esi neįdomi, nereikalinga.
Šypsokis aplinkiniams, tai vienas žingsnelis į optimistiškumą.
Prisimink, kad žmogus žmogui yra svarbus. Ir nemanyk, kad Tu kažkam neesi svarbi, galbūt kažkuriam žmogui kaip tik reikia tokios draugės šalia, kaip Tu.
Nebijok išsikalbėti. Jei tai padaryti sunku - rašyk. Tačiau, nemanyk, kad to padaryti negali, ar, jog niekam neįdomu, taip nėra. Nebijok.


Tačiau Tu turi išmokti ir dar vieno dalyko. Žinai kokio? Nemeluoti. Nemeluoti apie savo jausmus. Jautiesi liūdna? Pikta? Nepatenkinta? PASAKYK. Išsiliek. Tik neslėpk to kažkur širdies kamputyje, tai nepadės ir Tu tai žinai. Nesakyk, kad neturi kam išsipasakoti, nes tikrai turi. Galbūt sesę, mamą, močiutę, klasiokę, draugę, draugą, kaimyną, kaimynę, draugę, su kuria susirašinėji laiškais, žmogų, su kuriuo bendrauji inernetu, esu aš, ar bet kuri kita čia rašanti mergina. Tiesiog, surask kažką, kas galėtų išklausyti.  Pasitikėk kitais, galbūt žmonės kartais įskaudina, palieka, išduoda, bet pasakose juk taip pat viskas nėra lengva.

Padėdama sau, padėsi ir kitiems. 


Ženk į priekį iškėlusi galvą aukštyn. Tu to verta. Suklumpame, atsistojame... Kaip kitaip pažintume save? Kaip kitaip išmoktume skirti kas blogai, o kas gerai? Kaip kitaip suprastume, ko mums reikia? Vienišumas tempia žemyn, dėl jo kaltės daugėja žmonių, kurie žaloja save, skandina šį jausmą gerdami, rūkydami. Tačiau ar to tikrai reikia? Sakoma, kad sunkumai suartina žmones. Galbūt verta pažiūrėti ar tai tiesa?


Taip pat gali paskaityti kitus straipsnius, kurie galėtų Tau padėti, tai tik maža jų dalelė: 
Padėti surasti gyvenimo prasmę ir tikslus. Čia.
Padėti  pasitikėti savimi. Čia.
Padėti nugalėti pesimizmą. Čia.
Padėti pradėti dieną su mankšta, kuri padeda jaustis žvaliai ir gerai nusiteikusiai, bei palaikyti gražią figūrą, ir atitrūkti nuo niūrių minčių. Čia.



9 Komentarai

  1. Asmeniškai man ne per labiausiai vykęs straipsnis. :) Išdėstymas labai badė akis, šriftas. Lygiuotes imk ne centrines, o lygiakraštes ar tas, kur nuo kairės pusės eina tekstas. Šiaip tema labai gera, bet, man atrodo, pas tave dar per mažai patirties ja rašyti. Ta prasme, asmeniškai labai, subjektyviai viskas aprašyta, o ne objektyviai. :) Sėkmės tobulėjant, tikiuos mokėsi priimti kritiką. Spaudžiu naudinga. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. O man patiko. Kodėl straipsnyje negali būti asmeninė, o ne objektyvi nuomonė? Tai nėra žurnalas, tai viso labo blogas kuriame rašo žmonės norintys ir mokantys rašyti. Kaip jie pateikia straipsnius tai tik jų reikalas. Negalima sprausti kito žmogaus į rėmus.

    AtsakytiPanaikinti
  3. O aš manau, kad šis blogas būtent ir turėtų lygiuotis į žurnalus. :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nezinau kaip del isdestymo ar del srifto, nes straipsneli perskaiciau telefone. O tema man patiko, man uzteko. O del kitko, tai linkiu sekmes tobulejant! :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Kdl jus visa laik kisat tas pll?

    AtsakytiPanaikinti
  6. http://gabriellebogo.blogspot.com/ Jūsų straipsniai geri. :) Ir aš pradėjau kažką čia rašyt tik,kad skaitytojų nelabai yra.. :/

    AtsakytiPanaikinti
  7. Kadangi aš esu ir už objektyvų ir už subjektyvų rašymą, man patiko! Manau, kad kiekvienai pasitaiko vienišumo akimirkų, tad straipsnis tikrai pravers. Tai pat labai patiko, jog įdėjai keletą nuorodų. Šaunuolė, spaudžiu visas 3 reakcijas! :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. LAbai pozityvus ir ,,pastumejimo'' duodantis straipsnis:) tikrai labai patiko!

    AtsakytiPanaikinti
  9. Straipsnis nelabai patiko. Problemos, visa pirma dalis išdėstyta puikiai, tikrai atitinka mane (turbūt ne vien mane), tačiau patarimai nieko verti. Niekas nepasikeis, jei tik pradėsi kitaip galvoti (iš patirties sakau). Galėtų daugiau konkretumo būti, o ne vien ''nemeluok, pasikalbėk su kuo nors (o jei nėra su kuo?) ir t.t.'' Tai tiek, sėkmės.:)

    AtsakytiPanaikinti