Teršiame kalbą

Kamilė
Neseniai su savo bendraklasiais per lietuvių kalbos pamoką mokėmės apie skolinius, archaizmus, istorizmus, svetimybes, hibridus, tarptautinius žodžius ir t. t... Trumpai tariant apie vartotinus bei nevartotinus žodžius. Tas vadovėlio skyrius mane privertė labai rimtai susimąstyti. Šnekamojoje kalboje mes naudojame daug netinkamų, žargoniškų žodžių. Kartais ją "pagražina" net įvairiausi keiksmai ! Tad šį kartą pakalbėsiu šia, manyčiau labai aktualia tema.


Istorija

Ši problema buvo opi ne vien šiuolaikinėje visuomenėje. Jei labiau analizuotumėte aplinką, išgirstumėte, jog ir jūsų močiučių, senelių ar net prosenelių žodyną puošia įmantrūs pasisakymai, kurių nė su žiburiu nerastumėte spaudoje, grožinėse arba mokslinėse knygose. Taigi, ši bėda jau yra labai įsišaknijusi. Bet jei žinosime priežastį, galbūt atrasime ir sprendimo būdą ją pašalinti ? Pamėginti juk niekas nedraudžia.

Lietuvių kalba atsirado maždaug VI - VII a., kai atsiskyrė nuo latvių kalbos. Tuomet pamažu pradėjo atsirasti tarmių, patarmių, šnektų bei pašnekčių. Apie X - XII a. Lietuvos teritorijoje esančios baltų gentys susivienijo ir sukūrė konfederacinę arba federacinę valstybę. XII - XIV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo itin galinga karine valstybe. XV a. Lietuva sustiprėjo bei išplėtė savo teritoriją. Puldinėjami totorių-mongolų bei kryžiuočių, ieškodami prieglobsčio bei paramos, prie LDK prisijungė Baltarusijos kunigaikščiai. Lietuvą pradėjus valdyti Gediminaičių dinastijai XIV - XV a., šalis pradėta plėsti į rytus diplomatinėmis priemonėmis (vedybomis). 1569 m. Liublianos unijos aktu Lietuva ir Lenkija tapo konfederacine valstybe (Abiejų Tautų Respublika). Nuo XVIII a. prasidėję kariniai neramumai su kaimyninėmis valstybėmis nusiaubė ATR miestus ir kaimus. 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, didžiąją dabartinės Lietuvos dalį pasisavino Rusijos imperija. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui iki 1915 m. Vokietijos imperija užgrobė visą dabartinę Lietuvą bei Kuršą. 1917 m.  Lietuvos Taryba  paprašė Vokietijos, kad ji pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau buvo pasirašytas nepriklausomybės atkūrimo aktas, kuriame buvo numatyta glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga. 1920 m. antrojoje pusėje , sulaužydami Suvalkų sutartį, vadovaujami Želigovskio lenkai užėmė Vilnių bei jo apylinkes. 1940 m. Lietuvos kraštą okupavo Tarybų Sąjunga. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva atkūrė nepriklausomybę.

Tikriausiai dabar galvojate apie tai, jog pastarosios pastraipos visiškai nereikėjo. Taip, sutinku. Čia ne istorijos pamoka. Istorinių įvykių datų "iškalt" neliepiu, nes ne toks mano tikslas, ne tą noriu pasakyti. Praėjusia pastraipa norėjau parodyti kaip keitėsi Lietuvos teritorija. Ne ne ! Tik vėl nesuklyskite manydamos, jog tai geografijos arba istorijos pamokos. Tiesiog būdami tokie karingi, mūsų protėviai padarė sau meškos paslaugą. Keliaudami po įvairiausius kraštus jie natūraliai vis "prisirinkdavo" kitų tautų žodžių, kurie ir paįvairino mūsų šnekamąją kalbą.

Bet nesuverskime visos kaltės savo proproproproproproseneliams. Dabar mes ne ką blogesnės žodžių bei įvairiausių žodžių junginių ieškotojos. O internetas visą šį reikaliuką tik paspartina. Tarkime socialiniame tinkle "Facebook" pasklinda žinia apie šviežią, populiarų, "kietą" posakį. Kaip pavyzdį galiu pasakyti - "Nereikia taip daryti". Galbūt jūs dar pamenate šios frazės aukso amžių, kai visas "Facebook'as" būdavo užtvindytas įrašais susijusiais su šiuo posakiu ? Manau taip. Nes visos frazės ir žodžiai, kurie yra "ant bangos" netrukus papildo mūsų žodyną. Bet gerai bent tai, kad taip greitai mus "pavergę",   jie taip pat žaibo greičiu ir išnyksta. Palikdami pėdsakus...

Tyrimas

Straipsniui paįvairinti atlikau žurnalistinį tyrimą. Jo tikslas buvo - sužinoti ar visų amžiaus grupių atstovai vartoja populiariausius žargoniškus žodžius bei frazes. Apklausiau penkis žmones, kurie buvo iš skirtingų amžiaus grupių. Dalyvavusieji tyrime į klausimus atsakyti galėjo pasirinkdami vieną iš trijų variantų: nežinau šio žodžio arba posakio ir nevartoju jų savo šnekamojoje kalboje; žinau, bet šių frazių nenaudoju praktiškai; žinau ir gausiai naudoju kalbėdamas. Savo nuožiūra išrinkau ir žodžius su posakiais, kurie taip pat dalyvaus tyrime. Štai ir jie: karače arba karoče; lol; omg; žvengeu koke valanda; teip; nereikia taip daryti; ok; swag; yolo; kimarinti. Aišku tai, kad šis tyrimas nebus toks tikslus kaip norėtųsi, nes reikėtų apklausti nors vieną tūkstantį žmonių. Blogiausiu atveju šimtą. Bet manau jis neatsiliks nuo tikrųjų rezultatų, kadangi apklaustieji yra skirtingo amžiaus. Manau, jog jie puikiai atstovaus savo amžiaus žmones ir jų interesus. Daugiau negaišiu ir pateiksiu tyrimo duomenis.

Apklausos rezultatai

Karače arba karoče
  •  Nė vienas apklaustasis neatsakė, jog nežino ir nevartoja šio žodžio kalbėdamas.
  • Keturi dalyvavusieji tyrime atsakė, kad žino šį žodį, bet nenaudoja jo praktiškai.
  • Vienas dalyvis atsakė, jog šį žodį žino ir gausiai vartoja savo žodyne.

LOL
  • Du apklaustieji atsakė, jog nežino ir nevartoja šio žodžių trumpinio kalbėdami.
  • Du žmonės dalyvavę tyrime atsakė, kad žino šį žodžių trumpinį, bet nenaudoja jo praktiškai.
  • Vienas dalyvis atsakė, jog žodžių trumpinį žino ir dažnai vartoja žodyne.

OMG
  • Du apklaustieji atsakė, jog nežino ir nevartoja šio žodžių trumpinio kalbėdami.
  • Du dalyvavusieji tyrime atsakė, kad žino šį žodžių trumpinį, bet nenaudoja jo praktiškai.
  • Vienas dalyvis atsakė, jog žodžių trumpinį žino ir gausiai vartoja žodyne.

Žvengeu koke valanda
  • Vienas apklaustasis atsakė, jog nežino ir nevartoja šios frazės kalbėdami.
  • Trys dalyvavusieji tyrime atsakė, kad žino šį posakį, bet nenaudoja jo praktiškai.
  •  Vienas dalyvis atsakė, jog šį žodžių derinį žino ir dažnai vartoja žodyne.
Teip
  • Nė vienas apklaustasis neatsakė, jog nežino ir nevartoja šio žodžio kalbėdamas.
  • Nė vienas dalyvavęs tyrime neatsakė, kad žino šį žodį, bet nenaudoja jo praktiškai.
  • Visi penki dalyviai atsakė, jog šį žodį žino ir gausiai vartoja žodyne.
Nereikia taip daryti
  • Niekas iš apklaustųjų neatsakė, jog nežino ir nevartoja šios frazės kalbėdamas.
  • Vienas žmogus, dalyvavęs tyrime atsakė, kad žino šį posakį, bet nenaudoja jo praktiškai.
  • Likusieji dalyviai atsakė, jog šį žodžių derinį žino ir dažnai vartoja žodyne.
OK 
  • Niekas iš apklaustųjų neatsakė, jog nežino ir nevartoja šio žodžių trumpinio bei pačio žodžio kalbėdamas.
  • Trys dalyviai dalyvavę tyrime atsakė, kad žino šį žodžių trumpinį ir patį žodį, bet nenaudoja jo praktiškai.
  • O kiti du dalyviai atsakė, jog žodžių trumpinį bei patį žodį žino ir gausiai vartoja žodyne.
SWAG
  • Du apklaustieji atsakė, jog nežino ir nevartoja šio žodžių trumpinio kalbėdami.
  • Du dalyvavusieji tyrime atsakė, kad žino šį žodžių trumpinį, bet nenaudoja jo praktiškai.
  • Ir vienintelis dalyvis atsakė, jog žodžių trumpinį žino ir dažnai vartoja žodyne.
Kimarinti
  • Niekas iš apklaustųjų neatsakė, jog nežino ir nevartoja šio žodžio kalbėdamas.
  • Visi dalyvavusieji tyrime atsakė, kad žino šį žodį, bet nenaudoja jo praktiškai.
  • Nė vienas dalyvis neatsakė, jog šį žodį žino ir gausiai vartoja savo žodyne.
YOLO
  • Trys apklaustieji atsakė, jog nežino ir nevartoja šio žodžių trumpinio kalbėdami.
  • Vienas žmogus dalyvavęs tyrime atsakė, kad žino šį žodžių trumpinį, bet nenaudoja jo praktiškai.
  • Vienas apklaustasis atsakė, jog žodžių trumpinį žino ir dažnai vartoja žodyne.


Išvados

Atlikta apklausa parodė itin skaudžią tiesą. Net mūsų seneliai, kurie neturi nei "Facebook", nei "Twitter" anketų, žino arba yra girdėję tokius posakius kaip YOLO, YALA, OMG ir t. t... Bet dabar nebekalbėsiu apie tai. Iš atlikto tyrimo, sudariau tų frazių bei žodžių dešimtuką. Nedelsiu ir tiesiog parodysiu jį Jums.


Žargoniškų posakių ir žodžių
"Top 10"

10, 9 bei 8 vietos





 Aštuntą, devintą ir dešimtą vietas pasidalino trys žodžių trumpiniai. Tai YOLO, OMG bei LOL.

7.


Septintoje dešimtuko pozicijoje įsitaisė mums visiems gerai pažįstamas žodžių trumpinys - SWAG.

5 ir 6 vietos



Penktą bei šeštą pozicijas pasidalino frazė "Žvengeu koke valanda" ir žodis kimarinti.

4.


Ketvirtoje vietoje žodis karoče arba karače.

3.


Trečioje vietoje įsitaisė angliškas žodis - OK.

2.


Antrą vietą užėmė posakis - "Nereikia taip daryti".

1.


Na ir galiausiai. Pats pačiausias žodis - teip, kuris užkariavo dešimtuko viršūnę.

Tai štai koks tas mūsų daugiausiai vartojamų žargoniškų žodžių bei posakių dešimtukas. Manau kiekviena sutiksite, jog jie mūsų gimtajai kalbai jokio gražumo neprideda. Lietuvių kalba išskirtinė, kai mes šnekame, atrodo, kad dainuotume. Taip taip ! Ne vienas kitos šalies gyventojas, išgirdęs mūsų tautiečius bendraujant būtent taip ir pasakė. Štai kodėl kiekviena iš mūsų turime ja didžiuotis ir neskubėti išmokti kitų kalbų, kad po to nekalbėtume panašiai kaip šie du žmonės:

- Iš kur trauki ?
- Ai, biblėj sėdėjau. Dabar nešu kaulus namo, ryt matiekos kontra. Reikia zagatovkes pasiruošti.
- Užeitum kada. Mago paklausytume, gerų plaskių turiu. Bratkis iš kažkur gavo.
- Geriau tu pas mane atvaryk. Sistra vidiaką padovanojo, pasižiūrėsim.


Tai tiek norėjau pasakyti šiandien. Viliuosi, kad šis straipsnis jus paskatins prisidėti prie lietuvių kalbos išsaugojimo. Tereikia juk tiek nedaug :)...

P.S. O jūs ar vartojate žargoniškus žodžius ? Atsakymus palikite komentaruose.
P.P.S. Straipsnį rašydama naudojausi:

Pagal Joną Šukį (Kalbos margumynai. Kaunas: Šviesa, 1997 m.)

Iki ! 
Kamilė

12 PAKOMENTAVO

  1. Labai patiko.:) Dėkui, kad parašei. Šiaip, žargonų stengiuosi nevartoti, bet dažnai sakau OK...:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. VAU!!!! Dabar suprantu ką reiškia tikras,geras ir kokybiškas straipsnis:). Ką galiu pasakyti... Šaunuolė!!! Matosi,kad įdėjai darbo,pastangų ir laiko negailėdama savęs:)10/10!

    AtsakytiPanaikinti
  3. geras straipsnis !!! labai patiko kad padarei apklausa! :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Merginos, labai džiaugiuosi, kad jūs taip gerai įvertinote mano darbą :) ! Nuotaika bus pakylėta visą savaitę :D. Ačiū !!! Tai man tikrai daug ką reiškia ;). Jūs nerealios !!! :}

    AtsakytiPanaikinti
  5. Neišpasaykitai patiko,tai yra tai,ko reikia skaitytojams :)Aš gal kiek pakeisčiau pavadinimą,bet tai yra niekis palyginus su tavo rašymo kokybe :) Jei tu šitaip ir toliau,per geriausios rašytojos rinkimus balsuosiu už tave :) Sėkmės ;)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Dėl pavadinimo sutinku. Tikrai nekoks. Man jau rašant straipsnį jis buvo užkliuvęs, bet kadangi jis atitiko tai, ką aš norėjau pasakyti įrašu jo nepakeičiau ;).Pasistengsiu tobulėti ir kitą kartą labiau "palaužysiu" galvą dėl jo :). Ačiū už pastabas bei komplimentus :D !

    AtsakytiPanaikinti
  7. Patiko straipsnis (y)! Aš pati vartoju daugiau nei puse straipsnyje pamynėtų žodžių, ir man tai netrukdo. :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. na, nereikia taip daryti, tai nemačiau čia kažką blogo... :O Taigi čia visi lietuviški žodžiai, jokio išsišokimo ar kažko tokio. :}

    AtsakytiPanaikinti
  9. Nesutinku su išvada, kad "reikia neskubėti mokytis kitų kalbų". Tiesiog reikia gerbti gimtąją kalbą. Pati mokiausi estų kalbos ir kurį laiką gyvenau Estijoje. Panašu, kad pabuvojusi svečioje šalyje ne tik pramokau estų, anglų ir rusų kalbos, bet ir SUPRATAU KOKIA GRAŽI YRA TA GIMTOJI LIETUVIŲ KALBA, KAIP JĄ REIKIA GERBTI BEI TAISYKLINGAI KALBĖTI.

    AtsakytiPanaikinti