Interviu su Sabina - Antti Anatomia : ,, Aš bijojau, bet perlipau per save ''




Labas vakaras, mielosios. Kaip gyvenate? Pala pala, o gal turėčiau klausti AR GYVENATE? Taigi, mielosios, ar jūs gyvenate? O galbūt tik egzistuojate : kvėpuojate, einate į mokyklą, valgote ir miegate?... Šiandien noriu pristatyti interviu su mergina, kuri tikrai gyvena. Gyvena taip, kaip nori. Labai ja žaviuosi, jau kurį laiką esu jos fanė (nežinau, ar tai tinkamas žodis :D). Sabina - kitokia. Kodėl aš taip manau jūs suprasite, kai perskaitysite mūsų interviu. Tik sugalvojau su ja pasikalbėti, parašiau žinutę dėl interviu, paklausiau ar norėtų, o ji atrašė jau tą patį vakarą! Šiandien tik įsitikinau, jog Sabina (arba tiesiog Antti Anatomia) yra be galo draugiškas ir šiltas žmogus. Neišsigąskite, jog interviu ilgas. Turėjome apie ką kalbėtis, Sabina labai puikiai dalinasi savo patirtimi, todėl man tiesiog nesinori nieko iškirpti. Aš ir nekirpsiu. Jūs tiesiog įsiskaitykite kiekvieną jos žodį. Pažiūrėkite kiek juose yra optimizmo ir motyvacijos kiekvienai iš mūsų. :)

Sveika, Sabina! Dar kartą labai dėkoju tau, jog sutikai  paplepėti. :) Ar galėtum pradžioje šiek tiek papasakoti apie save?
Labas, Vilija. Visų pirma prisistatysiu vardu, kuriuo mane žino dauguma Lietuvos žmogeliukų - Sabina. Esu gimusi Lietuvoje, Vilniuje, bet po mokyklos baigimo teko išvažiuoti į užsienį. Vartosiu žodį teko todėl, kad iš dalies važiuoti visai nenorėjau, privertė aplinkybės. Anglija visada buvo ta šalis, į kurią tikrai nevažiuočiau, mano širdis - Suomijoje. Neklausk kodėl, bet taip yra. Nuo čia pereisiu prie kito dalyko - "nickname". Antti - taip mane žino daugiau nei pusė mano Anglijos draugų. Istorija labai paini, bet sutrumpinus - anglams labai sunku įsiminti Sabina, jie iškraipo labai įvairiai (teko būti ir Sandra, ir Samanta ir Sabrina, bet tik ne Sabina) todėl tarp musu, alternatyviųjų žmonių, buvo populiaru turėti išgalvotus vardus... taip man jis ir prilipo. Kai kurie net tikrojo nežinojo. Lietuvos žmones mane žino iš vlogų, kuriuos, kaip nebūtų gaila, pradėjau kurti vis rečiau.... galvojau pašaukimas...bet ne. Tapo neįdomu. Aš toks žmogus, kad prie vieno dalyko neužsisėdžiu (gerai, kad vaikinas lietuviškai nelabai moka :D). Man viskas įdomu, aš visko noriu, visur dalyvauju. Bandau imti iš gyvenimo viską, esu spontaniškas bei labai meniškas žmogus (esu fotografė, modelis ir make up artist). Kažkada vaikystėje norėjau tapti dizainere, siuvau, klijavau rūbus iš visko, ką turėjau.. Paskui nusprendžiau būt policininke, bet supratau, kad teisė ne man. Buvo kažkada etapas, kai sakiau, kad studijuosiu teologiją... Ir dabar kažkaip išliko tas noras, kartais gailiuosi, kad vis dėl to fotografiją pasirinkau..... bet niekada ne vėlu. Skaitau daug, mokausi namie įvairių kitų dalykų. :)

Tavo veikla galėtų įkvėpti kiekvieną, aš neabejoju. :) Gyveni užsienyje. Taip, visi ne kartą esame girdėję kitų šalių palyginimus su Lietuva. Ką tu manai apie šalį, kurioje gyveni? Kaip sekasi bendrauti su užsieniečiais, kuo, galbūt, jie skiriasi nuo lietuvių? Anglija ir, paminėjai, tavo širdyje esanti Suomija. Atskleisk visas kortas apie šias šalis?
Anglija yra be galo tolerantiška šalis. Kai kurie dalykai yra erzinantys, pvz. Anglija yra per gera visiems rumunams ir "babajams". Aš ne rasistė, bet kai žmogus atvažiuoja į šalį, kurios nekenčia, bando keist įstatymus ir nedirba, o vien melžia pinigus iš valdžios....griežtas NE. Duok kažką šaliai, iš kurios imi. O ir įstatymas yra čia per geras, lankstosi prieš kiekvieną daugiavaikį ar su religine "negalia", o tie ir naudojasi. Čia ir atvažiuoja vien dėl to, kad maždaug ,,Oi aš religingas žmogus, mano įstatyme žmona negali dirbt....'' Nebūtų tokių dalykų, tai čia būtų viskas labai faina ir gražu, BET... iš mano pusės: man tiesiog atsibodo. Į tokia šalį kaip Anglija galėčiau atvažiuot pailsėt, bet gyvent čia tikrai ne. Yra darbo, mokslus finansuoja, žmonės be galo kultūringi, gyvenk ir džiaukis, bet aš keblus žmogus :D Man geriau skurde, negu šaly, kuri ne prie širdies. Apie Suomiją - nuo 12 metų esu apsėsta, bet tik praeitais metais pirmą kartą nuvažiavau ir... dar labiau įsimylėjau. Per savaitę būdama ten susiradau draugų, kurių negalėjau surasti per savo 21 gyvenimo metus. Ten kaip Lietuvoj, bet viskas labiau sava. Aš nueidavau prie jūros pasėdėt ir man ašaros bėgdavo, nes galvojau "va čia mano namai". Antras dalykas, tai yra roko ir metalo salis. Vos atvažiavus pirmą dieną sutikau 2 savo dievukus, su vienu iš juo net pabaliavot teko, ir dabar palaikom gerą ryšį. Kaip taip gali būt iki dabar nesuvokiu.... :) Bet ir šiaip man visada su suomiais bendraut sekdavosi. Mėgsta jie mane... :D

Įdomu! Šiuo metu gyveni Anglijoje ir paminėjai fotografijos studijas. Ar dar studijuoji, ar mokslus jau baigei? Kaip rinkaisi specialybę, kodėl būtent fotografavimas ir apskritai, kokios studijų sąlygos yra Anglijoje?
Studijuoju, šie metai paskutiniai. Tiesą pasakius, jau užkniso iki gyvo kaulo :D Pasirinkau, nes nuo 16 metų buvau pametus galvą dėl photoshopo, norėjau nuotraukų kaip David La Chapelle (fotografas bet naudoja fotoshopo labai daug). Mokiausi per youtube, online, o paskui suvokiau, kad perdarinėt jau moku, o fotografuot kaip reikia tai net neįsivaizduoju kaip, net fotoaparato normalaus neturėjau. Mokinausi ant nuotraukų iš interneto. Kadangi žinojau, kad tėvai mane pasiims į Angliją bet kokiu atveju, nusprendžiau, kad stosiu į fotografiją. Anglai, aišku, kai pamate portfolio iš fotoshopų, tai buvo toks BAAAAM jiems... Vieni nesuprato, juk fotografija tai juostelių ryškinimas ir t.t. O kiti sakė : ,,Vaike, iš kur taip išmokai, mūsų dėstytojai taip nemoka... '' Įstot buvo lengva, anglų kalbos tereikėjo, kurią lankiau papildomai Lietuvoje.  Gerą mokytoją turėjau, buvo kaip antra mama, griežta, bet išmokė kalbos kaip reikiant. Įstojau, išmokau pagrindus per 2  metus, o kitus 2 metus nieko gero neveikiau, nes viską moku ir nebeįdomu.... Tai pradėjau savarankiškai mokytis make up meno, apsimesdavau, kad fotografuot einu, atsiprašydavau iš universiteto ir sėdėdavau namie prie kompiuterio, žiūrėdavau youtube tutorial. Buvo mintis mesti fotografiją, jau išsiuntus pareiškimą buvau, kad įstočiau į specialiųjų efektų ir teatrališką makiažą, jau net priėmę buvo, o čia Sabina paėmė ir nusprendė : ,,Ne, nevažiuosiu į kitą miestą'' (nes Londone tada dar nebuvo, praeitais metais tik įvedė kursą tą). Studijos Anglijoje - lengvas dalykas. Tau tik pinigus moka valdžia, o tu tik mokykis. Aišku, limitas yra - 4 metai. Vėliau mokykis už savo pinigus. O parengiamoji medžiaga... Na nežinau, Lietuvoje kokybė tikrai geresnė :) Čia labiau tik dėl diplomo ir vardo : ,,Matai, aš Anglijoj pabaigiau...''



Fotografija tave supa iš visų pusių - ir pati fotografuoji, ir modeliu pabūni. Galbūt sunku išskirti ,,kas geriau'', bet tiesiog kur labiau tau patinka - už objektyvo ar prieš jį? :)

Sabinos fotografija
Sabinos fotografija
Man labai patinka maivytis :D Galima sakyt susidomėjau fotografija tik po to, kai jau buvau papozavusi keliems žinomiems Lietuvos fotografams : Darius Grazys (jis dabar įžimybes fotografuoja žurnalams ir t.t.) ir Ramūnas Blavaščiūnas. Aš labai retai randu fotografų, kuriems galiu leisti save fotografuoti, todėl apie 60% mano nuotraukų yra darytos mano pačios. Sunku man rasti fotografą, kuris parodytų mane iš šalies, atskleisdamas nuotaiką ir charakterį. Iš fotografijos pusės esu išranki ir fotografuoju tik jei turiu gerą modelį. Bet kokio žmogaus neimu. Mano nuotraukos yra teatrališkos, dažniausiai fotografuoju studijoje, o vėliau retušuoju su photoshopu. Paskutiniame mano projekte, kurį galima pamatyti facebook puslapyje, yra mano vaikinas. Sėdėjau sėdėjau ir sakau : ,,Noriu tave pafotografuot!''.  Ta proga sukrapščiau pinigų ir išnuomavome studiją (suplojau nemažai, bet studija buvo labai originali ir prabangi) ir rezultatas buvo toks, kokio ir tikėjausi. Dabar nuotraukos pasirodys viename iš Kultur žurnale vasario mėnesio numeriu. Man patinka daryti nuotraukas, kurios atrodo šiek tiek kitaip negu paprastos studijines. Studija - nuobodu. Pati geriausia dalis, kai gauni nuotraukas ir jas retušuoji. Kaip yra pasakęs vienas mano dėstytojas : ,,Tu gali iš blogiausios nuotraukos padaryti įdomią fotografiją''. :) Pirmais metais neišeidavo fotografuot su šviesom, nežinau, tingėjau mokytis ar tiesiog neišėjo, tai fotografuodavau bet kaip ir po photoshopo rezultato manęs klausavo kokias šviesas naudojau, kad toks gražus apšvietimas... Tekdavo meluoti, kad eksperimentavau :D Nors iš tikrųjų iš vis arba nenaudodavau, arba neteisingai naudodavau. Paskui išsitreniravau, dabar laisvai jaučiuosi ir be to, profesionaliau atrodo. :)

Sabinos fotografija
Sabinos fotografija





Negaliu nepaklausti apie vlogus (galbūt ir atsibodusi veikla, bet jei jos ėmeisi, kažkuo turbūt užkabino), kuriuose apie tave galima sužinoti tikrai daug įdomių dalykų. Kaip ši veikla atsirado tavo super plačiame laisvalaikyje? 
Kažkada, kai tik pradėjau mokytis daryti makiažą, atsidariau anglišką kanalą (kurio, deja, daugiau nebėra), bet kadangi angliškų vlogerių pasaulis yra didelis, aš buvau tik maža žuvelė jame. Per 2 metus surinkau po 1000 peržiūrų ant video, tai motyvacijos buvo nulis. Nusprendžiau pabandyti lietuviškai, buvau mačius lietuviškus vlogerius. Bijau sumeluoti, bet tikriausiai Elinos ir Rėksnio buvo pirmas. Pagalvojau : ,,O kodėl gi ne?'' Lietuviškas vlogerių pasaulis mažesnis, masčiau, jog daugiau žmonių pastebės. Taip ir atsitiko, tik ne nuo make up pradėjau, o nuo paprastų pašnekesių. Iš pradžių nebuvau įsitikinus ar netgi pasiruošus žengti į tokį naują pasaulį, nes žinia, kad vlogeriauju pasklido žiauriai greitai ir man buvo gėda prieš draugus. Kai sakydavo, jog matė mano vlogą, atsakydavau : ,, Ai ten nesąmonė, reiks ištrint. '' Norėjau kurt, bet bijojau.. O dabar, kaip bebūtų gaila, nebijau... Bet noro nebeliko.... Man atrodo taip atsitinka tik tada, kai priverti save nedaryti to, ko nori.

 Tai yra tik vienas iš daugelio Sabinos vlogų. 
Nors ji stabdė šią veiklą, jos kanale yra daug senų, įdomių vaizdo įrašų.
Juos pamatyti galite čia - http://www.youtube.com/user/SabinaLT

 

Žinai, Sabina, kaip čia taisyklingiau pasakyti.. Lietuviai tokie žmonės - keistenybes jie pastebi. Tavo išvaizda tikrai nėra kasdieninė, todėl drįsčiau spėti, jog Lietuvoje sulaukei daug smalsių žvilgsnių. Žmonės neįpratę matyti tokių šukuosenų, makiažų. Kaip jautiesi atrodydama išskirtinė? O gal tai Anglijoje - visiškai kasdieniška? Papasakok apie savo išvaizdos pokyčius, juk turbūt negimei su tokia stulbinama šukuosena :)

Sabina 2009m.
Sabina 2009m.
Lietuvoje su tokia išvaizda gyventi buvo košmaras, o ir aš ne iš kart išmokau ignoruoti. Jau minėjau kažkuriam vloge, kad iš manęs daug tyčiojosi dėl ūgio... Išmokau ignoruot tik tada, kai nuo savo ūgio nukreipiau dėmesį į išvaizdą. Būdama 12 metų susižavėjau roku ir metalu, su močiute nuėjau ir prasivėriau pirmą auskarą antakyje. Neužkabino, bet norėjau dar poros. Pradėjau rengtis juodai, dažytis (kažkur nuo 14), mama tuo metu buvo Anglijoje, palaikė, siųsdavo drabužių, platforminių batų... Močiutė nieko nesakydavo, bet rūbų nelabai pirkt norėdavo. Kartais duodavo pinigų, tai nubėgdavau apyrankę ar žiedą su spygliais nusipirkdavau. Aš nuo mažens pripratus, kad jei pasakė ne, reiškia daugiau neprašysiu. Ir pinigų nedaug turėdavom, nors mama atsiųsdavo, bet mes taupėm. Nuo 14 pradėjau dažyti plaukus mėlynai, susidėjau su Lietuvos alternatyvia scena, buvo ir gerų dalykų. Turiu begalę draugų Lietuvoje, kurie iš tų metų liko. Bet buvo ir blogų dalykų - buvo mada pjaustytis. Ne dėl depresijos, o dėl vaikiškų žaidynių, kraujo gėrimo... Dabar net gėda, bet kas buvo -  to neištrinsi. Vis dėl to 15 metų buvo, o proto nulis :D Žmonės dažniausiai žiūrėdavo kreivai, marozai aprėkdavo, bet Ačiū Dievui nieks nebandė mušt, nors buvo atvejų, kada ir į veidą už nieką draugas autobuse gavo, o žmonės net nepažiūrėjo į jo pusę... Bet vėl gi, lietuvis, bet merginos nepalietė, tik draugui kliuvo už ilgus plaukus. Šituos rogue stiliaus plaukus turiu nuo 16, čia kaip ir mano vizitinė kortelė :D Net nenoriu keist, nes net močiutė sako : ,,Nežinau ar priprasčiau, jei būtų vien juodi ar vien geltoni. '' Anglijoje viskas gerai, nors tu nuogas išeik, bet vis dar pasitaiko lietuvių, kurie išvadina visaip... Bet apsimetu, kad anglė esu ir nesuprantu. :)
 
Tavyje tiek visko pilna! Rėžk kažką tom, kurios dabar skaito ir jaučia spaudimą. Galbūt prisibijo kažkaip kitaip atrodyti, galbūt trokšta kažką studijuoti, bet bijo, galbūt nori pakeisti gyvenimą, bet pabūgsta naujovių... Ką pasakytum toms paauglėms, kurios skaito mūsų blogą ir gyvena su žodžiais ,,baimė'', ,,nedrąsa'' ir t.t?
Gyveni vieną kartą, turi išbandyti viską! Visada turėjau tokią idealogiją, kad reikia padaryti viską, kad paskui nesigailėtum. Nori žalių plaukų? O kodėl gi ne? Tavo gyvenimas, gyvenk kaip nori. Klaidų bijoti tikrai nereikia, geriau pasakyt, kad padariau ir pasimokiau, negu nedariau, nes bijojau. Nuo baimes kyla kompleksai, na ir atvirkščiai, iš kompleksų kyla baimės. Jei nebūčiau pradėjus vlogeriauti, tu dabar su manim nekalbėtum, nes ko gero bučiau tyli pelyte ir skaityčiau kieno nors kito interviu. Aš bijojau, bet perlipau per save, nes labai norėjau pabandyt. :)


Labai labai ačiū už tokį išsamų ir nuoširdų interviu! Tavo atsakymai, aš neabejoju, įkvėps ne vieną. Sėkmės tau visose veiklose, kurias pasirinksi! Buvo įdomu išgirsti tiek daug apie tave!
Ačiū! Sėkmes su tavo blogu tau ir visiems kas jį skaito. :) 

Sabinos (Antti Anatomia) facebook - https://www.facebook.com/missanatomiaofficial
Daugiau Sabinos darytų nuotraukų - https://www.facebook.com/SabinaPhotographyOfficial?fref=ts
 Nebijokim gyventi ir įsijunkim savyje ,,tolerancijos'' mygtuką. Ką gali žinoti, gal žodis ,,baimė'' iš viso dings?
Ačiū, kad skaitėt. :)

Vilija

12 komentarų:

Gabijaaa rašė...

Skaičiau išsižiojusi :O Tikrai puikus straipsnis :) Vertas žurnalo! O ir Sabina nereali asmenybė. Tik manau reikėjo ištaisyti keletą pačios Sabinos rašyme padarytų klaidelių :) Bet vis tiek, SUPER :)

Vilija. :) www.vilija-jankunaite.blogspot.com rašė...

Labai labai ačiū tau! Dėl klaidelių čia yra mano klaida, nes jos kompiuteris truputį streikavo, o aš žadėjau pataisyti tekstą, tai turbūt praleidau kelias klaidas... :/

Anonimiškas rašė...

Žaviuosi ir tavim, Vilija, ir Antti. Esi labai kūrybinga ir nuostabi!

Vilija. :) www.vilija-jankunaite.blogspot.com rašė...

Anonime, labai ačiū! Be proto smagu girdėti tokius žodžius. :)

Simona rašė...

Šis interviu įkvėpė mane tikrąja to žodžio prasme - labai patiko! :)

Eglė :)* rašė...

Va čia tai buvo vau.Ji tokia...tobula (o tokio žodžio niekad nevartoju :O).Ji tokia graži,aktyvi,turinti savo stiliū bei nuomonę.Pagarba jai.
Interviu laaabai patiko,be to jis buvo motyvuojantis.
Jei galėčiau paspausčiau bent tūkstantį ''patiko''.

* Gintarija * rašė...

Labai, labai, labai įdomi asmenybė! :) Viena tų, iš kurių tikrai būna verta imti interviu. O tau, kaip rašytojai, patariu peržiūrėti ir Sabinos atsakymus, nes ir klaidų yra, ir nevartotinos kalbos, bet tai tik šiaip pastebėjimas. :) Visos 3 reakcijos jau keliauja.

* Gintarija * rašė...

Labai, labai, labai įdomi asmenybė! :) Viena tų, iš kurių tikrai būna verta imti interviu. O tau, kaip rašytojai, patariu peržiūrėti ir Sabinos atsakymus, nes ir klaidų yra, ir nevartotinos kalbos, bet tai tik šiaip pastebėjimas. :) Visos 3 reakcijos jau keliauja.

Dovilė. rašė...

Vaaaauuu. Tik tiek tegaliu pasakyt. Skaičiau išsižiojus ;D

Rugile Buciute rašė...

Tikrai, blogas labai, labai, labai patiko, buvo labai idomu. Mane taip pat ikvepė :))!!

Anonimiškas rašė...

Deja, viso nedabaigiau skqityt... Bet tikrqi dabaigsiu.... Sabina yra idomi asmnybe.... Ir as i ja labai panaai... Tiesiog ziauriai !ir aciu uz toki samti jo sproilio :)

Kamilė Skurdenytė rašė...

O.O ..