Muzikos nauda, žala ir įdomybės

 Muzika daugumai žmonių yra kasdienio gyvenimo dalis, rutina. Jos galima klausytis, pagal ją galima dainuoti ir šokti, o tai žmogui suteikia daug malonumo. Bet muzika turi ir gydomąjį poveikį. Jei negali susikaupti ir susitelkti – klausykis muzikos, nori lengviau pereiti gyvenimo sunkumus – klausykis muzikos, nori pasiruošti egzaminams bei sumažinti stresą – taip pat klausykis muzikos! Yra įrodyta, kad klausantis muzikos yra veikiamos net kelios smegenų sritys, atsakingos už atmintį ir vaizduotę. Net ir augalai  geriau auga, duoda geresnį derlių, kai jų augimo vietoje groja muzika. O gyvuliai tampa judresni, sveikesni. Tačiau visi žmonės mėgsta skirtingą muziką, vieniems patinka klausytis Mocartą, kitiems - sunkųjį roką ar popsą. Bet ne bet kokia muzika gydo. Dabartinė, vadinamoji pop muzika kuriama tokiais garsais, kurie gadina sveikatą, žlugdo žmogų jo nervų ląsteles, asmenybę ir dvasią. Triukšminga, garsiai rėkianti muzika skatina įtampos ir  streso hormonų gamybą. Tokių hormonų veikiamas žmogus pamiršta, ką patyrė ar mokėsi, pamažu pradeda darytis piktas, irzlus ir žiaurus, labai sublogėja jo atmintis, vaizduotė, proto pajėgumas. Bandymais buvo įrodyta, kad augalai nuo tokio triukšmo džiūva, vysta, o gyvūnai tampa pasiutę nepaklusnūs.
Taigi iškyla klausimas, kokios muzikos klausytis, kad ji veiktų teigiamai?
  • Grigališkasis choralas. Jame yra tam tikri kvėpavimo pratimai, kurie sukelia jausmą lyg būtum laisvoje erdvėje. Jis labai tinka norint sumažinti įtampą.
  • Baroko kompozitorių Bacho, Hendelio, Vivaldžio, Corellio muzika suteikia tvarkos, tvirtumo ir saugumo jausmą, mokymuisi ir darbui sukuria aplinką skatinančią protinį darbą.
  • Klasikinė Haidno ir Mocarto muzika yra skaidri, elegantiška ir aiški. Ši muzika gerina dėmesingumą ir atmintį.
  •  Schuberto, Schumanno, Tchaikovskio, Chopino ir Liszto  muzika dar yra vadinama romantine muzika. Ji atskleidžia jausmą ir jo išraišką. Ši muzika labiausiai tinka  norint sužadinti simpatiją, užuojautą ir meilę.
  • Impresionistinė muzika, tai Debussy, Faure ir Ravelio.  Ši muzika sukelia svajingus vaizdinius. Pasiklausius keletą minučių tokios muzikos, išsitiesite, atpalaiduosite.
  • Diksilendas, bliuzas, soulas, džiazas, kalipsas, regis, ir kitos muzikos šokio formos, atkeliavusios iš Afrikos, gali pakylėti ir įkvėpti, sukelti didelį džiaugsmą ir liūdesį, sutvirtinti mūsų žmoniškumą.
  • Salsa, rumba, maranga, makarena ir kitos pietų Amerikos muzikos rūšys, kurios širdį verčia greičiau plakti, visą kūną judėti ir daugiau prakaituoti.
  •    Roko muzika - sukurta muzikantų ir grupių tokių kaip Elvis Presley, ,,The Rolling Stones" arba Michaelas Jacksonas - sukelia aistras, skatina veikti, panaikina įtampą, skausmą ir sumažina kitų  nemalonių bei ausį rėžianči garsų poveikį. Tačiau  ji taip pat gali sukelti įtampą, nedarną, stresą ir skausmą kūne, jeigu jos klausantis nesame nusiteikę energingai linksmintis.
  • Religinė ir sakralinė muzika, taip pat šamanų būgnų ritmai, bažnytiniai himnai, evangelikų muzika  mums suteikia gilios ramybės ir dvasinio suvokimo būseną. Taip pat ji labai padeda atsiriboti ir įveikti skausmą.

Muzikos terapija – kas tai?
Muzika daro poveikį žmogaus mintims, idėjoms ir net sveikatai. Muzikos terapija, tai gydymo ir reabilitacijos metodas.  Tokio gydymo metu yra naudojama muzika, jis rekomenduojamas labai skubantiems, didelę įtampą patiriantiems žmonėms ir sunkiai sergantiems ligoniams. Muzikos terapija taip pat padeda sergantiesiems širdies ir kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinamosios sistemos ligomis, nuovargiui, nemigai bei depresijai gydyti. Net ir komos būklės ar sunkias galvos traumas patyrę ligoniai supranta informaciją, kuri pateikiama muzikos forma. Muzikos terapija yra geras vaistas, kuris padeda fobijų kamuojamiems žmonėms. Ji padeda atsiskleisti, suprasti savo ligą, ją priimti, nusiraminti ir atgavus jėgas, pradėti sveikti. Gydomoji muzika leidžia žmogui būti atviresniam.



Kam dažniausiai taikomas šis metodas?

Muzikos terapija yra naudojama daugumoj medicinos sričių. Labiausiai žinoma pasyvioji muzikos terapija, kurios metu pacientas tiesiog klausosi muzikos, o vėliau ją apmąsto bei aptaria su muzikos terapeutu. Taip pat yra ir aktyvioji, kai asmuo ir pats turi galimybę muzikuoti.  Muzikavimas padeda žmogui, patyrusiam dvasinių sukrėtimų. Kilusį pyktį geriausia nukreipti į muzikos instrumentus – tiesiog išsilieti.





Šiek tiek istorijos
Muzikos terapija pradėta taikyti jau gana seniai, ją taikė žmonėms su emocine ir proto negalia. Ši terapija pirmą kartą paminėta 1914m. Muzikos klausymasis išplito vaikų ligoninėse, skausmui malšinti dantų taisymo ir chirurginių procedūrų metu. Taip pat šia terapija pradėta gydyti alzhaimeris, autizpresija, migrena. Lietuvoje yra įkurta ugdomosios muzikos terapijos asociacija, rengianti seminarus. Šiandien praktiškai kiekviena sanatorija ar poilsio centrai turi muzikos terapijos kabinetus.





Pagrindiniai muzikos terapijos tikslai:
  • Sumažinti skausmus;
  • Užmegzti kontaktą su žmogumi.
  • Kuo plačiau jį įtraukti į muzikinę veiklą.
  • Padėti žmogui atsiskleisti ir vystytis, pasirenkant tinkamą gyvenimo problemos sprendimą.
  • Sumažinti kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą ir kvėpavimą;
  • Palengvinti streso padarinius ir mažinti depresiją;
  • Sumažinti nerimą ir baimę.



Muzikos žala
Per dažnas ir per garsus šiuolaikinės muzikos klausymasis gali sukelti stresą. Tačiau ji turi ir teigiamų savybių. Didesnę žalą žmogui gali sukelti triukšmas, kuris naktimis sklinda iš kaimynų buto, arba per garsus muzikos klausymasis, tai labai kenkia jūsų klausai. Muzika gali kenkti ir tada, kai ji sugrąžina neigiamus prisiminimus. Pavyzdžiui, neišnešioti mažyliai, inkubatoriuose klausosi lopšinių, tačiau tuo metu, kai jiems leidžiami vaistai, muzika išjungiama,                                               kad vėliau tas garsas jiems nesiasocijuotų su skausmu.




Nėščiųjų klausoma muzika – suteikia galių busimiems mažyliams.
Mamų klausomą muziką kūdikiai tikrai girdi ir supranta. Tačiau svarbiausia yra būsimosios mamytės emocijos. Jeigu nėščioji nuolat klausosi muzikos, tačiau vėliau patiria stresą ir neigiamus jausmus, muzikos nauda bus trumpalaikė. Jeigu nėščioji atsipalaiduoja, dainuoja ir pasiekia vidinę ramybę – tai puikiai veikia tiek kūdikį, tiek ir ją pačią. Mokslininkai įrodė, kad vaikai, kurie nėštumo metu nuolat girdėjo muziką, vėliau turi muzikinių gabumų, būna linkę tiek į humanitarinius, tiek į tiksliuosius mokslus.



Muzikos poveikis vaikams.
Kai vaikas auga muzika gali pagerinti jo įgūdžius ir išmokyti reikšti savo jausmus.Muzika kalba savo kalba, kurią vaikai nesąmoningai suvokia. Ji pritraukia vaikus, kviesdama juos prijungti žodžius, judesius ir išreikšti visas emocijas. Yra įrodyta, kad muzikuojantys vaikai yra labiau motyvuoti, ugdomas tolerancijos ir atsakomybės jausmas.


Įdomūs faktai apie muziką:
  • Yra šalių, kuriose ant pardavinėjamų kompaktinių plokštelių yra užrašytas ne kūrinio pavadinimas, bet žodžiai: „kepenys", „širdis", skrandis" ir panašiai, pagal tai kuriai kūno vietai ta muzika padeda.
  • Tyrimai įrodė, kad muzika suteikia ne mažesnį malonumą nei mėgstamas patiekalas ar seksas.
  • Žmonės, kurie vairuojant dainuoja ir garsiai klausosi muzikos, yra linkę labiau susikaupti ir rečiau užmiega prie vairo.
  • Arabams draudžiama švilpauti visokias melodijas,  dėl to, kad švilpavimas islamo šalyse laikomas "šėtono muzika"

Taigi, jei norite būti sveiki, sumažinti skausmą, stresą, įtampą ar nuovargį - klausykitės tinkamos muzikos ir pajuskite gyvenimo malonumą. Juk kiekvienas turbūt yra pastebėjęs, kad klausantis muzikos pagerėja nuotaika, atsiranda daugiau energijos ir noro imtis kokių nors darbų.

6 komentarai:

Ru(da)gilė rašė...

Žiauriai geras straippsnis.
Tik... Nemanau, ar daug jaunimo atsiras, kurie klausytų klasikos :D

Anonimiškas rašė...

Ar tik vėl nekopijavai?
http://muzikospasaulis.lt/2010/04/10/psichologinis-muzikos-poveikis-zmogaus-fizinei-ir-emocinei-buklei/

Ieva Kilpytė rašė...

Ačiū! Tai vat būtent, kad jaunimas dabar tikrai nesiklauso tokios muzikos, gal dėl to dabar vis daugiau žmonių serga, bet tikiuosi, kad paskaitę apie tai jog klasikinė muzika gydo, gal bent pora žmonių sugalvos jos paklausyti:D

Ieva Kilpytė rašė...

Nekopijavau. Šį straipsnį rašiau tikrai ne vieną dieną, perskaičiau labai daug informacijos internete ir knygose apie muzikos naudą žmogui, nes man tai pačiai yra įdomu. Stengiausi viską rašyt savais žodžiais.

Estera Pranciulytė rašė...

Labai geras straipsnis. Man patiko viskas. Išdėstymas tikrai labai geras padarytas, tema pasirinkta irgi šauniai ;)

Ieva Kilpytė rašė...

Estera - ačiū!:)