Aš nesu aš arba viskas apie depresiją

Na gerai, mokslai gali būti ir nelengvas laikotarpis. Stengiesi prisitaikyti, vaikštai į pamokas, susirandi draugų, mokaisi, tvarkai savo kad ir menkus finansus ir savarankiškai priiminėji sprendimus. O svarbiausia, turi ištaikyti laiko valgiui, miegui, namų darbams, taip pat kokiai nors papildomai veiklai.
Kai kurios dienos nusiseka puikiai; kitos, tarkim, nebūna tokios geros. Kartais pasijuntame sumautai – tokiai būsenai apibūdinti tiktų ir dar baisesni žodžiai, kurių nederėtų minėti šiame straipsnyje. Tačiau toks yra gyvenimas. Svarbiausias klausimas – kaip su visa tuo tvarkytis? Ar tau kyla poreikis ko nors griebtis, užuot laukus, kol nuotaika savaime pasikeis?

Ar normalu kartais jaustis sumautai
Esi sudirgusi: nekenti savo gyvenimo, savo buvusiojo, savo tėvų, mokyklos – tiesiog visų ir visko. Kitą savaitė tavęs laukia du rašomieji kontroliniai, darbo pristatymas žodžiu, o stalčiuje dar guli knyga su daugybę matematikos uždavinių. Esi apimta streso, jautiesi išsekusi, ir vien pagalvojus apie artėjančią savaitę, tavo širdis ima tankiau plakti. Mokaisi kaip išprotėjusi, atšauki visus savo savaitgalio planus, praleidi vieną naktį be miego, bet su mokslais susidoroji. Nuovargis praeina.
Visi kartais pasijuntame nuliūdę, sudirgę, išsekę ir blogos nuotaikos. Tačiau kai kuriems iš mūsų tokie jausmai nėra laikini; jie mus persekioja ir griauna kasdienį gyvenimą.

Kada ateina laikas kreiptis pagalbos
Galbūt jautiesi ypač liūdna, netekusi vilties ir niekam tikusi. Gal esi tokia išsekusi, kad negali normaliai funkcionuoti arba kenti nuo stiprių nuotaikos svyravimų. Galbūt tave persekioja įkyrios mintys, ir nebegali juoktis arba iššvaistai begalę laiko, atlikdama įvairius ritualus. Gal netgi planuoji viską užbaigti.
Jei tokie jausmai suintensyvėja, jų poveikis gali būti kenksmingas ir žlugdantis. Dėl jų gali suprastėti pažymiai, sustiprėti socialinė izoliacija, padažnėti konfliktai – arba atsitikti kas nors dar baisesnio.
Jeigu tu pati ar kas nors iš artimų žmonių yra apimti jausmų, kurie trukdo normaliai gyventi ir džiaugtis gyvenimu, jeigu tokie jausmai neišnyksta, pats laikas ieškotis pagalbos. Gyvenimas per trumpas, kad kovotume su savo pačių demonais. Daugelis sveikatos centrų dabar yra žymiai geriau pasirengę kovoti su tokiomis problemomis nei anksčiau. Iš pradžių kreipkis į tokį centrą, o jeigu niekas negalės padėti, jie nukreips tave į tokią vietą, kur galėsi sulaukti pagalbos.

Tu nesi vienintelė
Tyrimai rodo, kad didelė studentų ir moksleivių dalis turi emocinių ir psichologinių problemų. Žinoma, kai kurie žmonės stoja į universitetus ir ateina į mokyklas jau turėdami tokių problemų. Bet kitiems problemų atsiranda pradėjus studijuoti ar mokytis, nes egzistuoja daugybė tokio gyvenimo apsektų, kurie jaunus žmones padaro itin pažeidžiamais:
  • Permainos. Daugelis žmonių tiesiog nekenčia permainų ir linksta prie to, kas jiems pažįstama. Studijos ar mokymasis jau savaime yra pokyčių laikas, todėl tai gali sukelti depresiją, išsekimą, stresą.
  • Tavo amžius. Jaunimas gali susirgti įvairiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip išsekimas, depresija, stresas.
  • Tavo lytis. Atrodo, kad jauno amžiaus moterys labiau veikiamos psichologinių problemų nei tokio pat amžiaus vyrai.
  • Aplinkinių spaudimas. Mokykla kiekvieną dieną iškelia naujus iššūkius. Pradedant atsakomybės reikalavimu, kuris gali būti intensyvesnis už bet kurį anksčiau patirtą, ir tuo, kad į savo gražią galvelę turi susikrauti labai daug, o ir iš tavęs yra daug tikimasi, dedama daug vilčių.
Išmintingi patarimai
Nesileisk išmušama iš vėžių, jeigu kuriuo nors metu pasijusi kitaip nei visada. Laikas ieškotis pagalbos, jeigu užsibarikaduoji savo kambaryje ir, įsijungusi garso aparatūrą, vėl ir vėl iš naujo klausaisi liūdniausių dešimtmečio dainų, arba jeigu ilgiau nei kelias savaites jauti keletą iš šių simptomų: nuolatinis liūdesio, išsekimo ir „tuštumos“ jausmas; pradingęs susidomėjimas veikla, kuria anksčiau užsiimdavai; miego įpročių pokyčiai (per daug arba nepakankamai miegi); apetito arba kūno svorio pokyčiai (nevalgymas ir svorio netekimas arba persivalgymas ir svorio priaugimas); ilgi verksmo laikotarpiai be rimtos priežasties; kaltės, nervingumo, nevilties, bejėgiškumo jausmai; sutrikusi atmintis ir susikaupimo problemos; nesugebėjimas normaliai atlikti kasdienius darbus; galvojimas apie mirtį ir/ar savižudybę.
Turėk omeny, kad nėra dviejų vienodų žmonių. Kai kuriems žmonėms pasireiškia visi šie simptomai; kiti patiria tik keletą iš jų. Svarbiausias dalykas nustatant, ar žmogus serga klinikine depresija yra šių simptomų intensyvumas, mastas ir trukmė. Daugelis depresijos kamuojamų žmonių kartais taip jaučiasi ištisas savaites ar mėnesius.


Kas sukelia klinikinę depresiją?
Nelengva atsakyti į šį klausimą, kadangi kiekvieno žmogaus atveju priežastys gali labai įvairuoti. Dažnai jos šaknys slypi daugelio veiksnių derinyje, kurį gali sudaryti genetinis paveldimumas, tavo smegenų biochemija, tavo sugebėjimas įveikti stresą ir išsekimą, taip pat tavo aplinka. Kartais atrodo, kad nėra jokios priežasties arba nieko, ką galėtum įžvelgti.

Ar stresas gali sukelti depresiją?
Jis tikrai gali suvaidinti vaidmenį, tačiau kiekvienas skirtingai reaguoja į stresą sukeliančius įvykius. Į gyvenime pasitaikančias nesėkmes kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai. Taip pat tiesa yra tai, kad kiekvienas gali išmokti įvaldyti streso veikimo mechanizmus. Tai gali būti fiziniai pratimai, vaistai ar psichoterapija – įvairios šių metodų variacijos.

Mano močiutė visą laiką jautėsi apimta depresijos. Ar aš priklausau rizikos grupei?
Gali būti – šeimos nariai dažnai paveldi polinkį į depresiją. Taigi, jei vienas ar daugiau iš tavo artimų giminaičių serga depresija, tau gali kilti didesnė rizika taip pat susirgti šia liga. Tačiau yra daugybė žmonių, kurių šeimoje kas nors sirgo, tačiau jie niekada depresijos nepatyrė, taigi nemanyk, kad esi pasmerkta.

Girdėjau, kad moterys dažniau nei vyrai serga depresija. Ar tai tiesa?
Deja, tai yra tiesa. Priešmenstruacinis sindromas (PMS), mėnesinės, nėštumas – visa tai ištinka moteris, bet ne vyrus. Labai gaila, bet niekas nesuteikia mums galimybės pailsėti, kai atsėlina depresija; moterys ją patiria maždaug du kartus dažniau nei vyrai. Niekas tiksliai nežino, kodėl taip yra, tačiau moterų biologija, hormonai ir socialiniai vaidmenys gali būti įmanomi paaiškinimų variantai.

Esu šimtu procentu tikra, kad man klinikinė depresija. Ką turėčiau daryti?
Ieškokis pagalbos! jei manai, kad tau gali būti depresija, turėtum nedelsdama kreiptis į specialistus arba bent jau pasisakyti tėvams. Kai kurie žmonės mano, kad depresija praeis savaime, kiti mano, kad pagalbos kreipiasi tik silpni ir/ar kuoktelėję žmonės. Jei šie simptomai trunka jau kurį laiką, tokie pasiteisinimai yra šnipštas!

Kaip gydoma depresija?
Depresija paprastai gydoma, derinant konsultacijas ir/arba antidepresantus. Antidepresantai, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Vienas kenksmingiausių šalutinių poveikių yra svorio padidėjimas, seksualinio potraukio išnykimas, miego sutrikimai, galvos skausmas ir išsekimas.


Niekada neverta prarasti vilties ir visiškai pasiduoti depresijai. Vienas veiksmingiausių neterapinio pobūdžio, šiaip jau retai taikomų depresijos gydymo būdų - požiūrio į gyvenimą keitimas. Žodžiu, blaivesnis vertinimas, gebėjimas įžvelgti ir netekties privalumus yra geriausias liūdesio priešnuodis. Be to, nepamiršk, kad po kiekvienos audros, kad ir kokia baisi ji būtų, visada nušvinta saulė! 

11 PAKOMENTAVO

  1. Dovile tu kaip visada stebini^^ vos perskaičius pavadinimą iškart supratau kad rašei tu... Nuostabiai ☆

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nuostabus straipsnis!
    Privertė mane susimąstyti, nes pastaruoju metu mano elgesys nepakenčiamas net man pačiai. vieną akimirką aš šokinėju iš laimės, o kitą verkiu dėl menkiausių priežasčių. mano mama tik visai neseniai gulėjo ligoninėje dėl nerimo, ir aš nervavausi dėl jos, be to, pati apsirgau vėjaraupiais kurie laimės irgi nesuteikia. dar vyresnysis brolis - visiškas tinginys. mane viskas nežmoniškai erzina, ir bijau, kad gali virsti depresija, o kreiptis kažkur bijau. net tiems patiems artimiesiems bijau kažką sakyti.. straipsnis iš tiesų kiek padėjo, motyvavo sakyčiau. ačiū, Dovile, už tokius kokybiškus straipsnius :-)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Mano bendraklasė pradėjo pjaustytis. Žino visa klasė. Ji gailisi savęs ir mato tik save.
    Iš tiesų, tai manau, kad depresuojantys žmonės yra patys didžiausi egoiztai. Nors taip, būna dienų, kai atrodo jau dugnas, tačiau reikia susiimti. Ir susiėmi.
    Kai buvau 11-12 metų pradėjau labai savęs gailėti, galvojau apie pjaustymąsi ir pan. Mama tai pastebėjo (perskaitė) ir griežtai su manim pakalbėjo. Buvo nemalonu ir pikta, bet žinojau, kad tiesą sako. Suvokiau, kad norėjau būti nelaiminga kaip tos įdomios ir liūdnos, tokios cool merginos iš interneto. Taigi, linkiu visiems, sau stiprybės, nepasidavimo, ryžto, drąsos keistis į gerąją pusę ir tobulėti. Retas žmogus - laimingas žmogus.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Mano nuomone, pjaustymasis - nepagarba sau ir tėvams, noras atkreipti į save dėmesį, savęs gailėjimasis ir noras, kad kiti tavęs gailėtųsi bei mada, kurios griebiasi silpnos merginos, nemokančios susidoroti su kliūtimis. Anksčiau gal būdavo populiaru verkti kartu su drauge, dabar dar geresnė mada atėjo, pjaustykimės davai, vos tik koks debas sudaužo širdį...
    Sutinku su Mėnulė Jūrė.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Labai geras straipsnis, puikiai padirbėjai :)
    Tiesą sakant, pati lyg ir sergu depresija, kuri pasireiškia kartu su panikos priepuoliais ir nerimu ir tikrai drąsiai galiu teigti, jog tuomet žmogus jaučiasi labai vienišas ir atrodo, jog žmonės iš artimųjų rato tau nerodo pakankamai dėmesio ir tu esi niekam neįdomus. O pjaustymosi ar kito savęs žalojimo aš nepripažįstu, nesuprantu, kodėl žmonės turėtų save žaloti, jei jau ir taip kenčia.
    Visiems, kurie jaučiasi blogai ir prislėgtai, noriu palinkėti įžvelgti pozityvumo paprastuose dalykuose, daugiau bendrauti su žmonėmis ir susirasti daug veiklos, kad blogoms mintims lįsti į galvą nebūtų kada :))

    AtsakytiPanaikinti
  6. Straipsnis tikrai įdomus ir aktualus :) , bet kažin ar jaunuoliai norės visų pirma kreiptis į gydytojus, pirmiausia manau reikėtų papasakoti geram draugui, artimajam, gal vaikų linijoje.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Jeigu tam jaunuoliui tikrai yra labai blogai, manau jis tikrai kreipsis kažkur, bet kur, nebūtinai į gydytojus. :-) Tačiau aš privalėjau pasakyti, kad geriausiai darbą atliktų ir su problemomis atsisveikinti padėtų ne kaimynė, ne draugė, o gydytojai. Jeigu, žinoma, tos problemos yra rimtos, o ne prisvilę makaronai puode. :-)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Tai žinoma, nes gydytojai susiduria su daugeliu pacientų, todėl tikėtina, kad turi daug patirties sprendžiant įvairias problemas :) .

    AtsakytiPanaikinti
  9. ta pati tavo "mylimiausia" klaustuke :)2015 m. kovo 13 d. 18:33

    saunuole! puikus straipsnis. beje turiu klausima - nereik rasytojos? :D

    AtsakytiPanaikinti
  10. Pati ne vienerius metus bangomis sergu tai lengvesne, tai sunkesne depresijos forma. Į gydytojus, draugus, tėvus ar mokytojus nėkart nesikreipiau ir nežadu kreiptis. Ir nors žinau kaip tokiems žmonėms kaip aš yra sunku, tačiau pirmiausia žmonės sergantys depresija turi norėti pasveikti.
    Labai patiko straipsnis. Aktuali, rimta tema, kuri buvo išpildyta nuo pirštų iki ausų galiukų. Tiesiog nerealu.
    Simona

    AtsakytiPanaikinti
  11. myliu tavo straipsnius, Dovi. beto, šis kaip niekad padėjo, motyvavo.. ;-)

    AtsakytiPanaikinti