Ar drovumas - vertybė?

Atrodo, kad drovios mergaitės yra kitokios nei kitos. Iš jų dažniau yra tyčiojamasi nei pakviečiama į vakarėlį. Tačiau paslaptis ta, kad ir pati ,,kiečiausia'' mergina, giliai širdyje yra drovi, tik moka paslėpti tai. Drovumą greičiausiai išduoda veidas - jis parausta. Tad ar reikia drovumą rodyti ir kada jį slėpti?

DVI DROVUMO PUSĖS
Tikriausiai esi pastebėjusi, kad per daug kuklūs žmonės dažnai raudonuoja, nemoka apginti savo nuomonės ir atsisakyti nepriimtinų pasiūlymų. Kiekviena iš mūsų prisimintume, kai teko praleisti naują pažintį, sulaukti prastesnio įvertinimo vien dėl to, kad neišdrįsome, per daug kuklinomės, nepasitikėjome savimi. Kas tau, mieloji, sutrukdydavo? Ogi tas nelemtas drovumas.

Drovumas visgi turi dvi puses. Geroji pusė ta, kad įprasta sakyti, jog drovumas žmogų puošia. Turbūt tai atrodo gana mielai ir santūriai. Toks žmogus yra mylintis ir myli kitus, moka išklausyti, palaikyti, patylėti kuomet reikia, todėl yra vertinamas kitų. Tačiau viskam reikia saiko. Ypač kuklumui. Juk dažnai pasitaiko, kad su tokiu žmogumi yra sunkiau bendrauti dėl jo atsargumo ir nepatiklumo. Drovuolė su kitais bendrauti vengia, kad išvengtų ,,nepatogios'' situacijos.

Atlikti tyrimai parodė, jog 15-20% vaikų jau gimsta drovūs arba turi įgimtą polinkį į drovumą. Tačiau dažniausiai priklauso nuo to, kaip tave auklėja tėvai.

RAUDONIS DARO SAVO
Pirmiausia drovumą mes išgyvename fiziškai. Žmogus parausta, ima džiūti burna, pagreitėja širdies ritmas, išpila šaltas prakaitas. Labai drovi mergaitė, esant tam tikrom situacijom, gali trumpam prarasti žadą, sutrikti kalba, pasimesti. Įsivaizduok, kaip turėtų jaustis tavo itin drovi klasiokė, kuriai ,,kietas'' klasės vaikinas pasako kokią širdį glostančią frazę?

Drovūs žmonės vengia būti didelėse kompanijose. Jie jaučiasi emociškai nesaugūs ir lyg pasimetę. Vaikui, paaugliui, suaugusiam drovumas neleidžia aiškiai išdėstyti savo minčių, apginti savo nuomonės, tvirtai laikytis savo pozicijos. Todėl jie lieka nesuprasti, verčia save dažniau nusileisti pašnekovui. Tai didiną žmogaus nepasitikėjimą savimi ir vidinį žmogaus nepasitenkinimą.




VIENTURČIAI - DROVESNI
Psichologai teigia, kad drovumas atsiranda, jei vaikystėje vaikas jautėsi nesaugus. Pastebėta, kad drovesni yra vienturčiai arba pirmieji šeimos vaikai, nes iš jų yra daugiau tikimasi, reikalaujama. Kai tėvai vaiką ,,užspaudžia'' per didele lūkesčių našta, kai dėl nesėkmių kaltinamas jis, savo jėgomis jis tampa pernelyg drovus ir ima nepasitikėti savimi.



KOVOTI NEBŪTINA
Tai ką daryti, jei esi drovi ir dėl to kenti? Pabandyk stoti į rimtą kovą su drovumu. Lyg Stalinas su Hitleriu. Stenkis būti ryžtinga kovotoja, drąsi karžygė ir priversti raudonuoti ne save, o kitus! Jei savęs nekontroliuosi, neparodysi savojo ,,aš'', gali nugrimzti į tikrą drovumo liūną. Šitaip imsi nepasitikėti savimi ir apraudoti kiekvieną nieką. Juk tu to nenori, tiesa?

Tačiau jeigu esi saikingai drovi ir drovumas netrukdo tau gyventi, nekelia papildomų problemų, nieko keisti nereikia. Žinoma, gali bandyti įveikti ir tokios stadijos drovumą, tačiau jeigu pati to nori, tada prašom. Kam kovoti su drovumu, kuris padaro mus atsargesniais, kuklesniais, supratingesniais?


Taigi, drovuolės, galbūt dabar tapsit ryžtingesnėmis ir labiau savimi pasitikinčiomis? Žinoma, tam reikia daug valios, noro ir užsispyrimo. Pagalvok, jei gali kiti, tuomet kodėl negaliu aš? Linkiu didžiausios sėkmės ir užsispyrimo!
Iki greito!

9 PAKOMENTAVO

  1. straipsnis patiko, klaidu neradau. o kur apie vienturcius gryna tiesa, as vienturte ir esu drovoka.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man būtų labiau patikę, jei straipsnis būtų drovumui nugalėti. Pabaigoje uždavei klausimą ar dabar tapsime ryžtingesnėmis, nors tekste buvo labai mažai motyvacijos ar patarimų. O dėl to, kad vienturčiai drovesni aš esu visiškai priešingos nuomonės, tačiau kiekvienam savaip atrodo. :)
    Iš esmės visai neblogai, tik kitą kartą labiau praplėsk. Sėkmės!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aiste, pastraipoje nebuvau rašiusi, kad vienturčiai VISADA gimsta drovūs. Amerikoje tyrimai taip parodė, jog taip dažnai nutinka, tačiau ne visada.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Pradžią skaityti buvo nuobodoka, tačiau tolėliau tekstas vis gerėjo. Labai lengvai, aiškiai skaitėsi. Pagerėjo Tavo rašymo stilius, smagu, rišlu. Cool. (y) Sėkmės toliau!

    AtsakytiPanaikinti
  5. pripazinsiu, smarkiai patobulejai. saunuole

    AtsakytiPanaikinti
  6. Rašyme galbūt ir patobulėjai, bet straipsnis silpnokas. Įžanga neįdomi, pagal mane - nelabai ir gera. Tad reikėtų ją pakeisti.
    Iš pavadinimo supratau, kad tai turėtų būt straipsnis - pamąstymas, kadangi uždavei klausimą - ar drovumas vertybė. Bet nieko panašaus neradau.
    Galbūt atrodo, kad kabinėjuosi be reikalo, bet patikėk, tai bus naudinga ne tik, kai rašysi kitą straipsnį, bet ir rašinius mokykloje.
    Bet ačiū už straipsnį! Tikiu, kad kitą kartą bus dar geriau! :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Man straipsnis tikrai patiko. Nebuvo pats idomiausias, bet pakankamai geras. Smarkiai patobulejai!

    AtsakytiPanaikinti
  8. Man be galo džiugu lyginti tavo pirmuosius ir dabar rašomus straipsnius. Sutinku su kitomis merginomis - tavo tobulėjimas šioje srityje tikrai akivaizdus! Tekstas rišlesnis, darai mažiau klaidų, rašymo stilius darosi vis gražesnis.. Super. Dauguma rašytojų, gavusių kritikos, neatlaiko ir palieka šias pareigas. O tu ir toliau rašai, stengiesi ir tobulėji. Šaunuolė, nesustok, labai džiugu tai matyti :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Ačiū, Simona! ;) Labai malonu tai girdėti tai iš tavęs.
    Žinoma, labai stengiuosi bei tobulėju ir tikrai nežadu sustot!

    AtsakytiPanaikinti