Koliziejus - Romos mirties arena

Ar žinote, jog septynių pasaulio stebuklų sąrašas buvo sudarytas dar IIa. pr. Kr., o iki šių dienų yra išlikusi tik Cheopso piramidė? Kino kūrėjas, lakūnas Bernardas Vėberis nusprendė sudaryti naują stebuklų sąrašą. Viso pasaulio žmonės galėjo balsuoti už septynis įspūdingiausius pasaulio statinius ir 2007 metais buvo paskelbtas naujasis sąrašas. Ketvirtuoju pasaulio stebuklu B. Vėberio sąraše atsirado Italijos sostinėje Romoje esantis Koliziejus, apie kurį aš šiandien ir papasakosiu jums daugiau.


Koliziejus (kitaip - Flavijaus amfiteatras) - vienas lankomiausių ir įspūdingiausių statinių visoje Italijoje. Tai seniausias pasaulyje amfiteatras, pastatytas I a. Šis didžiulis elipsės formos statinys yra 185 m ilgio ir 156 m pločio, o išorinės Koliziejaus sienos aukštis - 48 m, perimetras - net 545 m. Amfiteatras garsėjo gladiatorių kovomis tarpusavyje ir prieš gyvūnus, įvairiais spektakliais bei mitologija grįstomis dramomis. Koliziejuje tilpdavo nuo 50 iki 85 tūkst. žiūrovų.

Paskutinė kova Koliziejuje įvyko 435 m, tačiau iki 523 m. jame vis dar buvo rengiamos medžioklės. Nors iš statinio liko tik griuvėsiai ir korpusas (šiuo metu atliekami renovacijos darbai išorinėms sienoms), tačiau tai vis tiek įspūdingas ir nuostabus kūrinys, sugebėjęs atlaikyti amžių gaisrus, žaibus ir žemės drebėjimus.

Flavijaus amfiteatrui pastatyti reikėjo 100 tūkst. kubinių metrų akmens, kuriuos skaldė ir vežiojo vergai. Jų darbas buvo labai sunkus. Vergai dirbo nuo saulėtekio iki saulėlydžio, dideliame karštyje ir be jokios pertraukos. Atskelti akmens luitus nuo uolos buvo varginantis darbas, kuris nužudė daug stiprių vyrų. Vergai, kad išsilaisvintų iš vergovės, kartais pasisiūlydavo tapti gladiatoriais ir kovoti arenoje iki mirties. Kartais po kovos, kuri buvo labai intensyvi, juos paleisdavo į laisvę ir jie tapdavo paprastais piliečiais. Gladiatoriais taip pat galėdavo tapti savanoriai, kad susimokėtų skolas ar gautų šlovės ir garbės arenoje. Gladiatorių mokyklos pirkdavo ir parduodavo gladiatorius taip, kaip šiandien futbolo klubai su žaidėjais. Šis verslas buvo vienas pelningiausių tuo metu. Gladiatoriai įkūnijo Romos vertybes: drąsą, šlovės siekimą ir panieką mirčiai.

Imperatorius Vespasianas - užsigeidęs pastatyti Koliziejų, norėjo, kad tai būtų ne tik didžiausias, bet ir pats įmantriausias statinys, nes tikėjo, kad Flavijaus amfiteatro pastatymas užtikrins jo dinastijos viešpatavimą dar ilgam. Po medinėmis arenos grindimis buvo 11 m gylio rūsys, kuriame buvo sukonstruoti liftai žvėrims ir scenos dekoracijoms pristatyti į areną.

Dieną prieš gladiatorių kovą buvo rengiama puota, kurioje lankydavosi ne tik gladiatoriai, bet ir Romos moterys. Dažniausiai jos būdavo išsiskyrusios arba našlės, galėjusios mėgautis tam tikra seksualine laisve. Dauguma net mokėdavo, kad galėtų susitikti su gladiatoriais, kurie kitą dieną galėjo mirti prieš jų akis. Prieš pat kovą kai kurie kovotojai aukodavo Nemezidei - sėkmės ir keršto deivei. Kovos vyko ne be taisyklių - kiekvienas susirėmimas turėjo teisėją. Dažnai dvikovos nebuvo labai lygios - gladiatoriai turėjo nevienodus ginklus (pvz. vienas trišakį, kitas kardą). Dažnai sakoma, kad kiekviena kova baigdavosi gladiatoriaus žūtimi, tačiau tai - tik mitas. Tik 10% atvejų gladiatoriai žūdavo per kovą, taigi būdavo 90% galimybė išgyventi. Jei gladiatorius buvo sužeidžiamas, jam būdavo suteikta geriausia tuo metu buvusi Romoje medicininė pagalba. Gydytojai dirbę su gladiatoriais, pirmieji pradėjo operuoti lūžusius kaulus bei geriausiai gydė paviršines žaizdas.

Gladiatoriai po vienos pergalės gaudavo tiek pinigų, kiek paprastas Romos karys gaudavo per metus. Po dviejų kovų gladiatorius galėdavo sau leisti didesnį būstą gladiatorių mokykloje ir netgi statulėlę maldoms.Tačiau buvo tokių, kuriems nepasisekdavo. Jei kovotojas patirdavo vidinių sužeidimų - gydytojai jam negalėjo niekuo padėti ir mirtis buvo neišvengiama. Deramos laidotuvės buvo visų romėnų rūpestis. Kai kurie gladiatoriai net burdavosi į laidotuvių klubus, kad galėtų tinkamai palaidoti savo žuvusius draugus. Daugelis gladiatorių turėdavo žmonas ir vaikų, jų šeimos, žuvus gladiatoriui, kartais gaudavo kompensaciją.

79 m. gladiatorių kovomis ir pasirengimu rūpinosi imperatorius Titas. Jam labai patiko šios kovos, jis net pats kovojo kelis kartus arenoje, tad gladiatorių pasirengimą kovoms labai palaikė. O Tito tėvas - imperatorius Vespasianas mirė, todėl sūnui teko įgyvendinti didžiausią savo tėvo svajonę - pastatyti Koliziejų. Titas Romoje turėjo daug priešų, tačiau manė, kad didžiausios arenos atidarymas privers juos nusilenkti. Todėl jaunasis imperatorius sugalvojo surengti kovą, kokios dar niekas nematė. Buvo sugalvota į areną leisti ne tik gladiatorius, kovojančius tarpusavyje, bet ir laukinius žvėris. Tokių žvėrių žudymas simbolizavo romėnų pranašumą prieš gamtą. Gyvūnų prižiūrėtojų darbas buvo sunkus - jie turėjo išmokyti gyvūnus elgtis taip, kaip jiems nebūdinga laisvėje - pulti žmones. Kad žvėrys paklustų ir jiems patiktų žmogienos skonis - jie ja buvo šeriami.

Pasirengimas Koliziejaus atidarymui vyko sklandžiai, kol vieną 80 m. naktį atsitiko nelaimė - užsidegė miestas ir ugnis sparčiai plito. Gaisras tęsėsi tris dienas ir tris naktis. Tai buvo antroji nelaimė imperatoriaus Tito valdymo metais. Metais anksčiau išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis, sunaikino Pompėją. Pasak to meto rašytojo Gajaus Svetonijaus Trankvilo, romėnai pradėjo svarstyti ar tik dievai nebus nusigręžę nuo naujojo imperatoriaus. Titas gerai žinojo, kad už nesėkmes jį tikriausiai nubaus mirties bausme. Tačiau jis turėjo vieną kozerį, kuris jam turėjo padėti išgelbėti savo reputaciją ir gyvybę, tai - Koliziejus, kuris miesto centre liko nepaliestas ugnies.

80 m. Koliziejus atvėrė vartus 100 dienų žaidynėms. Įėjimo bilietai buvo dalijami dykai, piliečius ragino lošti. Šeimos sėdėjo ne kartu - moterims buvo skirtos blogiausios vietos arenos viršuje. Prieš prasidedant žaidynėms, Koliziejaus požeminėse celėse laukė šimtai nusikaltėlių, kurie buvo išleisti beginkliai kovoti su žvėrimis. Tačiau atsitiko taip, kad minios riksmų išgąsdinti žvėrys, atsisakė pulti savo aukas. Taip atsitikdavo dažnai ir kituose gyvūnų žudymuose. Už tai atsakyti tekdavo žvėrių prižiūrėtojui mirties bausme.

Vero ir Prisko kova
Kadangi Koliziejaus atidarymo rytas ėjosi nekaip, buvo suprantama, kad po pietų imperatorius norės atsigriebti, tad per masines gladiatorių kautynes buvo daug mirčių, palieptų imperatoriaus. Titas buvo ištroškęs kraujo, todėl leido žiūrovams rinktis kovų baigtis, o jie dažniausiai pasirinkdavo gladiatoriaus nužudymą. Ryškiausias tos dienos įvykis turėjo būti dviejų geriausių gladiatorių kova. Ši dvikova tarp gladiatorių Vero ir Prisko buvo vienintelė taip detaliai žinoma. Ją apdainavo romėnų poetas Markas Valerijus Marcialis. Vykstant dvikovai imperatorius sugalvojo naują taisyklę - kova turi būti be skydų. Baigiantis dvikovai, ji buvo sustabdyta ir paskelbtos lygiosios. Abiem kovotojams imperatorius pasiuntė pergalės simbolius - palmės šakeles. Tai nebuvo nutikę valdant jokiam kitam valdovui, kai du kovoję gladiatoriai, abu laimėjo. Ši kova buvo įsimintiniausia iš visų kovų Koliziejaus atidaryme.

Štai toks buvo ilgas ir sunkus Koliziejaus statymas ir dar sunkesnė gladiatorių dalia. Vienas iš stipriausių gladiatorių - Veras, buvo paleistas į laisvę po laimėjimo ir grįžo į savo tėvynę, o po pusės metų imperatorių Titą įveikė paslaptinga liga ir jis mirė, kaip vienas populiariausių imperatorių visoje istorijoje.

AUSTĖJA

7 PAKOMENTAVO

  1. Aš žinojau, kad tavo straipsniai bus geri, bet kad tokie geri, tikrai nesitikėjau. Kaip pirmas straipsnis, tai tikrai wow, labai gerai padirbėjai. Šauni tema, klaidų radau minimalai ir tai tik labai menkos, tekstas puikus. Šaunuolė, taip ir toliau! :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tikrai puikus straipsnis, tiesiog malonu skaityti

    AtsakytiPanaikinti
  3. Man irgi patiko, tikrai matosi, kad įdėta daugybė darbo ir laiko. puiku :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai įdomus straipsnis! Nors esi naujokė, šis straipsnis buvo geresnis už kai kurių senbuvių straipsnius. :) Šaunuolė!

    AtsakytiPanaikinti