6 keisčiausios gamtinės katastrofos

Be uraganų, cunamių ir žemės drebėjimų, motina gamta kartais mums pažeria ir kitokių,,siurprizų'', tokių kaip meteoritai ar netikėtose vietose atsiveriantys krateriai. Kai kurie gamtiniai reiškiniai tokie reti, kad jų užfiksuojama tik pavieniai atvejai per visą istoriją. Pateikiame keisčiausių kada nors nutikusių stichinių nelaimių sąrašą.

6. Ugnies tornadas


 Šis itin retas gamtos reiškinys primena specialiuosius efektus iš fantastinio filmo. Ugnies sūkuriai kyla dideliuose miško gaisruose esant stipriam vėjui. Jie susidaro iš sauso oro, pelenų ir ugnies. Labai retai tokie sūkuriai išauga ir virsta tikrai tornadais, šluojančiais ir padegančiais viską aplink. Temperatūra uragano viduje gali siekti iki 1000 laipsnių. Patys tornadai juda lėtai, tačiau sukelia stiprų vėją (siekiantį net 160 km/h), o į vidų įtrauktas žmogus gali sudegti gyvas. Didžiausias ugnies tornadas kilo 1923 metais Japonijoje, kai iš miško gaisro kilęs sūkurys įsisuko į miestą ir per 15 minučių įtraukė ir sudegino gyvus 38 tūkstančius žmonių.

5. Metai be vasaros


1815 metais Indonezijoje įvyko vienas galingiausių ugnikalnio išsiveržimų istorijoje. Tamboros ugnikalnis ne tik užliejo dešimtis tūkstančių žmonių lava, bet ir išspjovė milžinišką kiekį pelenų į stratosferą. Vėjo genamas vulkano dulkių debesis judėjo aplink žemės rutulį ir visoje planetoje uždengė saulės spindulius - tais metais oro temperatūra buvo 3 laipsniais vėsesnė nei vidutiniškai. Tačiau tikrosios pasekmės dar laukė ateityje - kitais metais kilo milžiniškų klimato pakitimų. Indija kentėjo nuo stiprių potvynių, kurių dėka atsirado nauja choleros rūšis, per metus pražudžiusi milijonus žmonių. Europą merkė lietus ir stingdė šaltis, sukėlęs badą ir pilietinius neramumus, o Amerikoje, iškritus neįprastam kiekiui sniego, žuvo pasėliai ir smuko ekonomika.

Keistos meteorologinės sąlygos turėjo ir netikėtų padarinių: pakilusios arklių pašaro kainos Europoje paskatino vokietį Karl Drais išrasti ekonomiškesnę transporto priemonę - dviratį. Tuo tarpu nuolatinis lietus ir apniukęs oras Šveicarijoje vertė rašytoją Mary Shelley leisti vasarą sėdint namuose. Kad nebūtų nuobodu, Mary ėmė rašyti - taip gimė garsusis siaubo romanas "Frankeinšteinas".

4. 1952-ųjų smogas


Ne visos stichinės katastrofos būna sukeltos gamtos. 1952-aisiais Londone dėl aukšto slėgio anglies dūmų ir gamyklų išmetamos dujos ne išsisklaidė kaip įprastai, o pakibo virš miesto, sumažindamos matomumą beveik iki 0. Tamsaus smogo masė išsilaikė 4 dienas, visiškai paralyžuodama miesto gyvenimą. Ganyklose krito gyvuliai, daugeliui žmonių pasireiškė bronchitas ir kitos plaučių ligos, dėl kurių sukeltų komplikacijų mirė 4000 žmonių. Nukritus slėgiui, smogas išsisklaidė, tačiau nelaimė paskatino Anglijos valdžią imtis rimtų priemonių mažinant oro taršą, kad įvykis daugiau nepasikartotų.

3. Tunguskos meteoritas


1908 metais birželio 30 d. akinamos šviesos pliūpsnis nušvietė dangų ir sprogo Sibire, netoli Tanguskos upės. Sprogimo galia buvo lygi 10 megatonų dinamito - šimtus kartų stipresnė nei atominė bomba, sprogusi virš Hirošimos. Smūgio banga apėmė 500,000 arų miško ir nubloškė ant žemės žmones, esančius už 60 kilometrų. Per stebuklą niekas nenukentėjo, tačiau sprogimo pasekmes netruko pajusti visas pasaulis. Sutriko seisminių prietaisų veikimas, o dangus keletą ateinančių naktų buvo toks šviesus, kad žmonės visoje Azijoje galėjo lauke skaityti laikraščius. Kai pagaliau mokslininkų ekspedicija nusigavo į meteorito kritimo vietą, joje nerado jokio kraterio. Buvo prieita išvada, jog meteoritas sprogo atmosferoje, o žemę pasiekė tik nedidelės jo skeveldros.

2. Gyvačių invazija


Žmonės instinktyviai bijo gyvačių. Tai baimė, giliai įsišaknijusi mumyse, nes išvengti gyvačių buvo labai svarbu mūsų protėvių išgyvenimui. Bet tik įsivaizduokite, jog į jūsų kaimą įsiveržia tūkstančiai gyvačių. Būtent tai nutiko 1902 metais, kai  Peleé, vulkanas esantis Martinikoje, Prancūzijos Karibų saloje, suaktyvėjo.
Ugnikalnis staiga ėmė drebėti ir spjaudyti pelenus ir rūgštis. Aplinkinė fauna, pajutusi gresiantį pavojų ėmė bėgti - užplūdo gretimais stūksantį miestelį. Tūkstantinė gyvačių minia padarė nemažai žalos - nuo įkandimų mirė apie 200 naminių gyvūnų ir galvijų bei 50 žmonių.

Lyg to būtų maža, paaiškėjo, jog gyvatės evakuavosi ne veltui - Pelee ugnikalnis netrukus išsiveržė, pražudydamas visus 10 000 miestelio gyventojų, gyvi liko tik 2 iš jų.


1. Skėrių metai


Javus naikinantys skėriai buvo dažnas reiškinys 19 amžiaus Amerikoje, tačiau 1874 metų skėrių antplūdis tapo baisiausiu fermerių košmaru. Šių metų vasarą vyravusi sausra sudarė idealias sąlygas skėriams daugintis. Milijonai iš kiaušinėlių išsiritusių vabzdžių apgulė Nebraskos, Ajovos, Kanzaso bei kitas valstijas. Remiantis liudininkų pasakojimais, skėriai atskrisdavo milžiniškais debesimis, kurie būdavo tokie tankūs, jog kelias valandas užstodavo saulę. Nusileidę skėriai visiškai suniokodavo pasėlius, vietinę augmeniją ir netgi nuėsdavo drabužius žmonėms nuo nugarų. Jie trankydavosi į langus, apguldavo važiuojančius traukinius ir ištisus javų laukus paversdavo dykuma. Panaši situacija tęsėsi keletą metų. Žmonės bandė skėrius deginti ir sprogdinti paraku, tačiau niekas negelbėjo, todėl daugelis pasidavė ir persikraustė į rytus. Padėtis pasikeitė tik 20 amžiaus pradžioje, kai dėl klimato pokyčių skėriai išnyko.



1 PAKOMENTAVO

  1. Įdomi tema, manau tikrai geras pasirinkimas. Nežinau, ką galvoja kitos merginos, bet man tikrai patiko!

    AtsakytiPanaikinti