Kaip išmokti atleisti?

Gyvenime gausu situacijų, kai barbariški asmenys įskaudina taip stipriai, jog atrodo, kad šiųjų nebeįmanoma užmiršti, o juo labiau - jiems atleisti. Tačiau ką daryti, kai atleidimas - vienintelis ir teisingiausias pasirinkimas? Ką daryti, kai darganotų žmonių naštos ima slėgti ir tavo pačios pečius? Kai kiekvieną vakarą, jaukiai susirangiusi savo iškedentuose pataluose, tu galvoji ir pergalvoji, mąstai ir permąstai, įsivaizduoji, koks būtų tavasis gyvenimas, jei tie piktieji monstrai nebūtų įžengę į tavąjį pasaulį... Atleidimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių, norint pagydyti sielos žaizdas. Tai leis tau atsikratyti pykčio ir vidinio sąmyšio.

Nespausk savęs
Niekas tavęs neverčia atleisti būtent čia ir būtent dabar. Normalu, jei nesugebėsi to padaryti savaitę, mėnesį ar net metus po įvykio. Svarbu suprasti, jog tol, kol vis dar jauti skausmą, pyktį arba pagiežą, ir incidento vaizdai vis dar ryškūs, o juo labiau švieži, atleidimas nebus pats tinkamiausias vaistas. Vietoj to, leisk sau apsiprasti, o įvykiams - nusistovėti.

Ieškok pritarimo
Pritarimas yra tikra palaima atleidimui. Jis reiškia, jog esi pakankamai stipri pripažinti, kad apart tavęs daugiau niekas nebegali priešingai įtakoti šio didžio sprendimo. Tai yra įsisąmoninimas, kad negali pakeisti praeities, tačiau visada turi galimybę išspausti geriausią iš kitų ateinančių situacijų nuo dabar.

Atleidimas - stiprumo požymis
Silpnavaliai, vietoj oraus atleidimo pasirinkę dvasinę agoniją, savęs bei kitų engimą bei nuolatinį rūškanumą, neretai linkę skleisti gandus apie tai, jog atleidimas - tai silpnumas ir iš paskos atsekanti gėda, kuri, kaip jie teigia, tik pakartins tavąjį gyvenimą. Netiesa. Atleidimas - pats gryniausias stiprumo, nepalaužiamos valios bei tyrumo požymis!


Suprask (ne)atleidimo trūkumus
Žmonės turi probleminį santykį su atleidimu. Jie mano, kad atleidimas išvaduoja ir džiaugsmą suteikia tik nusikaltusiam. Teiginys nemenkai atitolęs nuo tiesos, kadangi visų pirmiausia, atleidimas išvaduos TAVE. Taip pat ir jo laikymas, pirmiausiai atsilieps TAU. Laikui bėgant įtūžis gali įtakoti gausius, daugmaž reikšmingus trūkumus tavo gyvenimui, kai tuo tarpu didžiausia atleidimo nenauda (o galbūt kaip tik nauda (?)) yra tik ta, kad gali likti aukos vaidmenyje.

Vystyk supratimą
Atleisti ir paleisti bus lengviau, kai išvystysi supratimą, kodėl asmuo padarė tau tai, ką padarė. Juk mes visi gyvenime padarome užgaulių klaidų, mūsų elgesys taip pat kartais skaudina kitus žmones. Be to, galbūt viskas nėra jau taip ir blogai. Persona į tavo gyvenimą atnešė kažkokių naujovių, apjaukė nusibodusią rutiną. Puiku, tačiau ar kada pamąstei, kad galbūt pats gyvenimas nusprendė iš tavojo akiračio pašalinti šį žmogų? Galbūt tavęs laukia kažkas geresnio?

Venk agresijos
Dar vienas svarbus aspektas, kurį privalu paminėti šiame straipsnyje - agresija. Ar kada buvai tokioje situacijoje, kuri galbūt vystėsi ir išsivystė per daug metų, kur nei tu, nei tavo priešininkas nesupratote, kas vyksta. Tai vadinama agresija, kurioje palyginti smulki problema, priverčia du žmones užsipulti vienas kitą ir į kiekvieną siunčiamą signalą, sakomą žodį ar veiksmą suprasti kaip ataką. Paprasčiau tariant, susitikus tam tikrą personažą, tave užplūsta neargumentuotas bereikšmis pyktis. Viso to galima išvengti, jei pabūsi protingesnė ir nereaguosi, atsiprašysi bei nebelaikysi pykčio.

Pagaliau: atleisk
Atleisk ir išvaduok save nuo skausmo. Tau prireiks daug drąsos ir jėgos, kad tai padarytum, bet juk verta! Būsi apdovanota laisve gyventi savo gyvenimą be naštos, kurią nešei ant savo pečių, ir be skausmo, kuris tai sukūrė.