Leonardas da Vinčis - genijus, kurio gyvenimą gaubia daugybė paslapčių

Šio žmogaus vardą žino visas pasaulis, jo darbai neįkainojami, o jis pats nuveikė tiek daug įvairiose srityse, jog nesuklysime pavadinę jį šimtmečio žmogumi.  Tai Leonardas da Vinčis - mūsų visų labui nuveikęs tiek daug, kiek kiti tegali pasvajoti.  Jis buvo mokslininkas, menininkas, astronomas, architektas, inžinierius, filosofas ir muzikantas. Leonardas nugyveno įdomų ir pilną paslapčių gyvenimą, apie kurį šiandien ir skaitysite.

Leonardo di ser Piero da Vinci gimė 1452 metais Italijoje, Vinci mieste. Pastebėjai sutapimą? Dailininko pavardė ir jo gimtojo miesto pavadinimai sutampa! O taip yra todėl, kad visos giminės pavardė jau senų laikų reiškė jų gimtąją vietovę. Kadangi jis buvo nesantuokinis notaro ir paprastos valstietės sūnus, jį augino motina. Vėliau Leonardas apsigyveno pas tėvą Florencijoje ir būtent jis pastebėjo sūnaus talentą. Jo dėka, žmogus, kurio vardas įrašytas į visus vadovėlius, pradėjo mokytis pas vieną garsiausių tų laikų menininkų - Andrea del Verrocchio. Būdamas dvidešimties Leonardas tapo pripažintu menininku ir Florencijos Šv. Luko menininkų gildijos nariu. Sulaukusį tokio pripažinimo jaunąjį tapytoją apdovanojo tėvas, įkurdamas jam nuosavas dirbtuves. Bet prašomas savo mokytojo, liko dirbti kartu su juo ir išviso jie kartu pradirbo dešimt metų.  Kalbama, kad kai Andrea de Verrocchio su Leonardu kartu tapė paveikslą, ir mokytojas išvydęs kaip jo mokinys nutapė angelą, palyginęs su savuoju, prisiekė daugiau niekada nebetapyti.

1476 metais Florencijos teismas aprašo bylą, kurios metu Leonardas ir dar trys vyrai buvo apkaltinti homoseksualumu, bet išteisinti. Po  įvykio menininkas dingo iš viešumos, bet šis įvykis yra iš priežasčių, kodėl iki šiol abejojama dėl jo orientacijos. Apie iš akiračio dingusį menininką sklandė daug gandų, bet nei vienas iš jų nebuvo patvirtintas. Kai jis jau spėjęs išgarsėti savo meniniais gabumais, sukūrė arklio formos sidabrinę lyrą, paaiškėjo kad Leonardas dar yra ir nuostabus muzikantas. Šį instrumentą jo globėjas ir mecenatas kartu su pačiu Leonardu išsiuntė į Milaną pas hercogą, kuriam buvo pažadėtos jo paslaugos. Kaip svarbiausia dalis, buvo pabrėžta puikūs kariniai ir inžineriniai jo sugebėjimai, žadėta jo pagalba statant tiltus, kuriant ginklus, karietas, bet nepamirštas ir talentas menui.  Per 17 metų, kuriuos jis praleido Milane, Leonardas spėjo nutapyti keletą paveikslų, organizuoti gėlo vandens tiekimo sistemą, pabūti scenografu, švenčių organizatoriumi. Bet svarbiausi jo darbai šiame mieste buvo hercogo, kuriam dirbo užsakyta bronzinė statula, skirta Milano hercogo pareigas prieš jį ėjusiam Francesco Sforza. Kūrinys turėjo būti septynių metrų aukščio ir vaizduoti buvusį miesto vadovą ant žirgo. Deja, Leonardui pavyko sukurti tik statulos modelį, bet nepaisant skeptiškų miestiečių nuomonių ir prasidėjusio karo, kuriam ir buvo panaudota paminklui skirta bronza. Vis dėl to modelis sužavėjo pasaulį ir laikomas vienu geriausių jo darbų. Kitas kūrinys sukurtas Milane ir pelnęs pripažinimą yra freska ''Paskutinė vakarienė''.

Pačioje 16 amžiaus pradžioje Leonardas keliavo į Veneciją ir ten projektavo kanalų, užtvankų ir gynybinių statinių sistemas. Vėliau grįžęs į Florenciją nutapė kelis paveikslus, kurie neišliko iki šių dienų Tada ėmė tarnauti popiežiaus sūnui ir keliavo po visą Italiją, būdamas armijos inžinieriumi ir architektu. Beveik po metų praleistų kelionėje ir vėl apsigyvenęs Florencijoje, Leonardas iš naujo įstojo į Florencijos Šv. Luko menininkų gildiją ir gavo užsakymą nutapyti freską, vaizduojančią Anghiari mūšį. Tuose pačiuose rūmuose tapyti freską, vaizduojančią kitą mūšį turėjo ir kitas garsus Renesanso menininkas Michelangelo. Pastarasis spėjo nupiešti tik eskizą, o Leonardas spėjo pradėti darbus, bet neužbaigtas darbas yra laikomas dingusiu. Manoma, kad jis galėjo būti sunaikintas arba uždengtas papildoma siena. Tada jis buvo blaškomas reikalų, maišėsi tarp Milano ir Florencijos, po truputį gyvendamas kiekviename iš šių miestų. Būtent šiuo laikotarpiu 1505 metais buvo pradėtas garsiausias jo darbas ''Mona Liza'', kuriam Leonardas paskyrė dešimt metų. Pagyvenęs dar keliuose Italijos miestuose, pakviestas karaliaus jis apsigyveno Prancūzijoje, kur dirbo inžinieriumi ir tapytoju. Leonardas mirė 1519 metais. 

''Asilas įstengia iškęsti visus sunkumus ir nuoskaudas. O užsispyrusiu jį apšaukė tie, kuriems trūksta ištvermės ir kantrybės. '' - Leonardas da Vinči.

Įdomūs faktai:
  • Jis buvo vegetaras ir mylėjo gyvūnus.
  • Apie Leonardo žinomiausią darbą ''Mona Liza'' sklando daug gandų. Manoma, kad moteris šypsosi todėl, kad yra nėščia arba tapant ją linksmino muzikantai. Tiesa, pati žinomiausia teorija sako, kad paveikslas yra paties autoriaus autoportretas.
  • Genijus buvo pirmasis žmogus, paaiškinęs kodėl dangus yra mėlynas. 
  • Gineso rekordų knygoje ''Mona Liza'' paminėta kaip paveikslas, kuris turi didžiausią vertę. Pernai jis buvo vertas 780  milijonų  JAV dolerių.
  • Norėdamas išsaugoti savo paslaptis, jis rašė taip, jog jo raštus galima perskaityti tik į pagalbą pasitelkus veidrodį.
  • Jis slapta skrodė mirusių kūnus, norėdamas išsiaiškinti žmogaus anatomiją. 
Leonardas da Vinči  pasauliui davė daugybę išradimų, palengvinusių gyvenimą ir nutapė paveikslų, kuriuos net praėjus keliems šimtams metų, dievina visas pasaulis.  Šis žmogus buvo viena ryškiausių ir žinomiausių Renesanso personų, sugebėjusių suformuoti naują žmonių mąstymą. 







3 komentarai:

Ieva Kučiauskaitė rašė...

TAI BUVO NEPAKARTOJAMA! Rimtai, belenkaip geras straipsnis! Skaičiau išpūtus akis, begalo įdomu, taip pat norėtųsi daugiau straipsnių apie menininkus. Cheche

Mona Liza rašė...

Straipsnis labai geras.
Aš pati esu buvus prie Mono Lizos paveikslo tai manęs nelabai sužavėjo. Mažas, kažkaip neišsiskyrė iš kitų tobulų paveikslų esančių Luvre. Vienintelis skirtumas, kad jis labai saugomas ir prie jo yra eilės.

Laura G rašė...

straipsnis labai geras ypac faktai