Kai peiliukai tampa draugais, o vaistai saldainiais

Manau, kad visi turime praeityje tą laikotarpį, kuomet viskas aplinkui kelia stresą, visi atrodo kvaili, visų nuomonė yra neteisinga, visi nekenčia tavęs, tu nekenti visų, niekas negali tau padėti ir niekas tavęs nesupranta. Na, trumpiau tariant, visas pasaulis nusisuko nuo tavęs. Tikrai taip, šitaip nutinka visiems ir niekas to neišvengs. Deja, būtent šiuo laikotarpiu paaugliai imasi kraštutinumų, kuomet peiliukai tampa gerais draugais, o vaistai saldainiais. "Teenage Dreams" portalui tai neduoda ramybės, todėl mes norime savo skaitytojus supažindinti su tuo ir padėti tokius žmones atpažinti, supažindinti su galimomis to priežastimis, su tuo, kaip galima padėti šioms asmenybėms ir galbūt padėti tau su tuo nesusidurti. O jei jau taip padarei, tai stengsimės kartu su tavimi išlipti iš šios situacijos.

Kodėl to imamasi ir kokia prasmė

Mokykla, mokslai, mokiniai, visa tai sukelia stresą, o jei dar ir meilė be atsako kankina, tai vienam nepilnamečiui žmogui iškęsti viską yra beprotiškai sunku ir dažnai to padaryti nepavyksta, juo labiau, jeigu nėra kam visko išsipasakoti, galiausiai jie palūžta. Deja, bet aplinkiniai dažnai nepastebi tokių žmonių, jie kartais ignoruoja gana aiškiai siunčiamus signalus, kad kažkam reikia pagalbos, nesureikšmina to, nes patys mano turintys pakankamai daug savų problemų.

 Paaugliai to imasi norėdami numalšinti savo vidinį skausmą, jie bando fiziniu skausmu užgožti vidinį. Peiliukų pagalba tą pasiekti nėra labai sunku. Dažnai tokie žmonės nori užmigti amžinam miegui ir perdozuoja vaistų, paaugliai nesitiki šviesesnio ir geresnio rytojaus, nes to laukė, atrodo, jau per ilgai.  

Dažniausiai peiliukų imasi paaugliai kenčiantys patyčias. Taip pat dažnos priežastys yra meilė be atsako, problemos šeimoje, kompleksai, savęs nuvertinimas, manymas, kad esi niekam tikęs ir, kad nieko doro šiame pasaulyje negali padaryti, artimųjų netektys. Spaudimas mokykloje, nesėkmės moksluose, pažeminimai. Vienam dar savimi pilnai pasirūpinti negalinčiam žmogui pakelti visą tai ant savo mažų pečių, yra be galo sunku.

Žalojimosi ir išsigelbėjimo būdai
Pjaustymasis bene dažniausiai naudojamas būdas numalšinti sielos skausmui, tačiau dažnai depresuojantys paaugliai imasi ir kitokių problemų sprendimų. Dar vienas iš tokių – vaistai. Gana paprastas būdas viską užbaigti be skausmo ir kraujo. Cigaretės (dažnai jas gesina į odą, taip sau sukelia skausmą ir palieka randus visam gyvenimui) ir alkoholis, turbūt labiausiai griaunantys gyvenimą. Jie labai atsiliepia sveikatai ateityje, nors ir sukelia svaigulį, tačiau tai padeda tik kelioms akimirkoms, o ir priklausomybę šiems dalykams lengviausia įgauti. Nors iš tiesų visiems čia išvardintiems dalykams galų gale įgaunama priklausomybė ir viso to pasekmes galime matyti ateityje.

Žmonės, kurie tai daro
Deja, retai kada tokį žmogų atpažinsi, nes šie būna labai skirtingi – ramūs ir tylūs, kompanijos sielos ar klasių pirmūnai. Vienaip ar kitaip besižalojantys žmonės tai slepia, vengia apie tai kalbėti, teigia nesuprantantys kodėl kiti taip daro, jei tik kas apie tai užsimena ir nebenešioja marškinėlių trumpomis rankovėmis ar šortų (priklauso nuo žalojamos vietos). Vis dėl to jei atkreipei dėmesį, kad kažkas vengia nešioti berankovius marškinėlius ar šortus, o vos stipriau kumštelėjus kur nors į ranką ar koją pradeda aimanuoti, kad skauda, tuomet vertėtų akyliau pastebėti tokio asmens elgesį ir juo pasidomėti.

Kaip padėti
Reikėtų sužinoti tokio elgesio priežastis, mėginti jas ištaisyti, padėti ir kartu tai iškęsti, būti su tokiu žmogumi. Parodyti, kad gyvenimas nėra toks niūrus, kokį jie jį mato, įtikinti, kad žalojimasis nėra problemos sprendimas. Mėginti priversti išsikalbėti žmogų ir papasakoti viską, kas guli ant širdies, pasidalinti savo problemomis. Jokiu būdu nekritikuok šito elgesio, nebūk pikta, neišliek savo nepasitenkinimo ir nusivylimo, nesusikoncentruok į savo jausmus, tokioje situacijoje svarbesnis yra žmogus kuris kenkia sau ir nesitikėk, kad jis baigs žalotis greitai. Viskam reikia laiko.

Kaip išlipti iš šios situacijos, jei tai jau tapo mano priklausomybe

Pirmiausia nugalėk save ir pašalink visus aštrius daiktus iš savo kambario. Jei tik gali, mėgink ištverti sunkią būseną be kraštutinių priemonių, nuotaika pasikeis ir blogos emocijos turėtų nuslūgti po kelių valandų. Galbūt turi galimybę išsipasakoti? Jei atsakymas teigiamas, tada nieko nelaukdama tai ir padaryk! Stenkis užsiimti veikla kuri nekenktų tau, pavyzdžiui: pasivaikščiok, prasiblaškyk, klausykis muzikos, dainuok. Veik kažką, kam reikėtų susikaupimo ir kas nukreiptų tavo mintis visai kitur. Na, kad ir mandalų ar kitų kruopščių piešinių spalvinimas. Galvok apie tai kas suteikia tau džiaugsmą, mąstyk apie malonius dalykus. Savo jausmus pabandyk išreikšti kitaip, suspausk šaltą ledo gabalėlį rankoje, o jei yra didžiulis poreikis peiliukams, tuomet pasiimk raudoną tušinuką ir brėšk raudonas linijas ant savo kūno. Suprask, kad turi rūpintis savimi, mylėti save, nes jei tu to nedarysi, nedarys ir kiti. Rašyk dienoraštį, perteik žodžiais savo jausmus, taip pat gali parašyti laišką ir jame papasakoti kaip jautiesi (to laiško neprivalai kam nors rodyti).

Tikimės, kad mes padėjome jums ir neteks susidurti su pjaustymosi paliktomis pasekmėmis akis į akį. Rūpinkis savimi ir kitais!

15 komentarų:

Austė St rašė...

Pažįstu nemažai žmonių kurie žalojosi/žalojasi, manau toks straipsnis turėtų padėti "praverti" jiems akis ir puiku kad toks straipsnis publikuojamas čia, teenagedreams. Prisipažinsiu, pati žalojausi... Sirgau depresija. Bet pavyko atsikratyti šios priklausomybės ir aš toliau gyvenu normalų gyvenimą, be peilių, be randų...

Ugnė Šolytė rašė...

Puikus straipsnis, aišku tokių žmonių aš nepažįstu. Žinau, kad mano viena klasiokė tai darė specialiai, nes jai kiti tai daro tai ir ji turi taip daryti (jai tai atrodo kaip žaidimas).

viktorija rašė...

Tema gera, aktuali ir įdomi, tačiau kažko pritrūko... :-)

Burundukas rašė...

Esu su šia problema susidūrusi labai labai artimai ir galiu pasakyti, kad tai yra žiaurus dalykas, kurio žodžiais neįmanoma perteikti, kol nepajauti. Kol nepamatai brangaus žmogaus sužaloto kūno. Heh. Skaudi tema.
O pats darbas man patiko, tik, kaip Viktorija pastebėjo, kažko trūksta. Nes čia tik sausa teorija, norėtųsi pvz pasakojimų ;-) o šiaip man žiauriai patinka Tavo rašymo stilius,rimtai.

Gabija. rašė...

Buvo stiliaus klaidų. Ir nemažai. Pvz kalbi apie žmogaus vidinę ir staiga šast marškinėliai. Pereinamųjų sakinių tokiose vietose reikia. Taip pat viso straipsnio netu kalbėjai kaip atpažinti besižalojantį žmogų, kodėl jis taip elgias ir pan. Ir pabaigoje rašai kaip padėti sau (nesakau, kad čia nesvarbu, tiesiog turėtų būti ir pastraipa, kurioje teigiama kaip padėti kitam). O šiaip, sveikinu, kad išdrįsai parašyti tokia jautria tema.

Gabriele rašė...

Na, atvirai prisipažinsiu: niekada nesupratau tokių žmonių, visuomet atrodė, kad jiems dėmesio trūkumas ar pnš. Tačiau pats straipsnis sujaudinantis, priverčiantis susimąstyti, todėl kaip ir jokių priekaištų neturiu c:

Dovile Lipneviciute rašė...

Verčiantis susimąstyti straipsnis.... Šaunuolė :)

Chemiliuminesceñcija rašė...

" išlipti iš šios situacijos". žodis išlipti, manau, čia netinka. pakeisčiau jį į "išsisukti" arba vietoj "situacijos", imti kokį "duobės", kad tiktų tas "išlipti".

sakai "vienam nepilnamečiui žmogui iškęsti viską yra beprotiškai sunku ir dažnai to padaryti nepavyksta" ir tada už keletos sakinių kartoji "Vienam dar savimi pilnai pasirūpinti negalinčiam žmogui pakelti visą tai ant savo mažų pečių, yra be galo sunku". taip, sutinku pilnai, kad tai reikia pabrėžti, tačiau tada įterpk kokį žodžių junginį kaip pvz.: "pasikartosiu, nes tai svarbu", "kaip jau sakiau". tada skaitytojas supras, kad tai kartoji sąmoningai ir nori pabrėžti.

beje, Gabija , kaip padėti kitam pastraipa juk yra - tiesiai virš tos, kur pasakojama kaip padėti sau. ar aš čia nesuprantu apie kokią pagalbą tu kalbi? ;Dd

tai tiek, ačiū už įrašą, buvo malonu skaityti, mintis dėstai gan skalndžiai ir aiškiai, tik kai kur norėtųsi konkretumo ir trumpesnių sakinių. sėkmės, laukiu dar! ;)

Saule Norkute rašė...

Įdomiai pasirinkta tema, tikrai skaityti buvo įdomu. Bet tikrai galėjai daug ką patobulinti ir pataisyti, o gal man tiesiog kažko pritrūko. Bet šiaip straipsnelis visai nieko, taigi ačiū tau ir lauksiu tavo sekančių darbų. :)

Agnė Sapronaitytė rašė...

Ačiū jums visoms labai už nuomonę ;) turėsiu apie ką pamąstyti rašydama kitą straipsnį ir galbūt jis bus nors truputį geresnis nei šis ;) O dėl temos pasirinkimo, tai ji yra gan aktuali (kad ir kaip tai būtų žiauru, bet tokia jau ta tiesa)todėl ją ir pasirinkau :)

Agnė Sapronaitytė rašė...

Ačiū jums visoms labai už nuomonę ;) turėsiu apie ką pamąstyti rašydama kitą straipsnį ir galbūt jis bus nors truputį geresnis nei šis ;) O dėl temos pasirinkimo, tai ji yra gan aktuali (kad ir kaip tai būtų žiauru, bet tokia jau ta tiesa)todėl ją ir pasirinkau :)

Gabriele^^ rašė...

Jei atvirai nesu tokių straipsnių mėgėja, tad negaliu nieko pasakyti :) Vis dėl to manau, kad tokie straipsniai yra naudingi. Pati asmeniškai su tuo nesu susidūrusi ir tikiuosi nesusidurti :)
Šįkart man kažko pritrūko. Linkiu sėkmės sekančiuose straipsniuose :)))

Gabija. rašė...

Oi, atsiprašau. Mano telefonui paskutinės dienos :D

Makaronai su sūriu rašė...

Naudingas straipsnis, man pavadinimas labai patiko- toks on point: aiškus ir tikslus.
Manau, mėgavimasis pjaustymųsi (ir ne tik) yra labai panašus (priklausomybės prasme) kaip nagų kramtymas, gėrimas ir t. t. Pradėjus sunku sustoti.

Laura G rašė...

manau sitas straipsnis pakeis ne vieno paauglio mintis labai puiku. Isties labai daug zmoniu bando nusizudyti ar pjaustytis venas.