DOWNHILL'AS - sportas, nepaliekantis abejingų

Downhill'as - tai sporto šaka, labai populiari kalnuotose vietovėse, ypač Kanadoje, Austrijoje, Vokietijoje, tačiau ieškanti vietos po saule ir čia, kalvotoje Lietuvoje. Norėdama supažindinti jus su šia sporto šaka pakalbinau rimtus tikslus išsikėlusį savo vaikiną, kuris papasakos apie Lietuvoje sparčiai populiarėjančią sporto šaką, jos ypatybes ir savo gyvenimą. 

Pats pagrindinis klausimas, iškylantis išgirdus žodį "downhill" - kas tai yra?
Downhill'as yra ekstremali kalnų dviračių sporto šaka, kurioje žmonės dideliais greičiais leidžiasi nuo pavojingų, specialiai šiam sportui pritaikytų kalnų. Trasose yra step up'ų (užšokimų ant aukštesniame lygyje esančių objektų), step down'ų (nušokimų nuo aukštesniame lygyje esančių objektų ant rampos), kicker'ių (užvažiavimas ir nušokimas nuo sukaltų rampų), jump'ų (elementariausių šuolių nuo supiltų kalnelių), corner'ių (posūkių, kurių šone yra supiltas kalnelis pagal posūkį, kad raideris galėtų nestabdyti, o važiuoti kalnelio šonu), kurių pagalba raideriai atlieka sudėtingus triukus. Pasaulyje vyksta įvairių lygių varžybos - pradedant Lithuanian Downhill Cup, baigiant Red Bull Rampage. 


Kokių savybių, gebėjimų, priemonių reikia norint užsiimti kalnų dviračių sportu?
Downhill'as yra sunkus sportas, tad jam reikia didelio noro ir ryžto veikti, ištvermės dviračio užsitempimui į kalną, drąsos įveikti sudėtingas trasas, blaivaus proto, kad suvoktum trasos pavojingumą ir galimas nesėkmes, net kaulų lūžius. Būdo savybių neužtenka. Reikia ir tam tikrų gebėjimų, tokių kaip dviračio valdymo, sugebėjimo mąstyti įvairiose ištikusiose situacijose (pvz. kojai ,,pametus" pedalą reikia jį ,,pagauti" ir toliau važiuoti, nuleidus padangą būtina pasiekti trasos apačią ir t.t.), neturėti ribų ir kasdien padaryti daugiau nei vakar, prisitaikyti prie nepalankių oro sąlygų - vėjo, lietaus. Neužtenka vien nematerialių dalykų - privaloma turėti dviratį. Tiesa, ne miesto, o specialų, pritaikytą būtent dowhnill'ui. Specialus dviratis turi didesnę ratų bazę, kuri leidžia nukelti svorio centrą žemiau. Svorio centras apačioje leidžia garantuoti didesnį sukibimą su žeme, t.y. dviratininkas gali labiau ,,paversti" dviratį ir išsilaikyti stabiliai. Taip pat jame yra stiprus galinis amortizatorius, kuris leidžia nusileisti stabiliau ir minkščiau. Speciali priekinė šakė leidžia dviračiui atlaikyti smūgius jos nesulaužant. Taip pat joje telpa daug daugiau tepalų, kurių dėka šakė daugiau susispaudžia ir atlaiko didesnį smūgį šuolio metu. Nepamirškime ir apsaugų. Specialus šalmas, akiniai, kaklo, nugaros, krūtinės, alkūnių, kelių ir blauzdų apsaugos, pirštinės, prie pedalų prikimbantys batai privalo būti kiekvieno rimto downhiller'io kasdienybė.

Ši sporto šaka Lietuvoje nėra populiari, netgi drįstu sakyti, kad nežinoma. Kada, kaip ir kodėl susidomėjai downhill'u? 
Pirmą kartą šį sportą išvydau YouTube. Jis mane labai sužavėjo, todėl pradėjau važinėti. Žinoma, neišmanydamas, nesuprasdamas nieko apie tai, ką dariau ir ką mačiau. Nusipirkau patį paprasčiausią šalmą. Tuomet pradėjau domėtis ir gilintis. Po kurio laiko prie ežero sutikau du downhiller'ius, kurie mane ir atvedė į šį sportą bei padėjo tapti pilnaverčiu downhiller'iu - išaiškino daug smulkmenų, neleido sustoti, motyvavo, davė daug naudingų pamokų, išmokė įvairių gudrybių, net skolino savo dviračius, kad galėčiau mokytis su tikru, specialiai pritaikytu dviračiu. 

Ką ši veikla reiškia tau?
Man asmeniškai tai nėra ateities darbas, hobis, veikla, užsiėmimas ar svajonė. Tai mano, kaip ir visų downhiller'ių, gyvenimo būdas, priklausomybė. Tas jausmas, kai stovi kalno viršūnėje, užsimauni pirštines ir suspaudi vairą, matai pasiruošusį lėkti priekinį ratą, dalį trasos prieš save... Kai esi pasiruošęs lėkti dideliu greičiu, kitiems galbūt net atrodo, jog neįmanomu... Tai yra nuostabus jausmas. Matau savo ateitį būtent čia, downhill'e.  

Kaip kiti vertina tavo ekstremalų hobį? Palaiko, o gal jaudinasi, baiminasi ir teigia, jog nieko nepasieksi?
Mano mama labai baiminasi. Sužinojusi mano svajonę labai jaudinosi, tačiau niekada nestabdė manęs. Nors ji niekad nesakė, kad pasieksiu daug, niekuomet nesakė ir priešingai. Net buvo atėjusi į trasą pažiūrėti kaip man sekasi. Tėtis taip pat rūpinasi, itin palaiko, skiria daug laiko mano veiklai, vežioja į trasas, investuoja į man reikalingas priemones. Tai labai motyvuoja. Seneliai labai nedaug žino apie šį dalyką, bet kiek žino, labai palaiko ir nesveikai jaudinasi. Ypač močiutė, ji buvo net apsiverkusi, kai papasakojau kokie pavojai tyko šiame sporte. Mergina yra žmogus, kuris labiausiai jaudinasi dėl mano veiklos (tikrai labai daug, nežinau, kaip ji tą sugeba), visada stovi šalia tiek tiesiogine, tiek moraline prasme. Ji daugiausiai žino apie downhill'ą, juo nuoširdžiai domisi, mane visuomet motyvuoja. Tą darau ne tik dėl savęs, bet ir dėl jos, nes ji nori, kad užsiimčiau šia veikla, nes mato, koks laimingas būnu įveikęs trasą ar išmokęs naują triuką. Savo merginos dėka nugriuvęs turiu pakilti ir važiuoti toliau, patekęs į ligoninę pasveikti ir grįžti į šį sportą. Taip pat svarbūs žmonės mano gyvenime - du downhiller'iai Joris ir Martynas. Su abiem susipažinau vienu metu. Martynas palaiko, paskolina savo dviratį, o kai sulaužiau jo dviratį, jis neleido savęs kaltint ir motyvavo. Joris pradžioje man atrodė labai pasikėlęs, ne koks žmogus, tačiau pirmas mano raidas buvo su juo, nes jis man parašė ir pasiūlė važiuoti kartu. Jis mane visuomet palaikė, pataisė klaidas, išmokė naudingų dalykų. Jei kur nors turėsiu važiuoti dėl downhill'o - tik su juo.

Iš kur įgauni motyvacijos? Juk tempti dviratį į kalną nėra pats smagiausias užsiėmimas, o tai darai nebe pirmus metus.
Pirmas dalykas, kuris mane motyvuoja tempti dviratį į kalną, yra tas jausmas, tas adrenalinas kraujyje, verdantis tuo metu, kai leidžiuosi nuo kalno, galimybė išmokti kažką naujo, patobulėti. Kitas dalykas - mano mergina, kuri labai mane motyvuoja. Negaliu jos nuvilti. Ir paskutinis, bet ne prasčiausias, šioje trijulėje yra anksčiau minėtas raideris Joris, kuris dėl manęs padarė ypatingai daug. Negaliu to nevertint ir viską paleist pasroviui. 

Ką svajoji pasiekti šioje sporto šakoje? Kokiomis trasomis nori nulėkti, kur treniruotis ir kokius apdovanojimus išvysti savo lentynoje?
Šitam dalyke noriu pasiekti kuo daugiau, padaryti ką tik įmanoma, įveikti kuo daugiau trasų visame pasaulyje, išpopuliarinti šį sportą. Svajoju nulėkti Red Bull Rampage trasoje.  Apdovanojimai vėl gi - pirmiausia Lietuvos, paskui Baltijos ir tuomet likę pasaulio, ypač svajonių Rampage.

Koks raiderio gyvenimas išvažiavus važinėti, treniruotis net ir į užsienį?
Labai įdomus (šypsosi). Atsikeli penktą, susiruoši, pasižiūri koks oras. Žinoti orą svarbiausia tik dėl aprangos, nes treniruotis reikia bet kokiu oru. Tiek dėl ištvermės, tiek dėl to, kad jokios varžybos nenukeliamos, kol oro sąlygos nerauna stogų namams. Apsirengi, susirenki apsaugas, pasiimi daug gėrimų, taipogi priklausomai nuo oro (arbatos ar gaiviųjų gėrimų, būtinai vandens), pasigamini maisto, pasiimi kažką, kas pasitarnaus greitai pakeldamas cukraus kiekį kraujyje. Apžiūri dviratį, pritaikai jį oro sąlygoms ir riedi į trasą. Jei važiuoji pirmą kartą, apsižiūri trasą, susipažini su kliūtimis, jei nebe pirmą - iš karto važiuoji ir stengiesi viską padaryti kuo greičiau. Atėjus ,,pietų pertraukai" su bendrakeleiviais aptari planus, klaidas, pasidalini pastebėjimais. Atsigavus ir pavalgius toliau raidini iki tol, kol sutemsta taip, kad nesimato kelio.

Ar downhill'e galima sutikti merginų? Kaip manai, kodėl jos renkasi šį sportą?
Žinoma, kad galima, man net yra tekę su viena važinėti trasose. Kodėl jos renkasi šį sportą? Turbūt dėl tų pačių priežasčių kaip ir vaikinai. Joms dviratis reiškia kai ką daugiau, nei tiesiog transporto priemonę ar lengvą hobį.  Juk rimtuose čempionatuose yra ir merginų kvalifikacijos, taigi šis sportas tikrai nėra skirtas tik vaikinams, visos merginos mielai priimamos ir gauna daug dėmesio, pagalbos ir patarimų jei, žinoma, to reikia.

Downhill'as yra įdomus dalykas, tačiau ką dar veiki laisvalaikiu be downhill'o? 
Kadangi dviratis mano gyvenime užima ne tik vietą downhill'e, bet ir apima platesnį spektrą, mėgstu prie jo pasikrapštyti. Laisvalaikiu tvarkau tiek savo, tiek kitų dviračius, svajoju atidaryti dviračių taisyklą. Važinėju ne tik dviračiu, bet ir motoroleriu, jie mane žavi. Ir, žinoma, laiką leidžiu su mergina bei draugais.

Esi laimingas būdamas tuo, kuo esi dabar?
Žiūrint kaip mes suprantame žodį laimingas. Esu laimingas dėl to, kad pasiekiau tiek, kiek pasiekiau. Taip pat džiaugiuosi, kad turiu galimybę tobulėti. Tačiau būsiu laimingesnis, kai pasieksiu tikslus, kuriuos apkalbėjau anksčiau.

RED BULL RAMPIGE VARŽYBOS:



Ši sporto šaka reikalauja daug ištvermės, noro ir ryžto, tačiau tai, ką daro downhiller'iai atima žadą daugeliui. Kokia jūsų nuomonė apie šį sportą?


10 komentarų:

Brigita rašė...

si sporto saka tikrai reikalauja istvermes,noro ir ryzto ir ji tikrai daugeliui atims zada kaip ir man.Ji is tiesu nera labai populiari ir itin pavojinga.Straipsnis labai patiko.

Burundukas rašė...

Dėkojam!

Makaronai su sūriu rašė...

Labai labai įdomus straipsnis! Ir klausimai, ir atsakymai pilnai išpildyti, puiki įžanga ir pabaiga. ŠAUNUOLIAI! O apie šią sporto šaką beveik nieko nežinojau, iš video klipo supratau tiek, kad apie aukščio baimes čia nieks net nekalba. :'D Man downhill'as atrodo ypač pavojingas ir teikiantis laabai daug adrenalino. Sėkmės Jums abiems!

Burundukas rašė...

AČIŪ AČIŪ AČIŪ!
Jop, aukščio baimė nelabai egzistuoja čia :-D
dėkojam! ;-*

EmilijaSkr rašė...

Dabar dar labiau užsimaniau išbandyti šį sportą :3 Su drauge labai mėgstame dviračius, kiekvieną dieną didiname atstumą. Pirmą dieną buvo 15 km, o štai vakar 30. Šiandien dar neaiškūs planai kur ir kiek :D Reikės būtinai jai pasiūlyti, gal vieną dieną ir mes prisidėsime (ne gal, o taip tik tam reikia laiko :D)

Burundukas rašė...

Emilija, būtinai prisidėkit! :-D

Moksliukė rašė...

Puikus straipsnis, bet kad gražiau atrodytų, vietoje courier šrifto galėjai uždėti paryškintą, nes pačioje pradžioje tavo klausimai nelabai išsiskiria iš atsakymų, tai bent jau mano nuomonė. Sėkmės. :)

Burundukas rašė...

Dėkui! Buvo tokia idėja, tik tekstas išsimėtė, tai pakeičiau ;-) bet dar kartą ačiū!

Agnė Sapronaitytė rašė...

Straipsnis tikrai laaaabai įdomus, patiko ir tema, ir informacija,ir išdėstymas, na žodžiu VISKAS! Šaunuolė, Aldėja, taip ir toliau!

Burundukas rašė...

Agne, dėkoju!