Sabaa Tahir ,,Žarija pelenuose''


Kuo toliau einu iš proto dėl knygų, tuo labiau suprantu, jog sėkmė į tikrą malonumą skaitant kažkokį kūrinį yra galimybė leisti rašytojui atsiskleisti tavo galvoje. Ne kartą yra buvę, jog paėmus visų apkalbėtą, kritikų liaupsėmis apipiltą, o bendraamžių plačiai rekomenduotą knygą lieku nemalonioje situacijoje - arba aš kažko nesupratau, arba ji nėra tokia ypatinga, kaip visi sakė. Todėl mano patirtis byloja, jog jeigu noriu, kad knyga mane sužavėtų, turiu apie ją būti neutralios arba... neigiamos nuomonės. Taip nutiko ir su Sabaa Tahir romanu ,,Žarija pelenuose'', kurį jums noriu šiandien pristatyti.  Perskaičiusi knygos nugarėlę ir šiaip ne taip įveikusi kelis skyrius buvau nusiteikusi dar vienai ,,Ei, kovokime prieš blogio sistemą, kuri mus valdo'' istorijai, bet viskas buvo ne visai taip, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio, ir tai mane nustebino gerąja prasme.



Knygos autorė - Sabaa Tahir 
Moteris, kilusi iš Didžiosios Britanijos šiandien gali būti kaip niekad laiminga - jos romanas ,,Žarija pelenuose'' jau tapo viena iš populiariausių knygų pasaulyje jaunimui. Keista, tačiau apie tai, jog taps bestselerio autore, moteris turbūt neplanavo, kadangi jos tėvai buvo tikri - Sabaa bus daktarė, tačiau po darbo ligoninėje jos gyvenimas pasikeitė ir šios minties buvo atsisakyta. 

Kalbant apie ,,Žariją pelenuose'' - šią knygą ji pradėjo rašyti naktimis tuo metu, kai dar dirbo laikraščio redaktore. Ir dabar, kai knyga jau pūpso lentynose, autorė pripažįsta - kad ir kaip viskas buvo, kad ir kiek vargo bei jėgų jai tai kainavo, Sabaa įsimylėjo visus savo knygos herojus. Ir gerus, ir blogus... ypač blogus. Su jais ji ir kviečia susipažinti romane, kuris Lietuvoje atsirado tik 2016-aisiais metais!

ROMANAS 
Du jauni žmonės. Du sluoksniai. Du skirtingi tikslai. Du skirtingi gyvenimai. Vienas likimas. Turbūt taip trumpai galima pristatyti šio romano esmę. Paradoksalu, tačiau rašytoja pasirenka ir du pasakotojus - mokslingiesiems, nekilmingiesiems, varge ir bade gyvenantiems priklausančią merginą Lają ir ryžtingą, stiprų, nuo mažumės ginti savo šalį pratintą vaikiną Eliją. Aplink juos ji sukuria naują pasaulį, primenantį senovę. Visas smulkmenas palengva išdėsto kiekviename skyriuje, taip įtraukdama skaitytojus į savo pinkles. 

Nežinia kodėl, tačiau vieną vakarą į Lajos bei jos artimųjų namus įsiveržia ginkluoti kareiviai - vadinamieji kaukės - ir apverčia jos gyvenimą visai kita linkme. Močiutė ir senelis, žmonės, kurie taip ja rūpinosi, negailestingai nužudomi jos akivaizdoje, o brolis išsivedamas. Kur, kodėl ir už ką - niekas jaunai merginai neatsako į jos klausimus, todėl ji lieka viena kaip pirštas, apsupta neišsprendžiamų klausimų. Suprasdama, jog tik ji viena dar kažkaip gali padėti vieninteliam gyvam likusiam šeimos nariui broliui Darinui, mergina bando ieškoti sprendimo ir galimybių surasti jį ir išvaduoti. Geriausias būdas tai padaryti - prašyti pagalbos maištininkų grupuotės. Tačiau ar tai nėra per daug pavojinga ir kuo tai gali baigtis?

Vaikino Elijaus gyvenimas teka šiek tiek kita linkme - po kelių dienų jis baigs Juodosios Uolos akademiją ir taps tikra kauke, tačiau, kaip ir galima tikėtis, tai jo netenkina. Jis tikisi pabėgti iš šio beprotnamio ir pagaliau tapti laisvu žmogumi, turinčiu pilną teisę rinktis savo gyvenimo kelią, priimti sprendimus ir daryti tai, ką iš tiesų nori.  Tačiau tokius jo planus greitai pakeičia baigimo ceremonijos pabaigoje paskelbti pokyčiai - Elijas privalo priimti sprendimą, kuris gali visiškai pakeisti jo gyvenimą. Tokioje sunkioje situacijoje jis ieško stiprybės ir pasirenka tai, kas jį gali pražudyti...

Nenoriu išduoti per daug detalių, kadangi kiekviena smulkmena šiame romane yra tikrai įdomi ir bus daug smagiau, kai ją sužinosite patys, tačiau ištikimieji mano recenzijų skaitytojai žino - man kur kas svarbiau ne papasakot siužetą, o pasidalinti mintimis, idėjomis, kurios man kilo baigus skaityti šią knygą ir tuo pačiu įtraukti jus į šią nepakartojamą kelionę. Visų pirmiausia, kaip ir minėjau, vos tik pradėjusi skaityti šią knygą, apie ją buvau itin neigiamos nuomonės, tačiau ji pasikeitė maždaug knygos pabaigoje, kai supratau, jog rašytoja eina ne ta kryptimi, kuria aš tikėjausi. Šioje knygoje neturtinga mergaitė ir kilmingas berniukas nesusivienys kovai prieš blogį, nenorės nuversti valdžios, nei vienas iš jų netaps Strazdu giesmininku ar dar kokiu maišto simboliu - istorijos esmė visai kitokia. Ką gali mūsų valia?

Man labai patiko stiprūs šios istorijos charakteriai. Net mergina, kuri vaizduojama kaip itin graži, trapi, dažnai sutrikusi, vos tik ištikus sunkumams sugeba, nors ir nedrąsiai, pažvelgti baimei į akis ir daryti tai, ką privalo. Ji supranta, jog daugiau negalės gyventi ramaus gyvenimo, jeigu neišgelbės mylimo brolio. Būtent dėl jo ji priima itin pavojingą užduotį, galima sakyti pati save pražudo, tačiau sekant įvykius apie ją taip norisi didžiuotis Laja! Būtent iš tokių veikėjų galima mokytis stiprybės ir drąsos. Suprantama, veikėja veikia ne dėl nieko - autorė kaip didžiausias vertybes iškelia žmogiškuosius santykius. Ryšys su broliu, vėliau atsiradęs bendravimas su kitais žmonėmis istorijos veikėjai yra varomoji jėga ir būtent tai jai padeda išlikti stipria mergina. 

Ištikimybė, draugystė, pagalba vienas kitam - štai kas daro mūsų gyvenimą gražų. Dėl tokių dalykų, pasak Sabaa Tahar, ir verta gyventi. Šios vertybės yra itin ryškiai iškeliamos šiame romane. Šalia jų atsistoja ir kiti svarbūs dalykai - laisvė, garbė, vėlgi ištikimybė, vyriškumas. Tokius dalykus mums suprasti padeda Elijas, kuris, nepaisydamas žiaurių aplinkybių (jas sužinosite skaitydami knygą) išlieka toks, koks nori būti. Reiškia, jog kiekvienas turime laisvę kurti savo gyvenimą. 

Ir kaip gi romanas be romantiškosios istorijos pusės - nepatikėsit, bet čia jų yra net kelios. Rašytoja yra tokia sumani, jog pateikdama net du meilės trikampius išlaiko tam tikrą balansą ir kartais tampa kone neįmanoma suprasti, kuri pora pelnė tavo simpatijas. Tai tuo pačiu ir intriguoja, nes, nors pagrindinė pora gana aiški, vis gi yra galimybė, jog situacija gali kaip niekad pasikeisti. Iš tiesų galima teigti, jog tai yra vienas iš šios rašytojos specifinių bruožų - netikėk viskuo, ką ji sako, nes viskas labai dažnai keičiasi. Turbūt ne veltui toks ir pavadinimas - žarija gali viską vėl iš naujo įplieksti ir istorija keičiasi vėl ir vėl ir vėl.

Mano vertinimas? Sunku tai pripažinti, tačiau ši knyga tikrai pranoko mano lūkesčius. Nors ji yra ganėtinai stora, didžioji jos dalis persiskaitė labai greitai, ir nors visa širdimi tikėjausi, jog tai bus tiesiog romanas be tęsinio, deja. Planuojama, jog antroji dalis irgi išvys pasaulio šviesą, o kol kas galim džiaugtis pirmąja. Noriu visiems nuoširdžiai parekomenduoti šį kūrinį - keista, tačiau tai yra viena iš įdomiausių mano šią vasarą skaitytų knygų. Tikrai keista. Fantastikos čia labai daug, tad jeigu jos, kaip ir aš, nelabai mėgstate, stenkitės į tai nekreipti dėmesio ir knyga jums taip pat patiks. Ją rekomenduočiau jauniems žmonėms, maždaug nuo 14 metų. Tie, kuriems patiko ,,Bado žaidynės'' , ,,Divergentė'' ar ,,Brangakmenis'', tikrai ras panašumų su šiomis knygomis, tačiau kaip ir minėjau, ,,Žarija pelenuose'' turi savų niuansų ir tam tikro kitoniškumo. Patinka patinka patinka ir tikrai rekomenduoju!





Ką esate girdėję apie šią knygą? Gal planuojate skaityti?
O gal jau skaitėte? Pasidalinkit savo nuomone komentaruose!
 

0 PAKOMENTAVO