ŽINUTĖ: Sveika atvykusi į TEENAGEDREAMS.LT portalą, kuriame rasi: patarimų, kaip tvarkytis su savo jausmais ir plaukais, knygų ir filmų apžvalgų bei rekomendacijų, naujos muzikos savo grojaraščiui, receptų ir diy įrašų, plepaliukų apie vaikinus, drauges, santykius su tėvais, linksmų testų, sužinosi naujienas apie žvaigždes ir pasaulį, galėsi prisidėti prie portalo tobulinimo ir smagiai praleisti laisvalaikį! Tad nieko nelauk, mes turime visko labai labai daug - panaršyk mūsų portalą ir atrask tai, ko ilgai ieškojai - nuostabią bendraamžių merginų kompaniją!

Savanorystė festivalyje. Patirtis

Įdėmiai paklausyk. Jeigu ši besibaigianti vasara tave varo iš proto ir dabar galiausiai imi suprasti, jog, po velnių, ir vėl nieko gero nenuveikei, tai yra aliarmas tau ir tavo nuobodžioms atostogoms. Būna žmonių, kuriuos nuotykiai susiranda patys, tačiau nepamirštamos patirtys ir nepakartojamas laikas dažniausiai atsiranda tik tada, kai paprasti mirtingieji ima to norėti ir ieškoti. Imtis pasiūlymo, kurį tau šiandien ruošiu, šią vasarą jau per vėlu, tačiau jeigu daraisi darbų sąrašus kitai vasarai ar artėjantiems metams, būtinai į jį įtrauk savanoriavimą festivalyje. Kaip, kur ir kodėl skaityk straipsnyje, kuriame remsiuosi savo asmenine patirtimi. 

Mielieji ,,Galapagų'' organizatoriai, jeigu šiame straipsnyje bus atskleista kažkokia konfidenciali informacija, kurios pašaliniai žmonės negali sužinoti, prašau susisiekite su manimi el.paštu jankunaitev@gmail.com ir straipsnis bus pašalintas. Žemiau pateiktas tekstas rašytas tik gerais tikslais, tad tikiuosi, jog nesklandumų nekils.


Nuotraukos autorė Šarūnė Katinaitė
Paskutinę liepos savaitę turėjau garbę savanoriauti viename iš geriausių festivalių Lietuvoje - Galapaguose. Manau, jog visi Lietuvoje vykstantys festivaliai su savanoriais dirba panašia tvarka, tačiau nesu tuo tikra, todėl kalbėsiu tik apie ,,Galapagų'' festivalį. Tai yra didžiulis, tūkstančius žmonių sukviečiantis renginys, vykstantis Zarasuose, Zaraso ežero saloje. Toks nuostabus gamtos kampelis yra ypač tinkanti aplinka tiek
nepamirštamiems pasilinksminimams, tiek atpalaiduojančiam poilsiui. Festivalio dalyviai ten lankėsi tik vieną savaitgalį, o savanoriai prie šios erdvės įprato lyg prie namų, kadangi ten
turėjo praleisti visą savaitę.

KAIP TAPTI SAVANORIU?

Kiekvieno jauno žmogaus savanoriška idėja prisidėti prie tokio renginio organizavimo yra ypatingai sveikintina ir gerbiama, tačiau kiekvienais metais savanoriais tapti nori maždaug tūkstantis žmonių, o festivaliui toks kiekis savanorių nėra reikalingas. Tad ir šiais metais buvo vykdoma savanorių atranka, kurios metu iš daugiau nei tūkstančio pretendentų buvo atrinkti 107 tinkamiausi šiai veiklai. Atrankos metu kandidatai turi pildyti anketą internete, kuri pasirodo maždaug 2-3 mėnesiai prieš festivalį oficialiame renginio puslapyje. Ji susideda iš paprastų klausimų  - iš pradžių reikia užpildyti elementarią informaciją apie save, vėliau papasakoti apie savo patirtį užsiimant panašia veikla, apibūdinti tam tikrų kalbų mokėjimus ir, žinoma, motyvuotai pasakyti, kodėl tu turėtum būti atrinktas į savanorių komandą. Atrodo, jog atranka yra tikrai lengva - kas gali būti sunkaus atsakyti į keletą klausimų, tačiau būtent nuo tavo požiūrio į pirmąją užduotį ir priklausys tolimesnė tavo sėkmė. Likus maždaug mėnesiui iki festivalio atrinktieji savanoriai gauna laiškus į savo elektroninius paštus. Tuomet prasideda dokumentacija - reikia užpildyti savanorio sutartį, pervesti užstatą, kuri bus gražinamas festivaliui pasibaigus, jeigu savanoris nepažeis sudarytos sutarties. Sveikinu! Tu jau oficialiai tampi festivalio savanoriu.

PASIRUOŠIMAS FESTIVALIUI

Taip viskas atrodė po škvalo (nuotr. Šarūnės Katinaitės)
Turbūt labiausiai mane sužavėjęs dalykas savanoriaujant festivalyje yra galimybė matyti taip, kaip iš nieko atsiranda viskas. Pripažįstu - vos tik atvykus į Zaraso salą mane ištiko mažas šokas, nes net nebuvo panašu, jog po savaitės čia vyks didžiausias metų renginys. Tačiau dienoms bėgant sala pavirto į magišką erdvę. Dabar visuomet atvykę į bet kokį renginį ar festivalį žinokite, jog tai, ką matote aplinkui, nenusileido iš dangaus - dėl to, kad dabar jūs galėtumėte statytis palapines ant nupjautos žolės, grožėtis dekoracijomis, jaustis saugūs dėl pastatytų tvorų ar naudotis biotualetais dirbo daug žmonių, ir tai - ne tik savanoriai. Mūsų pagrindinė užduotis buvo aptverti visą teritoriją. Skamba gana lengvai, tačiau jeigu jūs tik žinotumėt, kokio dydžio yra ta sala ir kiek laiko mes dirbom! Liūdniausia, jog būtent tomis dienomis svilino tropinis karštis, o tvoros į kalną pačios savęs neužsineš, tad ačiū organizatoriams, kurie buvo lyg Dievai ir nepaliko savanorių be geriamo vandens. Toks darbas tęsėsi dvi dienas. Vėliau mes, merginos kabinome iškabas, puošėme teritoriją, ruošėm festivalio atributiką pardavimui, vaikinai dirbo fizinį darbą ir padėjo organizatoriams ten, kur jie paprašydavo. Paskutinė diena prieš festivalį turbūt buvo įspūdingiausia - pagrindinė scena jau iškilusi, suvažiavę dauguma tiekėjų ir prekybininkų, visi statosi savo palapines, nešasi daiktus, žmonių koks milijonas, visi dirba kaip skruzdės dėl vieno tikslo. Gaila, tačiau oro sąlygos mūsų nepagailėjo, todėl didysis Lietuvos škvalas paskutinės dienos prieš festivalį vakarą sugriovė didžiąją dalį mūsų darbo, išvartė tvoras, nutraukiojo stendus, sulaužė palapines. Dėl visų į festivalį atvažiuojančių žmonių dirbome iki vėlyvos nakties, kol viską galutinai sutvarkėme ir miegoti nuėjome labai vėlai, bet buvo verta - festivaliui pasiruošta!

LAISVAS LAIKAS, POILSIS IR MAISTAS? O TAIP!

Škvalo padariniai (nuotr. Šarūnės Katinaitės)
Pagrindinis savanorių koordinatorius visada sakydavo - kuo greičiau viską padarysit, tuo greičiau galėsim eiti ilsėtis arba užsiimti širdžiai malonia veikla. Tad jeigu viskas eidavo pagal planą, po vakarienės turėdavom laisvus vakarus, kuriuos kiekvienas galėdavo praleisti taip, kaip nori. Sąlygos gerai leisti laiką - idealios, nes už poros šimtų metrų nuo savanorių įsikūrimo vietos buvo ežeras, kuriame visi galėjo atsigaivinti po dienos darbų ar tiesiog nusiprausti. Vakarais dažnai rinkdavomės po tiltu, kur nenutildavo gitara ir mūsų dainos (tad jeigu važiuosite į festivalį, BŪTINAI pasiimkite gitarą ar kitą muzikos instrumentą!). Visi atsipalaiduodavo, bendraudavo, ieškodavo naujų draugų arba plepėdavo su senais pažįstamais. Po tokios įtemptos dienos užmigti, bent jau man, būdavo kaip niekad paprasta. Ir nesvarbu, jog miegodavom palapinėse - užtekdavo tik nugriūti ant čiužinio ir aš nieko nebegirdėdavau. Ryte pasitikdavo skanių pusryčių kvapas. Taip, supratote teisingai - organizatoriai rūpinosi savanorių maitinimu, todėl niekada nesijausdavai alkanas. Keisčiausia tai, jog tikrai nesitikėjau, kad tokiame renginyje gali būti toks nerealus maistas. Aš neperdedu - kiekvieną dieną būdavo nuostabiai skanu. Pusryčiams - kiaušiniai, mišrainės ar blynai, pietums - visada sriuba ir vištiena, kitokia mėsa arba žuvis, o vakarienei - plovas, makaronai ar dar kažkas. Maistas būdavo visavertis, o tiekėjai atsižvelgdavo ir į tam tikrus norus - kai tam tikrame patiekale būdavo mėsos, vegetarai visuomet gaudavo kitokį maistą, o kartais net ir mėsėdžiai galėdavo rinktis tarp kelių patiekalų. Gyvenk, savanoriauk ir džiaukis!

FESTIVALIS

Kai didysis darbas padarytas ir festivalis pagaliau prasideda, visi gali išleisti pirmąjį atodūsį - viskas veikia. Tačiau kvaila būtų galvoti, jog savanorių darbas ties tuo ir pasibaigia. Pačio renginio metu visi savanoriai gauna skiriamuosius ženklus (ryškiaspalves liemenes), kurie padeda pastebėti tave minioje ir, prireikus pagalbos, pasikviesti ir gauti operatyvią pagalbą. Jeigu iki festivalio visi dirba kaip viena komanda ir užsiiminėja bendrais darbais, pačio renginio metu viskas pasikeičia. Kiekvienas tampa kažkokios komandos dalimi, pvz. tvarkos, bilietavimo, parkingo, atributikos, info centro ar kitų komandų. Didžioji dalis šių komandų narių turi pamainas, tam tikrus grafikus ir yra susiskirstę, kas kada dirba. Tai reiškia, jog tau tereikia atidirbti tam tikrą valandų kiekį savo darbo vietoje paskirtu metu ir likusią dienos dalį gali skirti festivalio malonumams ar susitikimams su draugais. Kai kurios komandos, pvz. tvarkos komanda, kuriai priklausiau ir aš, pamainų  neturi - šių savanorių tikslas yra viso festivalio metu užtikrinti tvarką, karts nuo karto praeiti pro zoną, pakelti šiukšles, pakeisti maišus. Sunku pasakyti, kokia pozicija yra geresnė - jeigu atsidursi bilietavimo komandoje ir tavo pamaina bus vakarais, kai ant scenų pasirodys geriausi festivalio dainininkai, jų tikrai nepamatysi ir neišgirsi, tačiau dirbdamas laisvesnio grafiko komandoje, pvz. tvarkos, tu turi pilną teisę eiti į visus koncertus ar pramogas, kurios tave domina, nes savo darbą gali atlikti bet kuriuo paros metu. Taip mes ir darydavom - tuo metu, kai pasirodydavo mūsų nedominantys atlikėjai, mes apsitvarkydavome teritoriją, o vėliau ramia širdimi klausėmės Jazzu, Milky Chance ar Gorgon City. Taip sakant, savi pliusai - savi minusai, tačiau jeigu nuspręsi savanoriauti, tau galvos sukti neteks, kadangi pareigas paskiria patys organizatoriai.

Savanorių miestelis (nuotr. Šarūnės Katinaitės)
Negana to, festivalio metu tu esi ne tik dalyvis, bet ir savanoris, tad, kaip ir minėjau, turi būti pasiruošęs suteikti operatyvią pagalbą ir eiti ten, kur tavęs paprašys organizatoriai. Mes visai netikėtai kelioms valandoms iš tvarkymo buvom perkeltos į parkingą,  kiti žmonės taip pat dėl įvairių aplinkybių buvo priversti pakeisti savo pareigas, tad pasiruošęs turi būti bet kam. Ryškiaspalvė liemenė festivalio dalyvius įspėja, jog tu - organizacinės komandos dalis, todėl jie dažnai prieina tavęs paklausti dėl automobilių parkavimo, palapinių statymo. Daugelis jų pasimeta, todėl klausia kelio link vienos ar kitos scenos, tad turi būti itin gerai susipažinęs su teritorija ir festivalio taisyklėmis, kad galėtum padėti pagalbos ieškantiems žmonės. Tačiau tai yra tik vienas malonumas, kai tau atsidėkoja šypsena ir geru žodžiu!


TVARKYMASIS

Turbūt pati nemėgtamiausia festivalio dalis yra jo pabaiga ir visų savanorių laukiantis tvarkymasis. Smagu, kai susirenka tūkstantinė žmonių minia, bet tikrai nėra gera matyti, kai visi jie išvažiuoja iš savo nakvynės vietų ir palieka šiukšlių jūrą. Šiukšlės pačios į maišus nesusidės, tad išvažiavus visiems žmonėms festivaliai tvarko teritoriją ir stengiasi ją paversti tokia, kokia ji buvo iš pat pradžių. Tvarkoma apskritai visa aplinka - nuiminėjami stendai, nešiojami daiktai, ardomos tvoros, lankstomi suolai ir kėdės... Nesvarbu, kokias pareigas užėmei festivalio metu - tvarkymasis yra privaloma dalis visiems savanoriams ir nuo to nepabėgsi.

AR VERTA?

Pirmiausia turbūt reiktų pradėti nuo to, jog savaitė, praleista Zaraso ežero saloje man buvo iš ties sunki ir daug kartų norėjau viską mesti ir grįžti namo. Atrodo, jog nieko baisaus, tačiau darbas po saule (kad ir kaip organizatoriai stengėsi to vengti) tikrai vargindavo ir nebesinorėdavo nieko, tik šiltos namų lovos. Tačiau tuo metu, kai atsisveikinau su savanorių koordinatoriumi, supratau, jog visgi norėčiau sugrįžti. Tokia patirtis taip įsirėžė į mano atmintį, jog supratau, kad dabar tapau stipresnė, išlipau iš savo komforto zonos ir išmokau daug naujų dalykų. Kas svarbiausia - pamačiau daug naujų dalykų ir buvau tokio didžiulio renginio dalis! Po kelių dienų pertraukos ir pagaliau tikro poilsio galiu viską įvertinti objektyviai ir pasakyti, jog tai buvo tikrai ypatinga šios vasaros dalis. Tačiau skubu pasakyti vieną svarbų dalyką - tie, kurie galvojate, jog tapdami savanoriais tiesiog nemokamai pateksite į festivalį ir kažką apgausite, klystate. Už tai turite nuoširdžiai atidirbti, įrodyti organizatoriams, kokie yra jūsų buvimo čia tikslai ir galbūt jie ims pasitikėti jumis pakviesdami ir į kitą festivalį. Aš iš festivalio išvažiavau ramia širdimi ir žinau - jeigu tik bus proga, aš grįšiu.
 Tokia mano patirtis! Labai norėjau ja su jumis pasidalinti, kol visi įspūdžiai dar šviežut šviežutėliai. Tikiuosi, jog sudominau jus šia veikla ir kitais metais jūs galėsite pasakoti savo įspūdžius iš savanoriavimo festivalyje?

Prisipažink - ar sudominau tave? O gal jau esi savanoriavęs festivalyje? Padiskutuokim komentaruose!


DALINTIS:

7 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Jau dvejus metus iš eilės savanoriavavau tūkstantinę minią sutraukiančiame Vyšnių festivalyje. Įgyta patirtis yra neįkainojama! Nors kartais tai tampa alinančia veikla, bet galiu drąsiai patvirtinti, kad savanoriavimas kardinaliai pakeitė mano vasarą ir ji tapo daug įdomesnė nė buvo prieš tai.
Kviečiu visus įsitraukti į savanorystės veiklą ir įsitikinti, kad tai palieka labai daug neišdildomų įspūdžių! :)

Justė rašė...

Aš taip pat esu savanoriavusi dvejus metus iš eilės "Granatose" ir galiu pasakyti, jog tai nuostabi patirtis!
Šiais metais buvo daug sunkiau, buvau prie pramogų, o po festivalio teko rinkti šiukšles markstantis purve, tačiau nors ir grįžus jaučiausi kaip sulaužyta ir nutrintomis kojomis, vis tiek džiaugiausi praleistu puikiu laiku su nuostabiais žmonėmis.
Savanoriavimas festivalyje tai galimybė pamatyti didžiulio renginio organizavimą iš arti ir būti atsakingu asmeniu realizuojant renginį, tai puiki praktika tiems, kurie nori savo gyvenimą sieti su renginių organizavimu :)

Greta Gedvilaite rašė...

Galbūt galėtum plačiau papasakoti apie savanoriavimą Vyšnių festivalyje?:)

Greta Gedvilaite rašė...

Galbūt galėtum plačiau papasakoti apie savanoriavimą Vyšnių festivalyje?:)

Greta Gedvilaite rašė...

Galbūt galėtum plačiau papasakoti apie savanoriavimą Vyšnių festivalyje?:)

Anonimiškas rašė...

Norėčiau pasiklausti, ar nepilnamečiai priimami savanoriauti? Kaip suprantu čia labiau nuo festivalio priklauso, bet gal yra tokių festivalių?:D

Vilija (susisiekti - jankunaitev@gmail.com) rašė...

Ačiū, merginos, kad pasidalinot savo patirtimi. :) Smagu, jog tuo užsiimate!

Anonime, Galapagai tikrai priima nepilnamečius, tiesiog jiems reikia dar kartu su visais dokumentais pateikti ir tėvų sutikimą. :) Dėl kitų festų tiksliai nežinau, reikia pasidomėti prieš atranką (pildant anketą būna parašyta).

Etiketės

Online

Tinklaraščio archyvas

Mūsų draugai

Google