Scenos baimė

Kiekvienam yra tekę ką nors daryti prieš didesnę ar mažesnę žmonių grupę. Labai dažnai "koją pakiša" jaudulys. Ir visai nesvarbu, ar tu dainuoji, deklamuoji eilėraštį, šoki, ar groji, atsiranda baimė. Scenos baimė laikoma viena iš didžiausių žmonių baimių.
Tad šiame straipsnyje noriu pasidalinti ne tik patarimais, kaip to išvengti, bet ir padėti suprasti, kad tu tikrai gali tai įveikti.

Scenos baimę galėčiau apibūdinti įvairiapusiškai. Gal tu bijai pamiršti, ką turi sakyti, gal bijai kai kurių žmonių sėdinčių salėje, o gal paprasčiausiai tau atrodo, jog suklysi.
Jaudintis tokiose situacijos yra labai natūralu ir gerai. Jei galvoji, kad tau nepasiseks ir pasirodymas sugrius, darai negerai. Iš pat pradžių tu turi nusiteikti, kad tau pavyks ir galvoti teigiamai. Visas neigiamas emocijas turi pašalinti, nes jos dažniausiai ir padaro "meškos paslaugą".

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „scenos baime“

Taip pat nepamiršk, kad priprasti prie scenos vieno ar kelių kartų neužteks. Todėl tu negali pastoviai vengti kalbėjimo ar kitokių pasirodymų prieš auditoriją, nes kitaip tu pradėsi bijoti dar labiau.

Prieš lipant į sceną būtų puiku, jei apie tai net negalvotum, leistum laiką ramiai ir susikauptum. Tą laiką gali praleisti įvariai. Kaip tau patinka. Galbūt tave nuramins kelios minutės pasišnekėjimo su drauge, o gal tiesiog pabūti vienai ir pasiklausyti muzikos ar užkąsti. Taip pat pajudėk, kad sušiltum ir atpalaiduotum raumenis.

Atsistojus ant scenos, įkvėpk ir jei jauti stiprų jaudulį, nusišypsok. Pasidarys ne tik tau geriau, bet ir salėj sėdintiems žmonėms. Gi ir tau smagu sėdėti, kai ant scenos stovintis žmogus šypsosi, tiesa?

O dabar pirmyn! Ir atsimink - tu tikrai gali, juk tam dirbai tiek daug, tad negali nepavykti tau tik liko parodyti tai ką sugebi geriausio. Sėkmės!


1 komentaras:

Rusnė K. rašė...

svarbiausia - kuo dažniau bandyti kalbėti prieš publiką, paskui ta baimė savaime pranyks :) jei labai jaudiniesi, galima įsivaizduoti, kad kiti žmonės atrodo kaip nors juokingai arba apskritai apie juos pamiršti ir galvoti, kad kalbi vienas pats sau.
ačiū už straipsnį, Aurelija! tik norėjosi, kad papasakotum kiek išsamiau :)