Beduinai: gyvenimas gamtos ritmu


Šiandien metas sužinoti kažko naujo, kad ir per atostogas smegenys nesijaustų pavargusios. Šiandien palieskime "beduinų" temą, kuri yra gana aktuali XXI a. tema.

Beduinai dažnai vadinami atsiskyrėliais, tačiau savo gyvenimo būdo nekeistų ne už ką gyvenime. Jie nuo gimimo auga amžinoje sausroje ir saulės kaitroje, tačiau dėl to jokių problemų jiems nekyla. 


Terminas:

Beduinai – „dykumų klajokliai, gyventojai“ – bendras terminas Pietvakarių Azijos, Šiaurės Afrikos klajoklių (paprastai – arabų) tautoms apibūdinti.

Istorija:

Bedu arabų kalba reiškia žmogų, gyvenantį dykumoje, badawinyins – bendrinis dykumų gyventojų pavadinimas, iš jo padarytas žodis beduinai. Beduinai – tai sparčiai nykstanti Jordanijos čiabuvių bendruomenė. Šiandien jie sudaro mažiau nei 1 proc. Jordanijos gyventojų.  Tai klajokliai, dažnai ieškantys lengvesnių gyvenimo sąlygų nei išbandymų pilna dykuma. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, apsistoja ten, kur patogu ir kur yra vandens. Beduinų vaikai mokomi būti atsakingi ir nepriklausomi. Nuo mažų dienų jie paliekami be priežiūros, kad ugdytų savarankiškumą. Jaunoji beduinų karta visomis išgalėmis siekia mokslo ir bando laimę šalies didmiesčiuose. Musulmonų religija beduinui leidžia turėti keturias žmonas. Iki beduinams tampant musulmonais kiekvienas galėjo vienu metu turėti tiek žmonų, kiek sugebėjo išmaitinti. Šiais laikais mažai kas turi keturias žmonas – tai labai brangu. Paprastai turi dvi: pirmąją veda būdami 20, antrąją – 40 metų.

Kupranugaris - didelis šeimos turtas:


Kas galėtų gyventi tokiose dykynėse? Visgi gyvena ir sugeba išgyventi klajojantys beduinai. Kitokio gyvenimo jie ir neįsivaizduoja.

Beduinai klajoją po dykumą ir gerai žino, kur smėlynuose yra vandens šaltiniai. Klajokliai puikiai pažįsta dykumą, tik iš jiems vieniems suprantamų požymių smėlyje ir akmenyse suranda naujus vandens šaltinius. O jei tokioje vietoje sustoja ir kelias dienas toliau nebeeina kupranugaris, abejonių nebelieka - reikia kasti šulinį. Kai šulinys išdžiūsta, beduinai traukia toliau.
Šie žmonės neturi pastovios gyvenamos vietos: apsistoja ten, kur patogiau ir kur yra vandens. Jų namai yra surenkami - bet kada galima pernešti kitur. Pagrindinis beduinų verslas - klajoklinė ir pusiau klajoklinė gyvulininkystė (smulkieji raguočiai, kupranugariai, arkliai). Arkliai - beduinų svajonė, liudijanti savininko turtingumą. Bet tai dažniausiai ir lieka tik svajonė.
Ypač svarbūs beduinams yra kupranugariai. Jų pienas ir mėsa vartojami kaip maistas, iš vilnos audžiamos medžiagos viršutiniams drabužiams ir maišams, iš odos daroma avalynė, pakinktai, mėšlas naudojamas kurui. Pardavę kupranugarių prieauglį ir gyvulininkystės produktus, beduinai gali pirkti datulių, grūdų, pramoninių prekių. Be to, kupranugaris - "dykumų laivas", transporto priemonė, be kurios beduinai negalėtų kilnotis.
Beje, jei atvykęs į dykumą netyčia, be šeimos galvos šeicho leidimo įkelsite koją į beduinų kaimelio teritoriją, šeichas pareikalaus sumokėti baudą - už kiekvieną žengtą žingsnį duoti po kupranugarį. Į kaimelį gali įeiti ir baudų išvengti tik pavargęs ir išalkęs svetimšalis. Išeidamas jis privalo palikti žalią lapą - padėką prie kaimelio tvoros.
Klajoklių beduinų šeimos turtingumą rodo turimų kupranugarių skaičius. Beje, kupranugariai kainuoja apie 200-300 eurų. Tai labai dideli pinigai Egipte. Beduinai pasakojo, kad geras kupranugaris daiktus mato septynis aštuonis kartus didesnius, nei jie iš tikrųjų yra. Todėl jie ramūs ir paklusnūs. Ir didelė nelaimė, kai gimusio kupranugariuko regėjimas yra normalus. Tuomet jo nebaugina aplinka, gyvūnas darosi agresyvus ir jį reikia papjauti.
Svarbiausias augalas Afrikos dykumose - datulių palmė. Datulės ir kupranugarių pienas - pagrindiniai beduinų maisto produktai. Datulės pakeičia duoną didžiajai dykumos gyventojų daliai. Jie išima vaisių kauliukus, suspaudžia vaisius dėžėse ir gauna "pyragus", kuriuos raiko kaip duoną. Ir vis dėlto daugelis vargingų beduinų maitinasi beveik vien tik šviežiu ir rūgusiu labai riebiu kupranugarių pienu.

Skurdi buitis:

Iš ožkų vilnos tampriai išaustas „kilimas“, prilaikomas kelių medinių stulpų, vasarą saugo nuo karščio, o žiemą padeda viduje išlaikyti šilumą. Be to, audinys visiškai nepraleidžia lietaus. Atsukus palapinę ten, kur vyrauja sezono vėjai, karštymečiu galima ištisą dieną mėgautis gaiviu brizu, o vidurnaktį skaičiuoti krintančias žvaigždes. Pabandykite įsivaizduoti beduinų virtuvę: joje nerasite nė vieno elektros šakutės lizdo, čia nėra viryklės nei orkaitės, nėra plautuvės ir iš čiaupo bėgančio vandens. Jokių spintelių nei patogių stalviršių, indaplovių nei gartraukių ir net paprasčiausio šaldytuvo. Tarsi to būtų negana, aplink, kiek gali užmatyti, plyti deginantys smėlynai ir jokio pavėsio pasislėpti nuo karštos saulės.

Nereikia nei mokslo, nei asmens dokumentų:

Poilsiaujant Egipte galima apsilankyti ir beduinų kaimeliuose. Šiaip klajoklių šeimos, gyvenančios dykumose, yra uždaros ir su aplinkiniu pasauliu nebendrauja. Tačiau arčiau turistinių centrų ar kurortų įsikūrusios sėslios beduinų šeimos mielai priima turistus ir iš jiems teikiamų pramogų nemažai uždirba. 

Reali istorija: Šios šeimos šeicho pasiteiravome, kiek kaimelyje gyvena žmonių. Įsivaizduokite mūsų nustebusius veidus, kai jis išdidžiai paaiškino: "Mūsų šeimoje yra apie 20 vyrų, neskaičiuojant berniukų, kuriems dar nebuvo surengta tahura". (Tahura - 2-7 metų berniukų apipjaustymo šventė. Tik po to jie laikomi visaverčiais bendruomenės nariais.) O moterys?.. Pasirodo, jos visaverčiais žmonėmis nelaikomos, tad ir neskaičiuojamos... Šeichas tik pasakė, kad kiekviena šeima turi apie 5-10 vaikų. Šie vaikai niekada nėjo ir neis į mokyklą, niekad neišmoks rašyti ir skaityti. Beduinams mokslo, kuris nepadeda išgyventi dykumoje, nereikia. Todėl keistai atrodo kaimelyje stovintis trijų aukštų mokyklos pastatas, kurį pastatė Egipto vyriausybė. Į mokyklą beduinai ėjo vos kelias dienas - kol apžiūrėjo naują, keistą ir nepatogų namą. Beje, prie Hurgados Egipto vyriausybė beduinams prieš keletą metų pastatė visą gyvenvietę, kurioje klajoklių šeimos ištvėrė tik kelis mėnesius. Iškeliavo, o gyvenvietė su visais naujais pastatais liko tuščia.

Vaikų pareiga - prižiūrėti gyvulius, padėti mamoms surasti ir pagaminti maisto, iš turistų iškaulyti bakšišo (pinigų), siūlyti pirkti kaime padarytas prekes (išaustus kilimėlius, iš spalvotų karoliukų suvertus papuošalus ir pan.), vesti kupranugarių, ant kurių sėdi irgi turistai, karavanus.
Jau minėjau, kad beduinai neturi pasų. Jie net neskaičiuoja moterų. Tad neįmanoma sužinoti, kiek šios arabų genties atstovų gyvena visame Egipte. Manoma, kad vien Sinajaus pusiasalio dykumoje jų yra nuo 500 tūkstančių iki vieno milijono.

30 procentų - kurčnebyliai:


Beduinų papročiai lietuviams sunkiai suprantami. Pavyzdžiui, jau 13-14 metų mergaitės išteka. Joms pasiperša tos pačios šeimos 16-17 metų vaikinukai. Po pirmosios vestuvinės nakties jaunikis privalo visam kaimui parodyti suteptą paklodę. Jei paklodė būtų švari, mergaitę užmėtytų akmenimis...

Po vestuvių moterų veidus uždengia hidžabais (musulmonių šydai), kad kiti vyrai nematytų jų grožio ir nepavydėtų. Jei tinkamo amžiaus vaikino ar mergaitės šeimoje nėra, šeichas važiuoja į kitą šeimą tartis dėl vestuvių. Bet tokie nutekėjimai - labai reti. Manoma, kad dėl giminės kraujomaišos esama daug apsigimimų, tačiau apsigimę naujagimiai dažniausiai neišgyvena.
Beje, apie 30 proc. beduinų yra kurčnebyliai. Medikai sako, kad ši liga paplitusi ne dėl kraujomaišos, o dėl blogų oro sąlygų ir nesirūpinimo vaikais. Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai nuolat serga nosies, ausų ir kvėpavimo takų ligomis, nes jų niekas nesaugo nuo dykumoje pučiančių vėjų. Beduinų namai - irgi skersvėjų perpučiamos pašiūrės, padarytos iš palmių lapų ar kartono ar faneros lakštų. Tokioje pašiūrėje yra virtuvėlė ir miegamasis. Visi kiti darbai atliekami jau už pašiūrės sienų. Ir taip skurdžiai gyvenančių, galatėjomis (vyrų ir moterų apdarai, panašūs į sukneles) apsitaisiusių visų beduinų veiduose visada šviečia nuoširdi ir laiminga šypsena.

Dykumų etikos kodeksas:

Jei kada užklysite į svečius pas beduinus, įžengdami į palapinę nepamirškite nusiauti batų. Gerbdami vietos papročius, jokiais būdais nesėdėkite į kitus žmones atsukę kojų padų. Vos atvykusiems jums tuoj pat bus pasiūlytas puodelis žolelių arbatos. Arbatą svečiui pateiks šeimos galva. Negaiškite laiko kviesdami prisidėti šeimininkę: moterims nevalia sėdėti prie stalo su nepažįstamaisiais. Atvykėliui beduinai į arbatą negailėdami pridės cukraus. Cukrus, kad ir kaip sunkiai beduinų įperkamas, yra gero tono ir didelės pagarbos svečiui ženklas. Kad neįžeistumėte šeimininkų, jokiais būdais nereikalaukite nesaldintos arbatos ir nepulkite aiškinti apie cukraus žalą sveikatai. Beduinai ne tik pavaišins saldžia arbata. Jei prireiks, jums bus paklotas patogus gultas ir drauge su visais būsite pakviestas prie vakarienės stalo. Pagal dykumų etikos kodeksą, tris dienas draudžiama kamantinėti atvykėlį, kokiu tikslu jis atklydo į beduinų gyvenvietę ir kiek laiko jis ketina svečiuotis. Tačiau, pagal tą patį kodeksą, privalu vaišinti svečią pačiais gardžiausiais, kokius tik išgali pagaminti smėlynuose gyvenanti šeima, patiekalais.

Pagarba ugniai ir vandeniui:

Net jauniausias beduinų vaikas žino, kurie dykumos šapeliai tinkami įkurti ugnį. Kai kurie krūmai spragsi ir spjaudosi liepsna, todėl per arti sukurtas laužas gali supleškinti visą šeimos turtą. Tačiau ir šapelių dykumoje ne tiek, kad galėtum mėgautis didžiulio laužo malonumais: klajokliai arbatos užverda ant vienos kitos kaitria ugnimi degančios šakelės. Vandens beduinai cisternomis gabenasi iš artimiausio kaimo, jei tik jame yra gilus vandens gręžinys. Skurdžiai gyvenantys čiabuviai supranta vandens vertę dykumoje: plaudami daržoves, prausdamiesi rankas ar skalaudami puodus, beduinai sunaudos stebėtinai mažą kiekį skysčio. Be to, jie niekad nešliūkštelės panaudoto vandens kur pakliuvo. Verčiau išvarvins visus lašus ant sauso dykumos krūmelio, kad ir jo varganos šaknys pasimėgautų bent šiokia tokia atgaiva.

O gal kažką įdomaus apie beduinus žinai ir tu? O gal turi kokių minčių apie ką daugiau norėtum sužinoti iš istorijos skyrelio? Pasidalink savo nuomone komentaruose!


Komentarų nėra: