Sarah J. Mass ,,Užkerėtas dvaras''



Faktas vienas – fantastikos žanras akademine prasme gal ir ne itin daug ko išmoko, tačiau, kad leidžia lavinti vaizduotę ir užtikrina gerą laiką, tai tikrai. Faktas du – šio žanro knygos Lietuvoje paskutiniaisiais metais kaip niekad išpopuliarėjo. Didžiojoje daugumoje knygų jaunimui, išleistų per pastaruosius kelis metus, siužetuose įpinti vampyrų, fėjų, vilkolakių, surogačių ir kitų stebuklingų galių turinčių būtybių gyvenimai. Sarah J. Mass knyga ,,Užkerėtas dvaras‘‘ yra dar vienas tokio pobūdžio kūrinys.

Autorė Sarah J. Mass

     Jauna, perspektyvi rašytoja Sarah J. Mass yra iš Niujorko. Moteris savo pirmąjį kūrinį ‘‘Throne of Glass‘‘ rašyti pradėjo būdama šešiolikos metų. Iš pradžių jį talpino internete, o kai istorija sulaukė didelio palaikymo, nusprendė išleisti visą knygą. Šis Sarah J. Mass debiutas pasirodė 2012-aisiais (kol kas šios knygos lietuvių kalba nėra). Vėliau autorė parašė dar kelias knygas, o 2015-aisiais pasaulį sudrebino pirmoji jos knygų serijos dalis ,,Užkerėtas dvaras‘‘, kuri iš karto sulaukė pripažinimo. Autorė įvairiuose interviu mini, jog pagrindiniai jos įkvėpimo šaltiniai šiai knygai buvo populiari pasaka ,,Gražuolė ir pabaisa‘‘ bei The Princess Mononoke daina. Tai padėjo sukurti pagrindinę istorijos idėją, o vėliau, kaip autorė teigė, viskas buvo vaizduotės valioje.

Romanas ,,Užkerėtas dvaras‘‘

Knygos autorė pagrindinį siužetą apvynioja aplink jauną merginą Feirę, gyvenančią kartu su sunkiai vaikščiojančiu tėvu bei dviem išlepintomis seserimis. Kadaise buvusi pasiturinti, dabar ši šeima gyvena mažame namelyje ir yra priversta gelbėtis nuo alkio. Tuo rūpintis nusprendžia jaunėlė Feirė – davusi reikšmingą pažadą mirusiai motinai, mergina diena iš dienos stengiasi dėl savo artimųjų, bebaimiškai žengia į mišką ir žudo bet kokį gyvūną, pasitaikiusį jos kelyje, kad tik tėvas, seserys bei ji pati turėtų iš ko pavalgyti ir dar galėtų kelias monetas užsidirbti. Vieno tokio žygio metu ji nukauna milžinišką vilką ir atsidūsta, kad jų gyvenimas bent kelioms dienoms bus ramesnis – juk turės ir maisto, ir pinigų – tačiau tik vėliau Feirė sužino, jog nužudė ne bet kokį vilką, o stebuklingą padarą iš Pavasario Dvaro. Už tai antgamtinės būtybės nusprendžia ją nubausti – priverčia merginą rinktis greitą ir skaudžią mirtį arba gyvenimą anapus tvoros kartu su fėjomis ir laumėmis. Vedama geranoriškų tikslų ji visgi paklūsta ją atsivesti atvykusiam Didžiajam Valdovui Tamlinui ir iškeliauja į nežinią, palikdama savo šeimą ir namus. Užkerėtame dvare merginai yra suteikiama absoliuti laisvė keliauti po apylinkes, tačiau neleidžiama pabėgti iš stebuklingojo miesto. Nors Didysis Valdovas pažada merginai ramų ir saugų gyvenimą, viskas greit apsiverčia – Feirė Pavasario dvare priversta susidurti su piktomis antgamtiškomis būtybėmis, Tamlino priešais ir draugais, susipažinti su miesto hierarchija bei, visų blogiausia, gelbėti savo ir kitų gyvybes. O tai, patikėkite manimi, jau iš karto žada kvapą gniaužiančią istoriją. 

Pradedant analizuoti pačią knygą, pirmiausia reiktų paminėti patį svarbiausią dalyką – matosi, jog kūrinį autorė parašė ne per vieną savaitę. Romane nėra keistų logikos šuolių ir nesupratimo, kas iš kur atsirado, veiksmas vystomas nuosekliai, tiesa, su daug smulkmenų, tad iš vienos pusės kai kuriems tai gali būti savotiškas minusas. Kai užverti paskutinį knygos puslapį, tikrai supranti, jog autorė jau pačioje pradžioje žinojo, kaip viskas baigsis ir net užuominomis tai rodė mums! Labai gerai tai, jog veikėjai (o jų šioje istorijoje nėra ypatingai daug) yra gerai apgalvoti ir daugelis iš jų yra labai ryškios, savo charakteriu stiprios asmenybės. Pagrindinė herojė Feirė daugelį iš jūsų tikrai pavergs savo kovingumu, ryžtingumu ir begaliniu pasiaukojimu dėl artimų, mylimų žmonių (dėl ko, beje, literatūros kritikų ji yra tapatinama su garsiąja Ketne Everdin iš ,,Bado žaidynių‘‘), be to, autorė į jos asmenybę įtraukė ir nepaprastai subtilų, tačiau ne kartą nusišypsoti priversiantį humoro jausmą, o tai iš tiesų paįvairina istoriją. Vaikinas iš Pavasario dvaro - Tamlinas – primena tikrą karžygį, kuris vadovaujasi logika, kritiniu mąstymu, tačiau iš tiesų yra jautrios sielos žmogus. Kadangi tai visgi yra romanas, tikrai nenustebina, jog autorė tarp šių dviejų individualistų paskleidžia romantikos kibirkštį,  kuri tikrai patenkins meilės istorijų mėgėjų širdis.

Klampoka pradžia, įtemptas veiksmas, vis naujai pasirodantys veikėjai, galiausiai gaunami atsakymai į visus skaitytojo klausimus, kvapą gniaužianti pabaiga – taip galėčiau apibūdinti romaną ,,Užkerėtas dvaras‘‘. Fantastikos mėgėjams tai bus nuostabus kąsnelis, kadangi šią knygą galėčiau nominuoti daugiausiai įvairių antgamtinių būtybių turinčiu kūriniu (o pati autorė sakė, jog šias būtybes paėmė ir pritaikė iš įvairių šalių mitologinių istorijų), tačiau jį skaityti verta ne tik dėl to. Iš knygos tikrai gali pasiimti šį tą daugiau, ne tik gerus įspūdžius. Romanas iš tiesų motyvuoja visuomet siekti savo tikslų, nors tai dažnai mūsų gyvenime atrodo ir neįmanoma, tad mes imame ir palūžtame pusiaukelėje... Rašytoja Sarah J. Mass puikiai parodo, jog absoliutus tikėjimas savo jėgomis gali nuvesti mus ten, kur net nesvajojome atsidurti, ir padaryti tai, ko galvojome, kad nesugebame. Jeigu perskaitę šią knygą neužsinorėsite keisti pasaulio, tai mažų mažiausiai trokšite tapti geresniais žmonėmis dėl savęs ir savo artimųjų. Galiu garantuoti, jog suprasite, kaip gera gyventi laisvoje šalyje, kur mus riboja kur kas mažesnis taisyklių kiekis, kaip gera kiekvieną rytą atsibusti ir matyti laimingą savo šeimą ir tiesiog kaip gera jaustis saugiu ir mylimu žmogumi.


Apibendrinant galima pasakyti, jog knyga tikrai verta dėmesio, ji man visai patiko – turi savo mintį, skaityti įdomu, tačiau iki tobulumo pritrūko. Rašyčiau šiai knygai aštuonetą. O šią knygą rekomenduočiau visiems jauniems žmonėms, kurių kasdienybė apniuro nuo žiemos klimato ir jiems reikia kažko intriguojančio. Patikėkite, nesigailėsite!

6 komentarai:

Aiste Raisuotyte rašė...

Man labai užkliuvo kai kurios faktų klaidos (tai labai blogai), o šiaip knygos apžvalga tikrai gerai parašyta. Šaunuolė.
O knyga nuotabi ir tikrai verta perskaityti!

Anonimiškas rašė...

Nelabai patiko dėstymas ir trūko nuotraukų,atrodo nuobodžiai.Bet šiaip puiku.Taip ir toliau :)

Vilija (susisiekti - jankunaitev@gmail.com) rašė...

Ačiū už komentarus!! Kažkas skaito!! :D

Aiste, ačiū labai už pastebėjimą, tik labai svarbus aspektas - ar galėtum pasakyti, kokios yra tos faktų klaidos? Ar jos padarytos pastraipose apie rašytoją, ar apie pačią knygą? Jeigu dar skaitysi šį komentarą, prašau, parašyk, kokios klaidos, kad galėčiau sutikrinti ir ištaisyti!

Anonime, dėkui tau taip pat. Pagalvosiu dėl pačio išdėstymo ir dėl nuotraukų taip pat, kitą kartą pabandysiu sugalvoti kažką įdomiau. :) Ačiū dar kartą, laukit daugiau apžvalgų!

Eglė Vinskaitė rašė...

Puiki apžvalga, sudominai! :D

Aiste Raisuotyte rašė...

Pirmiausia man užkliuvo kur rašei kažką apie miestą - tai ten ne miestas, o dvaras. Pačioje pradžioje mini surogates kaip fantastinės būtybes (puikiai žinau apie kurią knygą kalbi), bet jos tikrai nėra kokios fantastinės personos.
Tai tiek,suprantu jų nėra daug ir jos nėra tokios didelės, bet tai labai užkliuvo :/

Vilija (susisiekti - jankunaitev@gmail.com) rašė...

Egle, ačiū tau labai! Būtinai skaityk :))
Aiste, ačiū, kad nepatingėjai grįžti, tai man labai svarbu! Miesto savoka visgi pavartota teisingai, kadangi pats užkerėtas dvaras buvo tame anapus tvoros esančiame mieste, o aš ir turėjau omeny tą visą miestą bendrąja prasme, o dėl surogačių teisingai, ačiū už pastebėjimą, pavartojau ne tame kontekste. :D