Akvilina Cicėnaitė ,,Tylos istorija"

Ne paslaptis, jog pasaulyje egzistuoja daug stereotipų. Taip pat ne paslaptis, jog jie didžiąja dalimi yra blogis ir ko gero yra sukurti tam, kad juos laužytume. Kelis stereotipus (tikra gėda!) turiu ir aš. Vienas iš jų susijęs su knygomis. Nežinau kodėl, bet mano akis dažnai nežiūri į lietuvių autorių knygas. Nieko negaliu sau padaryti, bet galvoje turiu įsikalusi mintį, jog užsienio rinka mums pasiūlo kur kas didesnę knygų pasiūlą ir lietuvių autoriai tiesiog yra nepajėgūs su tuo varžytis, kadangi dauguma iš jų dažnai kuria jau kažkur skaitytas istorijas.

Kaip ir minėjau, stereotipai skirti tam, kad juos laužyti. Vieną sulaužyti nusprendžiau ir aš - į savo skaitomų knygų sąrašą įtraukiau lietuvių autorę. Ir ne bet kokią, o vieną iš geriausių! Šiandien noriu Tau papasakoti apie Akviliną Cicėnaitę ir jos romaną ,,Tylos istorija". 

AKVILINA CICĖNAITĖ

Nors Akvilina Cicėnaitė pirmuosius keliasdešimt metų praleido Lietuvoje ir čia baigė Vilniaus Universitetą, dabar ji gyvena kitoje pasaulio pusėje - Sidnėjuje, Australijoje. 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „akvilina cicėnaitė“Tie, kurie vaikystėje buvo knygų gerbėjai, turbūt šią pavardę atpažįsta - Akvilina Cicėnaitė yra išleidusi kelias knygas paaugliams, tokias kaip ,,Viskas apie mano šeimą", ,,Mano tėtis ir kiti nesusipratimai". Ko gero vienas ryškiausių jos pasirodymų literatūros pasaulyje įvyko 2015-aisiais, kai Akvilina Cicėnaitė išleido knygą ,,Niujorko respublika". Pastaroji buvo nominuota geriausios metų knygos rinkimuose. Šiais metais autorė pasirinko visiškai į kitą erdvę - savo talentu nusprendė apdovanoti ir suaugusiuosius, vyresnius žmones. Būtent jiems skirtas naujasis jos romanas ,,Tylos istorija", kuris buvo išleistas 2017-aisiais. 

Pati autorė sako, jog faktas, kad ji gyvena taip toli nuo Lietuvos ko gero padarė didelę įtaką šiam jos romanui. Kadangi, kaip vėliau sužinosime, jame plėtojama mūsų tėvynės istorijos tematika, Lietuvos ilgesys paveikė rašytoją ir jausmai nugulė ant popieriaus lapo. Žinoma, autorė kartais grįžta į Lietuvą, kaip pati sako, ,,atgaivinti jausmus", bet ilgai čia neužsibūna. Akvilina Cicėnaitė gailisi, kad retai turi galimybę dalyvauti spaudos konferencijose, knygų mugėse, neturi realių galimybių bendrauti su savo skaitytojais, tačiau tame mato ir pliusą. ,,Reikia, jog knygos kalbėtų už save"- kartą yra pasakiusi autorė. Na, tai pažiūrėkime, ką apie ją sako romanas ,,Tylos istorija".

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „tylos istorija“TYLOS ISTORIJA
Autorė skaitytoją kviečia nusikelti į dvidešimtąjį amžių. Lietuva, vienos šeimos keturios kartos, keturios skirtingos moterys ir keturi skirtingi, o tuo pačiu tarpusavyje panašūs jų likimai. Elžbieta, Veronika, Teresa ir Nika - knygos veikėjos, per kurių gyvenimus yra perteikiamas Lietuvos likimas dvidešimtuoju amžiumi. Pasauliniai karai, tarpukaris, pokario laikai, sovietmetis ir nepriklausomybės pradžia - tokius skaudžius Lietuvai momentus savo knygoje pristato Akvilina Cicėnaitė. Pati autorė pripažįsta, jog suvokusi, kad nori parašyti knygą suaugusiems, galvoje gvildeno kur kas egzotiškesnes idėjas, tikrai negalvojo, jog palies tokią jautrią temą, tačiau kaip ji pati teigia, veikėjai bei istorija patys pasibeldė jai į galvą ir prašėsi būti atpasakojami. 

Knygos veikėjos yra susijusios ne tik kraujo ryšiu, bet ir gyvenimo posūkiais. Nors knygos skyriai yra padalinti kiekvienai moteriai atskirai, nereikia būti detektyvu, kad jau pačioje pačioje suprastum visų šių istorijų sąsają ir tęstinumą. Kokios tos sąsajos ir kaip viskas baigsis - ties šiais klausimais autorė kiekviename skyriuje palieka vis daugiau paslapčių, kurios visos - vienos akivaizdžiau, kitas reikia interpretuoti - išaiškėja knygos pabaigoje. Įdomus faktas, jog aprašydama šių moterų paveikslus rašytoja įkvėpimo sėmėsi savo artimoje aplinkoje - autorės prosenelė, močiutė, mama ir seserys buvo tam tikros jos mūzos. 

Tiesa, kita istorijos dalis - ganėtinai dažnai minima moterų gyvenamoji vieta Sniegai yra autorės fantazijos vaisius. Ji norėjo sukurti erdvę, nepaliestą kitų autorių ir įnešti į ją naujos gyvasties - tokios, kokią sugalvos pati. Akvilina Cicėnaitė į Sniegus atneša tikrą jausmų antplūdį - aprašo moterų meilės istorijas, jas atplankančią vienatvę, nesibaigiantį laukimą ir galų gale viską apgaubia nenutraukiama tyla... Kaip baigėsi šių moterų gyvenimai? Ką kiekvienai jų teko ištverti dvidešimtojo amžiaus metais? 

Knyga mane, kaip Lietuvos patriotę, ypatingai palietė. Ir tai buvo netikėta, kadangi prieš paimdama šią knygą buvau nusiteikusi ganėtinai skeptiškai, tačiau jau po kelių pirmųjų skyrių galėjau atsiimti savo žodžius. Istorijos labai jausmingos, giliai išanalizuotos - rodos, sužinai viską iki smulkiausių detalių. Labiausiai mane sužavėjo knygos formatas - ji lyg ir sudėliota iš tam tikrų nuotrupų, fragmentų. Kiekvieno iš jų herojė yra vis kita moteris. Kartais skaitant atrodė, jog pasakojamos nesutampančios istorijos, bet galiausiai viskas taip susijungė, jog tiesiog sėdėjau lengvai apšalusi. Tiesa, Akvilinos Cicėnaitės rašymo būdas man buvo gana netradicinis. Autorė vengė dialogų, įvykiai aprašomi nenuosekliai, išmėtytai, paliekama daug vietos skaitytojo interpretacijai ir suvokimui (visgi romanas vadinamamas suaugusiųjų). Mane žavi tai, jog autorė per grožinę literatūrą (tokią, kokia gali mėgautis karštą vasaros dieną prie ežero) sugebėjo atskleisti Lietuvos istoriją. Nuostabus literatūrinis palikimas.

Knyga man patiko, nors ji sunkesnis variantas už knygas, šiuo metu populiariausias Lietuvos rinkoje. Tad ją galėčiau rekomenduoti tiems, kurie nori svaraus skaitinio apie viską - apie gyvenimą, apie meilę, apie moteris ir vyrus, apie santykius, apie Lietuvos istoriją. Tokio nuostabaus visų šių dalykų mišinio dar reiktų paieškoti. O jį turime Lietuvos rinkoje, parašytą lietuvių autorės! Ar dar verta delsti?

4 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Gal galite parašyti normalių straipsnių? Tos knygų apžvalgos jau atsibodo. Jau dvi iš eilės. TD nusivažiavo ir toliau ritasi žemyn. TD žlunga. Gal galėtumėte parašyti pranešimą apie susidariusią situaciją tarp šio puslapio rašytojų ir administracijos. Man atrodo, kad TD tampa komerciniu puslapiu, kuris reklamuoja knygas. Yra daugybė temų, kurias pamiršote ar net nebandėte jomis rašyti. Pvz.:modeliai, sportininkai, aktoriai, dailė, siuvinėjimas, muzika, populiariausi vardai, jų reikšmės, sportas, iššūkiai, tikrai įdomios ir naudingos įdomybės ar pastebėjimai, patarimai kasdien, kelionės po egzotiškus kraštus, supažindinimas su kitomis kultūromis, religijomis, virtuvėmis ir kt. Tai va yra apie daug ką rašyti, bet trūksta tik noro. Taip pat prašau man paaiškinti kodėl straipsniai rašomi kartą ar du į savaitę. Tikiuosi, kad paaiškinsite savo skaitytojoms, kurios kiekvieną mielą dieną tikrina jūsų blogą ir tikisi rasti naują straipsnį, apie viską kas dabar čia vyksta. Pvz. tokiai kaip aš

Kamilė Skurdenytė rašė...

Man irgi įdomu kodėl , nors aš ne prieš knygų apžvalgas , bet tiek daug rašytojų , ir tik tiek straipsnsių įkeliama... Tik kelios rašytojos , kurios tikrai rašo, o kur daugiau ? Nes mačiau rašytojų temoje , sočiai daug , kur dingo ? :))???

Vilija rašė...

Dar keli straipsniai yra paruošti - laukit, greitai bus. :)

Unicorns rašė...

Galiu būt rašytoja čia susisiekit su manimi FB Viltė Čepkauskaitė