Cukrus - Baltoji mirtis

Turbūt pasaulyje nėra žmogaus, kuris visiškai nevartoja cukraus ar nėra jo ragavęs. Cukraus yra net ten, kur, atrodo, jo neturėtų būti: vaisiuose, daržovėse ar uogose. Tiesa, čia cukraus tikrai mažiau nei, tarkime, šokolade ar guminukuose.

Patyrinėkime cukraus atsiradimą bei išpopuliarėjimą. Maždaug prieš 10 000 metų cukranendrės buvo pradėtos auginti Naujojoje Gvinėjoje. Jos mituose bei legendose cukrus yra aprašytas tarsi stebuklingas eliksyras, gydantis sužalojimus, ligas bei stipriai pagerinantis nuotaiką. Vėliau cukrus pamažu plito per salas, kol galiausiai 1000 m. Pr. Kr. cukrus atkeliavo į Azijos žemyną. 500 – aisiais mūsų amžiaus metais Indijoje jis jau buvo pradėtas perdirbti į miltelius ir naudojamas kaip vaistas nuo skrandžio ligų, galvos skausmo, silpnumo bei impotencijos. Vėliau arabai ištobulino cukraus perdirbimą ir pavertė jį pramone, kuri gyvuoja iki šiol.

Šiomis dienomis cukrus jau tapo mūsų maisto rutinos dalimi. Kuo toliau, tuo daugiau mes pradedame vartoti cukraus ar jo pakaitalų, nesusimąstydami, koks kiekis cukraus yra būtent tame produkte, kurį dabar esame pasiėmę į rankas. Žinoma, daugelis žino, jog cukrumi piktnaudžiauti nevalia, bet jį ir toliau vartoja. Ir išties – cukrus yra mūsų maisto dalis, bet jo per dieną rekomenduojama suvartoti tik apie 25 gramus. Deja, statistika rodo ką kita: vidutinis amerikietis suvartoja apie 95,3 gramų cukraus per dieną, kas yra beveik keturis kartus daugiau nei rekomenduotina norma. Patyrinėkime, kiek cukraus yra viename ar kitame produkte: dvi baltos duonos riekės turi apie 2,8 g cukraus, 3 Oreo sausainiai – apie 10,5 g, neriebiame vaisiniame jogurte, kurio tūris yra apie 230 ml, turi 26 g cukraus, na, o 95 gramus natūralaus cukraus turi 7 obuoliai arba 1135 stiklinės ryžių. Kaip matote, daržovės ar kruopos taip pat turi cukraus, tik jis yra natūralus, kurio, beje, taip pat nepatartina vartoti per daug.

Trumpai pakalbėkime apie taip mūsų pamėgtą ir mylimą cukraus vatą. Dabar per įvairias muges mes galime nusipirkti šių dangaus skanėstų ir trumpam atsidurti tarsi devintam danguj. Įdomu yra tas, jog cukraus vata išpopuliarėjo Venecijoje, čia ji pramogų parkuose ar cirke buvo vadinama „Fėjų šilku“, na o XV a. Cukraus verpimas buvo laikomas atskira meno šaka: įvairūs konditeriai stebindavo savo svečius iš cukraus siūlų nulipdydami įvairias skulptūras: nuo gyvūnų ir net iki pastatų!

Didėjant cukraus suvartojimo kiekiui, didėja ir  tam tikrų ligų susergamumo: diabeto, nutukimo, širdies ligų ir t.t., rizika. Anksčiau žmonės cukriniu diabetu susirgdavo labai retai, maždaug 1973 metais Amerikoje jų buvo tik apie 2%, na o 2010 metais jų padidėjo net iki 7% gyventojų. Dabar cukrinis diabetas, nutukimas ar kokios nors širdies ligos gali grėsti kiekvienam iš mūsų. Kuo daugiau valgome cukraus, tuo didėja rizika susirgti šiomis ligomis. Na o jei atsiranda viena iš šių ligų, tai jos neretai “atsineša su savimi“ ir kitus negalavimus, kaip, pavyzdžiui, skrandžio ligas, kvėpavimo sutrikimus ar dar pavojingesnes gyvybei ligas.
Taigi, cukrus nėra toks nekaltas kaip kai kurie įsivaizduoja. Priešingai – cukrus gali atnešti su savimi įvairias sveikatos problemas ar net mirtį, jei jo vartojame per daug.

Pagarbiai, Emilė V.

Komentarų nėra: