Pasaulio religijos. Hinduizmas

Pasaulyje yra šešios didesnės religijos: krikščionybė, islamas, hinduizmas, budizmas ir animizmas. Praeitame straipsnyje mes susipažinome su Islamu, o šiame straipsnyje aprašysiu Hinduizmą.


Hinduizmas atsirado Indijoje, kur ligi šiol gyvena daugiausia hinduistų. Kadangi žodis hinduizmas yra kilęs iš svetimos kalbos, tad patys tikintieji yra linkę savo religiją vadinti ,,Sanatana Dharma", kas išvertus iš sanskrito reiškia „amžinasis įstatymas“. Šiuo metu tai yra trečia pagal tikinčiųjų skaičių religija pasaulyje po islamo ir krikščionybės, turinti netoli milijardo tikinčiųjų. Daugiausiai šios religijos sekėjų gyvena Indijoje, tačiau taip pat nemažai yra Bangladeše, Nepale, Šri Lankoje, Indonezijoje, kai kuriose Afrikos bei Vakarų šalyse.

Hinduizmos šaknys Indijoje aptinkamos dar geležies amžiaus laikotarpiu, todėl ši religija - viena seniausių pasaulyje. Hinduizmo šventosios knygos - vedos. Jos yra tarsi biblioteka įvairiais laikotarpiais datuojamų šventraščių. Paprastai jie skirstomi į dvi kategorijas: šruti (tai, kas apreikšta) ir smriti (tai, kas atsimenama). Šiose įventose knygose yra aptariamos teologinės, filosofinės, mitologinės temos, taip pat galima rasti informacijos apie dharmą. Tarp šitų raštų svarbiausiomis laikomos Vedos ir Upanišabos. Bhagavadgyta - Mahabharatos epo dalis - neretai laikoma visų vedų esme.

Ši religija dažnai vadinama kaip kitų religijų kongregacija,neturinti vieno įkūrėjo, ar vieningos, aiškios bei visiems suprantamos doktrinos ar šventraščio. Hinduizmas pasižymi kultų, krypčių bei sektų įvairovę. Dėl to hinduistui būdingas pakantumas, gebėjimas pripažinti įvairius dievus, kultus ir požiūrius. Tikinčiųjų supratimu religinė tiesa yra neišreiškiama žodžiais, todėl įvairios doktrinos suprantamos tik kaip skirtingi šios tiesos suvokimo keliai. Bendras šios religijos pagrindas - kastų sistema ir vedų, kaip šventraščių, pripažinimas. Hinduizme svarbios samsaros, majos doktrinos - manoma, kad be matomos realybės yra egzistencija be kaitos. pagrindinis hinduiztų siekis yra išsivaduoti iš samsaros ir patekti į amžinąją būti.

Palyginus su kitomis didžiosiomis religijomis, šiai būdinga nuolatinė plėtra ir kaita. Dėl vidinės įvairovės hinduizmas negali gauti jokios ,,užbaigtos", aiškiai apibrėžtos formos ar doktrinos. Seniausi tradiciniai elementai adaptuojasi naujose sąlygose, yra suderinami su modernybe, lengvai modifikuoja naujoves.

Pagarbiai Judita

0 PAKOMENTAVO