"Kas galima vaikinui, negalima merginai". Ar tikrai?

Užduosiu tau tokį klausimą: ar šventi kovo 8? Jau netrukus ši ankstyvo pavasario šventė privers vyrus paišlaidauti ir nupirkti savo žmonoms, dukroms, seserims ar kolegėms bent jau gėlių. Vieni šią šventę palaiko, kiti jai prieštarauja. Tačiau mano nuomone, tokia diena kaip kovo 8 yra tiesiog gyvybiškai svarbi mūsų visuomenei ir apskritai pasauliui. Kodėl? Kai kas juk pasakys, kad daugumoje valstybių moterys jau seniai turi lygias teises su vyrais. Tačiau tai ne visai tiesa. Esmė ta, kad mes vis dar gyvename itin patriarchalinėje visuomenėje, o dauguma problemų šių laikų gyvenime yra ne tokios akivaizdžios, tačiau tai nereiškia, kad jų nėra. Šiandien bandysiu atskleisti savo požiūrį, galbūt jis sutaps su jūsų.

friendship.

Atrodytų, na kokios gali būti problemos dėl lyčių nelygybės šalyse, kur moterys seniai turi teisę balsuoti, mokytis ar užimti vadovų postus. Juk gyvename ne kokioje Saudo Arabijoje. Tačiau pamėginkime pagalvoti, kokį moters ir merginos paveikslą mums nuo vaikystės formavo tėvai, šeima, visuomenė ir mūsų kultūra. Merginos ir moters paveikslas iš esmės susiveda prie to, kad mergaitė turi būti švelni, rami, niekam nelįsti į akis ir stengtis dėl savo šeimos. Kiek kartų girdėjai frazę "Nesimušk, tu juk mergaitė. Ar taip gražu? ". Ne, muštis, žinoma, nėra gražu, tačiau mūsų visuomenės problema ta, kad mergaitėms nėra leidžiama išreikšti savo emocijas, net jei pyktis ar nuoskauda yra visiškai teisėti. Užuot išmokę mergaites konstruktyviai reikšti savo emocijas ir pakovoti už save (gerąja prasme) mes liepiame joms užsičiaupti ir nebūti isterikėmis. Na ir žinoma, kiekviena normali mergina privalo norėti ištekėti ir susilaukti vaikų, kitokio scenarijaus net negali būti. Pasakysiu tiesiai: ne, ne visos merginos myli vaikus ir ne visos nori jų turėti. Tačiau bėda ta, kad vaikai ir šeima, kas šiaip jau yra turbūt atsakingiausias ir svarbiausias sprendimas gyvenime, mūsų visuomenėje yra privalomi "normalaus" gyvenimo atributai. Deja, žmonės nesupranta, kad būti tėvais yra nepaprastai sunku ir atsakinga. Dauguma žmonių apie tai, ar jiems tikrai reikia vaikų ir ar jie sugebės būti jam gerais tėvais, net nesusimąsto, jie tiesiog kuria šeimas ir gimdo vaikus, nes taip daro visi. Tiek merginos, tiek vaikinai gali patys spręsti, ką jiems daryti, o ko ne. Nebūtina stoti į universitetą, ištekėti dvidešimt penkerių ar turėti vaikų, jeigu tu šito nenori. Rimtai, tai yra žmogaus reikalas, o svaidytis žodžiais "normalu - nenormalu" šiuo atveju yra pats kvailiausias dalykas, nes, logiškai mąstant, visi visuomenės primesti standartai ir yra sukurti pačios visuomenės, patys sau jie tiesiog neegzistuoja. Tad jeigu tavo sprendimai nekenkia aplinkiniams ir neprieštarauja įstatymams, nebijok mąstyti ar elgtis kitaip nei dauguma.

Savaime suprantama, kurgi be mano mylimiausių dvigubų standartų, ką? Ankstyvoje vaikystėje aš asmeniškai jų visiškai nejaučiau, tačiau kuo toliau, tuo labiau supratau, kad mūsų visuomenėje leistino elgesio ribos vaikinams ir merginoms skiriasi. Pateiksiu pavyzdį. Kai mano pusbroliui buvo 16, jo tėvai jį išleisdavo visai nakčiai į klubą su draugais (tai buvo 2008, tuo metu į naktinį klubą patekti neturint 18 buvo lengviau nei dabar, nes dokumentų prašydavo retai, o mano pusbrolis tikrai atrodė gan suaugęs). Kai mano pusbroliui buvo 16, per giminės šventes jam jau siūlydavo kartu išgerti, nes "jau visai suaugęs bernas". Jam ne itin gerai sekėsi mokslai ir dėl to jam niekas ypatingai nepriekaištavo, nes jis juk vaikinas, ne tai jam svarbiausia, be to, ne visi gali būti profesoriais. Nuoširdžiai, man nerūpi, kas ten jį kaip auklėjo, tai ne mano reikalas, tačiau kai aš pradėjau lyginti požiūrį į mano pusbrolį ir į mane, esant to paties amžiaus, supratau, kad kažkas čia negerai. Po 2 mėnesių mano 18 gimtadienis. Nepaisant to, išsiprašyti į kokį vakarėlį man yra praktiškai misija neįmanoma. Rimtai, aš niekada nesu šventusi Naujųjų ne namuose su šeima, o su draugais. Manęs tiesiog niekas neišleisdavo, o iš mamos išgirdau: "sėdėsi namie, kol sueis 18". Pas draugę galiu nakvoti tik tuo atveju, jei jos tėvai yra namuose. Per giminės šventes, kai kas nors nori įpilti man į taurę šiek tiek šampano, mama per visą kambarį rėkia, kad man dar nėra 18. Na gerai, vieną taurę vis tiek įpila, tačiau tai nekeičia to fakto, kad jaučiuosi kiek nejaukiai. Nuo pat pirmos klasės mane labai spaudė gerai mokytis, gal net tas spaudimas buvo per griežtas. Man nuolat kartojo, kad tai - mano ateitis ir aš privalau dėl to stengtis. O dabar noriu užduoti klausimą. Kodėl auklėjimo metodai, taikomi man ir mano pusbroliui, taip skyrėsi?

Nenoriu pasakyti, kad man labai reikėtų vakarėlių ar kad aš labai jau noriu išgerti per giminės šventes. Tiesą sakant, triukšmingų vakarėlių ir alkoholio aš nelabai mėgstu. Tačiau mane trikdo pats faktas, kad esu taip kontroliuojama, nors man beveik 18. Visada jaučiausi vyresnė, nei esu iš tiesų. Ir aš jau dabar jaučiuosi pakankamai suaugusi ir galinti priimti daugumą sprendimų savarankiškai. Gal skamba per drąsiai, tačiau tai tiesa. Ir kai man tiesiog draudžia eiti į vakarėlį, man kažkiek apmaudu, nes:
1. Man jau pakankamai daug metų
2. Esu sąmoninga, niekada nepridariau kvailysčių ir manau, kad esu pakankamai atsakingas žmogus.
3. Mano pusbroliui būtų leidę.

Panašu į dvigubus standartus. Ir tokių pavyzdžių mūsų gyvenime apstu. Jei vaikinas keičia merginas kaip kojines ir yra permiegojęs su puse miesto, puiku, jis - širdžių ėdikas ir kiekvienos merginos svajonė. Tačiau jei mergina elgiasi taip pat, ji yra vadinama ne itin gražiais žodžiais (tikrai žinai bent keletą epitetų, kuriais apibūdinamos tokios merginos). Dažnai po išprievartavimo visuomenė kaltina merginą. Suknelė per trumpa, lūpdažis per ryškus, kvepalai per saldūs, ir išvis, kodėl ji vakare vaikštinėjo viena. Žinai, turiu idealų pasiūlymą. Gal liepkime visoms moterims tiesiog sėdėti namie, ką? Jos niekur neis ir nebus jokių išprievartavimų. Mes vis dar liepiame merginoms anksti grįžti namo, išmokti greičiau vaikščioti ar nešiotis dujų balionėlį, užuot švietę vaikinus ir vyrus šiais klausimas.
Kai man buvo gal 14 metų, perskaičiau Laurie Anderson knygą "Kalbėk". Joje buvo pasakojama istorija apie merginą vardu Melinda. Ji buvo išprievartauta per mokyklos vakarėlį. Tai padarė vaikinas, kurį Melinda pažinojo, maža to, jis jai kažkiek patiko. Problema ta, kad jis neišgirdo merginos "ne", o viską baigęs tiesiog išėjo ir paliko ją vieną. Turbūt visai ne taip įsivaizduoji klasikinę išprievartavimo sceną, tiesa? Tačiau tai įvyksta nebūtinai naktį, tamsioje gatvėje, su peiliu prie kaklo. Knygos pabaigoje buvo trumpas interviu su autore. Aš nepamenu, kaip tiksliai skambėjo klausimas, tačiau Laurie pasakojo, kad knyga tapo bestseleriu JAV ir ji lankėsi keliose mokyklose, kuriose bendravo su mokiniais. Kai pirmą kartą ir vaikinų ji išgirdo klausimą, kodėl Melinda iš to vienkartinio sekso vakarėlyje su patinkančiu vaikinu padarė tokią dramą, ji pasibaisėjo. Tačiau vaikinai nuoširdžiai negalėjo suprasti, kodėl tai laikoma išprievartavimu ir kas čia ne taip. Juk jis negrasino jos nužudyti, nemušė, be to, jis jai patiko. Tad kame problema? Autorė tą patį klausimą išgirdo keliose skirtingose mokyklose iš skirtingų vaikinų. Tuomet ji suprato, kad problema tame, kad jaunuoliams niekas nepasakoja apie tai, kas yra išprievartavimas ir kodėl negalima to daryti. Atvirkščiai, tai laikoma nešvariu, gėdingu dalyku, tad nieko keista, kad net 40% merginų, patyrusių išprievartavimą, jaučia gėdą dėl to, kas joms nutiko. 21% netiki, kad kreipimasis į policiją gali duoti teigiamų rezultatų. 30% dėl išprievartavimo kaltina save. Apie 70% moterų bent kartą patiria bet kokį seksualinį smurtą. Ar tai yra normalu? Kodėl apie tai taip mažai kalbama? Ar vaikinai žino, kas yra išprievartavimas ir kaip mergina jį išgyvena? Koks tai emocinis sukrėtimas, po kurio trauma lieka visam gyvenimui. Ir kodėl kalbėti apie seksualinį priekabiavimą ir prievartą vis dar yra gėda? Ar nereikėtų nors kartą atkreipti dėmesį į tokius svarbius dalykus?

          Rapists are the cause of rape. What a woman wears, says, drinks or does is not a factor. The common factor in all cases of rape is the presence of a rapist.  The time is now to fight rape culture. New Dear Daddy video PSA hopes to get…

Labai nuoširdžiai tikiuosi, kad kovo 8 žmonių sąmonėje -  net tik beprasmė šventė, per kurią būtinai reikia dovanoti moterims gėlių. Tai diena, kai galime prisiminti ilgą moterų kovą už savo teises. Ta kova mūsų visuomenėje vyksta ir iki šiol. Tol, kol egzistuoja dvigubi standartai, tol, kol moteris yra laikoma kvailesne, tol, kol prievartautojai teisinami dėl savo nusikaltimo, tol, kol moterys už tą patį darbą gauna mažesnį atlyginimą nei vyrai, kova dėl lygių galimybių nėra baigta. Kai vaikinas, permiegojęs su mergina ir jai pastojus, neturi jokios atsakomybės, o ji turi tvarkytis su neplanuotu nėštumu, o kad ir ką ji nuspręstų, tai bus vertinama neigiamai. Jei ji pasidarys abortą, ji bus savanaudiška, egoistiška kalė, nužudžiusi savo vaiką. Jei ji nuspręs jo susilaukti, ji bus kvaila, nepilnametė, neatsakinga .... (čia tinka vienas iš tau žinomų epitetų). Tad ar taip jau toli mes nuėjome nuo kokios nors musulmoniškos valstybės? Vis dar turime pakankamai problemų šioje srityje, tiesa? 

                        "Now is the time for all of us to stand up and say enough is enough. This has got to stop right now." —First Lady Michelle Obama on Trump 

Labai tikiuosi, kad situacija ateityje pasikeis į gerąją pusę. Mūsų visuomenė bus apsišvietusi ir galės pagaliau atsisakyti patriarchalinių tradicijų. Ne, tai nereiškia, jog manau, kad moterys turi daugiau teisių už vyrus. Moterys ir vyrai turi lygias teises. Moterys ir vyrai turi vienodai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Moterys ir vyrai privalo gerbti vienas kitą. Manau, labai  paprastos ir suprantamos tiesos. Tikiuosi, kad kada nors jos bus suprantamos visiems. 


5 PAKOMENTAVO

  1. tik noriu pasakyti kad dvigubi standartai tikrai yra, bet tavo pavyzdys neteisingas. Man pačiai dar porą metų iki pilnametystės o mane išleidžia visur, tačiau draugaas, kuriam greit 19 iki 23h turi būti namie. Tiesiog sakau, kad dėl vakarėlių ir panašiai nėra dvigubi standartai, tai tiesiog priklauso nuo tėvų auklėjimo, požiūriio.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Manau, tavo atvejis - išimtis. Puiku, jei tavo šeimoje yra kitaip, tačiau aš su tuo susidūriau, dėl to sakyti, kad mano pavyzdys neteisingas, negalima. Aš su tuo susidūriau. Kaip tai gali neatitikti tiesos? Taip, ne visose šeimose tai vyksta, tačiau mūsų visuomenėje ši problema egzistuoja.

      Panaikinti
  2. sutinku su praeita komentatore, o šiaip viskas yra tiesa. aš irgi už lyčių lygybę.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Tikrai gerai parinkta tema,nes tai dabar aktualu. Aš asmeniškai labai palaikau lygias teisės.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tikrai gerai parinkta tema,nes tai dabar aktualu. Aš asmeniškai labai palaikau lygias teisės.

    AtsakytiPanaikinti