Krakatau - galingas ugnikalnio protrūkis

Susijęs vaizdas

Ar teko kada girdėti apie Krakatau? Tai ugnikalnis, pasižymėjęs pasaulio istorijoje, kaip nepaprastai galingai išsiveržęs ir visiškai suardęs savo salą ir gyvąjį kampelį. Siūlau tau sužinoti tikrai įdomių ir pribloškiančių faktų apie Krakatau praeitį bei jo palikuonį!


1883 m. gegužę iš Krakatau salos pasigirdo grėsmę keliantis dundėjimas. Po ilgesnio laiko praplaukdami laivai pajuto garso sustiprėjimą ir pranešė, kad jis itin galingas - sprogo ausų būgneliai. Milžiniškos pemzos (iš lavos susidariusios uolienos) luitai užkirto laivų kelią Sundos sąsiauryje. Pelenai storu sluoksniu apklojo dangų ir užtemdė šviesą, o pakrančių gyvenvietes užtvindė didžiulėmis bangomis besirangančios jūros vanduo. Tų pačių metų rugpjūčio 27 dieną įvyko ugnikalnio išsiveržimas - Krakatau sala buvo tiesiog sunaikinta vieno galingiausių sprogimų. Gausybė vulkaninių medžiagų buvo išmesta į orą, o pakilęs 80 km ir daugybę metų aplink Žemę skriejęs dulkių kamuolys tapo mažesnės vasaros šilumos ir nepaprastų vaizdų dangaus platybėse priežastimi.

Krakatau ugnikalnio išsiveržimas pasiglemžė virš 36 000 aukų. Tačiau tai buvo ne jo paties pasėkmė, o jo sukeltų cunamio bangų pakrančių gyvenviečių užliejimas. Žinios apie Krakatau sklido ypač sparčiai. Mokslininkai atsakingai ir kruopščiai domėjosi bei rinko informaciją apie išsiveržimą. Tuomet pradėta analizuoti ir aiškinti ugnikalnių atsiradimą bei veikimą.
Išsiveržus Krakatau, Indijos ir Australijos platforma sunyko žemiau jūros paviršiaus, o po vandeniu susidarė kaldera - didžiulis vulkaninis krateris. Todėl Krakatau vietoje ėmė kilti naujas ugnikalnis. 1927 m. iš po vandeniu esančios kalderos ėmė kilti daugybė dūmų - tai reiškė naujos salos susidarymą. Metų pabaigoje taip ir nutiko - jūroje pasirodė Krakatau vaikas, vardu Anak Krakatau. Dažniausiai ugnikalnis šnypščia ir paskleidžia karštus dūmus, o maždaug kartą per metus oran iššauna pelenus ir pemzos gabalus. Manoma, kad Krakatau vaikas niekada taip galingai neišlies savo įniršio.

Iškart po galingojo išsiveržimo pelenai užplūdo artimas salas bei pakrantes. Didžiulio sprogimo suniokota vakarinė Javos pakrantė neteko savojo gyvo kampelio. Tačiau laukinė žemė, visiškai nepaveikta žmogaus, atsigriebė ir susigrąžino savo gausią ir nepaprastą gyvūniją bei augmeniją: krabai smuikininkai, žuvys spjaudalės, krokodilai, šikšnosparniai, retos veislės raganosiai.
Rakatos sala taip pat labai nukentėjo - ten buvo rastas vienintelis voras. Tačiau į atogrąžų lietaus laistomą suniokotą žemę pamažu sugrįžo gyvybė: jūra atplukdė žolių, vėl ėmė augti koralų rifai, iš įvairių kampelių atropojo vorai, vandens augalų lapais atkeliavo skruzdėlės, termitai, sausumos krabai, apsigyveno nuostabiai margi paukščiai. Dabar Anak Krakatau saloje dėl vis atsirandančio naujo pelenų sluoksnio nepastebima gausios augmenijos, tačiau rytinė salos žemė - išimtis. Ten rangosi vijokliai, žaliuoja samanos, žolės, auga atogrąžų pušys.


Visgi kokie įdomūs, įspūdingi ir net bauginantys gamtos kūriniai. Niekada negali būti tikras, kada ugnikalnis išsiverš ir išlies pyktį, o jei jau taip nutinka, svarbiausia, kad savo galia jis nieko nesunaikintų ir nesuniokotų. Krakatau istorija man padarė didelį įspūdį, o dabar tik belieka tikėtis, kad galiūno vaikas Anak Krakatau ir toliau ramiai šnypštų bei būtų žavus turistų lankomas objektas!


2 PAKOMENTAVO

  1. Straipsnis patiko, tačiau man trūko daugiau nuotraukų ir platesnės informacijos apie Krakatau.

    AtsakytiPanaikinti