TD SKAITO: Jodi Picoult "Maži svarbūs dalykai"

Įsivaizduok - važiuoji autobusu ir šalia tavęs atsisėda juodaodis žmogus. Kaip reaguoji? Įprastai? Tada gerai, nes, įsivaizduok, pasaulyje yra tokių žmonių, kurie atsidūrę tokioje situacijoje išliptų iš autobuso. Ir jeigu jie pamatytų keliu einantį juodaodį, jie pereitų į kitą kelio pusę. Ir jeigu jie tik turėtų šansą - sugriautų šios rasės žmogui gyvenimą. Tokia didelė yra rasistinė neapykanta. Žiauru? Bet tai egzistuoja. Populiari rašytoja Jodi Picoult šią problemą labai plačiai išnagrinėja naujausiame savo romane "Maži svarbūs dalykai".

Jodi Picoult
Jodi Picoult
Apie šią moterį daug pasakoti nereikia - jeigu skaitote knygas, tai arba jau esate su ja susipažinę, arba dar susipažinsite. Jodi Picoult yra tikra profesionalė romanų srityje ir jeigu jūs nemėgstate šio žanro, nereiškia, jog turite perskaityti visas jos knygas - užteks tik vienos vien tam, kad patyrinėtumėt šios rašytojos talentą. Kodėl esu tikra, jog turėtumėte tai padaryti? Jodi Picoult yra tikras šio amžiaus fenomenas - yra išleidusi jau kelias dešimtis romanų, kurie paliečia skaitytojų širdis iki pat gilumos, mat rašytoja nagrinėja skaudžias, daugumai žmonių aktualias temas. Viena iš jų aptariama ir naujausioje, 2016-aisiais metais parašytoje knygoje "Maži svarbūs dalykai". Tiesa, šį romaną rašytoja pradėjo rašyti kur kas anksčiau, savo karjeros pradžioje, bet vis nerasdavo jėgų ir žodžių tinkamam rezultatui parašyti... Dabar, sukaupusi daug patirties, ji pagaliau išdrįso kalbėti apie tai, kas skaudu - rasismą.

MAŽI SVARBŪS DALYKAI


nuotrauka iš instagram @ka_skaityti
Istorija prasideda visai paprastai - pagrindinė knygos herojė Ruta jau daug metų dirba vietinėje ligoninėje akušere. Ji yra  būtent tas žmogus, kuris padeda nėščiosioms pagaliau išvysti savo kūdikį ir pradėti naują gyvenimo etapą. Rutai yra tekę matyti visko - ir džiaugsmo, ir liūdesio, bet to, kas nutinka vieną dieną darbe, ji net nebūtų susapnavusi.

Rutai kaip įprasta atėjus apžiūrėti kūdikį nutinka šis tas netikėto. Kūdikio tėvas, pamatęs ją, pareikalauja, kad ji neliestų ką tik gimusio vaiko ir paprašo pakviesti skyriaus vadovę. Jai pareiškia - afroamerikiečių personalas negali liesti jų vaiko ir tai yra jų pasirinkimas. Vadovė, išsigandusi tokio rasistinio požiūrio, visgi tėvams paklūsta ir uždraudžia Rutai prižiūrėti kūdikį. Tačiau kartą Ruta netikėtai skyriuje lieka viena ir kūdikis, kurio buvo liepta neliesti, ima nustoti kvėpuoti... Ką daryti? Ar laikytis seselės priesaikos ir gelbėti kūdikį, ar paklausyti tėvų noro ir kūdikio neliesti?

Deja, kūdikis miršta. Ir dėl to yra apkaltinama Ruta - juodaodė, kuriai buvo įsakyta nesiliesti prie berniuko. Prasideda nuožmus teismo procesas, kurio metu nors tiesiogiai yra nagrinėjama berniuko mirties priežastis, pats procesas paliečia kur kas daugiau temų... Kas yra tolerancija ir apskritai, ar ji iš viso yra? Kodėl rasismas vieniems yra problema, kurią būtina spręsti, o kiti tai laiko tiesiog gyvenimo būdu? Iš ko kyla neapykanta? Į šiuos ir dar daugiau klausimų atsako Jodi Picoult sukurti veikėjai. Knygoje apie viską šnekama plačiai - nors rasismas yra pagrindinė mintis, romane taip pat yra daug minčių apie draugystę, šeimą, apie tai, kaip reikėtų pasitikėti savo artimais žmonėmis ir stengtis su jais praleisti kaip įmanoma daugiau laiko. Tai knyga, kuri kažką tavyje paliečia. Mus, lietuvius, galbūt tai liečia mažiau, nes mūsų šalyje yra mažiau su kitos rasės žmonėmis susijusių tolerancijos nebuvimo problemų, tačiau įsivaizduoite, jog istorija, aprašyta knygoje, nėra sugalvota. Viskas, ką parašė Jodi Picoult, yra surinkta iš autentiškų žmonių prisiminimų. Tai žinant knyga pasirodė dar stipresnė ir įdomesnė.

Ją skaityti buvo tikrai malonu. Kadangi esu perskaičiusi jau kelias Jodi Picoult knygas, ši nebuvo geriausia iš visų skaitytų, tad ją vertinčiau 4/5. Pati idėja labai stipri, istorija įdomi, tik kaip minusą galėčiau išskirti faktą, jog kai kurios situacijos buvo nereikalingai ištęstos ir dėl to skaitymas tapdavo šiek tiek sunkesnis. Bet visumoje puikus romanas! Tinka ir kaip dovana vyresnėms draugėms ar mamai, tetai, sesei, ir vyriškos lyties atstovams, tad skaityti gali tikrai visi. Jeigu nori perskaityti ir tu, būtinai bėk į savo miesto knygyną arba biblioteką ir ieškot šio romano!

"Jei negaliu daryti didelių dalykų, darau mažus, bet taip, kad jie būtų svarbūs." - Martinas Liuteris Kingas.


0 Komentarai