Tėvų skyrybos. Kaip tai išgyventi?



Gyveni sau ramiai, kartu su šeima. Bendra veikla, juokas, nuotykiai, kelionės...Visa tai tik patvirtina tai, kaip gera ją turėti ir kaip skaudu būtų ją prarasti. Nors kiekvienas jų kivirčas kelia nerimą, viskas praeina ir gyveni toliau, kol vieną dieną rimties atmosferoje tau tėvai pasako ,,Mes norim skirtis''.


 Nesvarbu, tu to tikėjaisi ar nelabai, jeigu tau su jais abiem buvo gera - tau tikrai skaudu tai girdėti.
Pirmoji emocija, kuri aplanko po skaudžios žinios - šokas. Vėliau visi jausmai susimaišo. Ir liūdna, ir pikta ant kažko, norisi kaltininti klačiausią, bet tuo pačiu, kad ir kas būtų kaltas, gaila abiejų. Gal kažkuriam skaudu? O gal kažkuris tiesiog suklydo? Jei tėvai pripažįsta abiejų kaltę, kaltės pradedi ieškoti savyje -  galbūt buvai našta? Po to seka tuštumo, vienišumo jausmas, kai namai aptuštėja ne tik daiktų, bet ir ,,sielų'' skaičiumi.


  Asmeniškai, mano tėvai ties išsiskyrmu buvo dukart. Pirmą kartą buvo labai didelis šokas. Tądien viskas atrodė keista. Visų pirma, tai keista rimtis, bet tuo pačiu ir mielumas. Pamenu, sėdėjau svetainėj ir tėvai, stovėję man priešaky apsikabino. ,,Miela'',- pagalvojau. Bet ir keista. Tokių iš niekur apsikabinimų nebuvau pratusi matyti. Neilgai trukus tėvai pasikviečia mane prisėsti. Aš padarau tai iš karto, o brolis sako pastovėsiąs. Mama griežtu tonu darkart liepia atsisėsti. Greičiausiai, ne veltui, nes ne visi gali ramiai sureaguoti. Ta rimtis... Prisiekiu, maniau, kad kažkas mirė, todėl kai pranešė apie skyrybas man kiek atslėgo, bet tuo pačiu pasidarė savaip skaudu. Brolio akyse ašaros, o aš dar stengiausi tvardytis. Nepamenu nieko daugiau, nei eigos, nieko. Jaunesnė buvau, pykčio ant nieko nelaikiau, nors kaltų buvo. Tik tai, kad rudenėjo. Tas mėnuo iš esmės niūrus, bet šie įvykiai pakreipė jį būti šlykščiai niūriu. Pamenu dar tai, kad tomis dienomis skruostus šildė ašaros, o vakarais, kartu su mama geriama mėtų arbata.

 Tačiau viskas praėjo. Tėvai susitaikė. Viskas stojo į savas vėžias, bet po kelių metų tėvai visgi nusprendė, kad jiems tikrai ne pakeliui ir išsiskyrė dar kartą. Šis kartas man emociškai buvo lengvesnis. Kažkodėl manau, kad ne tik man. Nors tą dieną, kai namuose neberadau tėčio daiktų - buvo keista, vėl tramdžiau ašaras. Rodos, ne pirmas kartas, ko čia raudoti?  Vis tiek tai mane palietė. Tačiau nors išsiskyrimo priežastys tos pačios, šį kartą tenka kovoti ne su ašaromis, o su pykčiu, kuris yra sumišęs su gailesčiu.

 Taigi, nors tėvų skyrybos man nebuvo nauja patirtis, sumišusios emocijos karts nuo karto nepasikuklina aplankyti ir manęs. Skyrybos - niekada nebuvo lengva.

Kaip išgyventi tėvų skyrybas?

-Kalbėkis. Labai svarbu yra šnekėti apie tai ,kas tave skaudina. Todėl apie savo išgyvenimus pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki. Taip, galbūt šeimos problemos yra labai intymu, tačiau tai nėra nieko gėdinga. Išsiverkus ant draugo peties turėtų kaipmat palengvėti. Jeigu pyksti ant kažkurio iš tėvų, pasakyk jiems tai. O jeigu neįstengi - parašyk viską, ką jauti, laiške. Nesvarbu, tu jį perduosi ar ne - tau tikrai palengvės, nes berašydama išliesi visus savo jausmus. O jeigu su niekuo nenori šnekėtis, pradėk rašyti dienoraštį.

-Reguliariai matykis su abiem tėvais. Tu nei vieno iš jų nepraradai. Kad būtų lengviau, gali pasidaryti kalendoriuką ir pasižymėti, kurias dienas būsi pas tėtį, o kurias - pas mamą. Nuolatinis matymasis su tėvais tau padės jaustis geriau, o prie to, kad tėvai gyvena atskirai, įprasi, ir tai taps tavo kasdienybe. Kai viskas aplinkui keičiasi, jų rūpestis ir meilė labai ramina. Skyrybos - tai tik tėvų atskirtis nuo vienas kito. Galų gale, dažnai bendrauk su jais telefonu, susiplanuok puikų laisvalaikį su vienu iš jų ir tiesiog stenkis suprasti tai, kad išsiskyrė ne su tavimi.

-TAI NE TAVO KALTĖ.  Suaugę žmonės išsiskiria dažniausiai dėl ginčų ar pakitusių jausmų vienas kitam, todėl neturėtum kaltinti savęs. Jeigu tau ir teko dalyvauti jų konflikte, žinok, kad jie pykstasi dėl savų problemų, antraip jie pyktųsi ne su vienas kitu, o su tavimi. O jeigu tau tėvai lepteli kažką, dėl ko jautiesi kalta, būtinai su jais apie tai pasišnekėk.

-Žinok, kad bus geriau. Skaudu suprasti, kad du žmonės, kurios labiausiai myli, nebemyli vienas kito. Arba vienas iš jų lieka įskaudintas. Tačiau derėtų suprasti, kad jeigu įvyko skyrybos - viskas tik tam, kad būtų geriau. Taip, kartais vienas lieka įskaudintas ir jam nei kiek negeriau, o tau dar labaiu skauda į jį žiūrint. Būk tas žmogus, kuris paguos ir parodys, kad ne viskas prarasta, kad tu jį myli. Juk ten, kur užsidaro durys - atsiveria langas. Viskas yra ne pabaiga, o nauja pradžia !

-Užsiimk aktyvia veikla. Vis dėlto gyvenimas juda į priekį tiek tau, tiek jiems. Neįstrik laikotarpyje, kai jie buvo kartu, nes greit jie pradės susitikinėti su kitais. Tiesiog priimk tą faktą, kad viskas keičiasi ir judėk toliau. O tam, kad numalšintum stresą, gyvenk savo gyvenimą. Taip, gyvenk. Susitik su draugais, kurk, daryk tai, kas tau patinka. Taip pat gali važinėti dviračiu, bėgioti ar užsiimti kitu sportu - tai ne tik veikla laikui prastumti, bet ir nerimui malšinti.

Po žinios apie skyrybas lengviau atsikvėpti - nenormalu?

 Kartais tėvų buvimas kartu neatneša nieko gero. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje nuolat pykstamasi, vėliau nekalbama - namuose nuolat tvyro įtampa. Taip pat yra šeimų su rimtomis bėdomis kaip alchoholis, fizinis ar psichologinis smurtas ar kitos situacijos, keliančios nerimą. Dėl šių rimtų priežasčių nieko blogo nėra skyrybų nepriimti skaudžiai, todėl nesijausk kalta, kad jautiesi gerai. Tavo tėvams taip pat bus nuo to tik geriau. Juk išsilaisvino nuo įtampos. Geresnė ateitis visiems. Galima tik pasidžiaugti, kad priimė šį sunkų sprendimą (vis dėlto prisirišimas) ir dabar reikalai pagerės visiems.

Tėvų skyrybos garsenybių gyvenime




,,Nuolat girdėdavau savo tėvų pykčius ir kiekvieną kartą galvodavau: ,,Nagi, skirkitės. Čia - kankynė''. Kai jie pagaliau išsiskyrė, pamaniau: ,,Gerai, tai buvo teisingiausia''.

-Johnny Depp









,,Kai man buvo septyneri metai, mano mama ir tėtis išsiskyrė. Tai buvo keista. Pamenu save verkiantį dėl to, nors tiksliai nesupratau, kas dedasi. Tiesiog buvo liūdna, kad tėvai daugiau nebebus kartu''

-Harry Styles





  




,,Dėl skyrybų kaltę verčiau ant mamos, nes labai norėjau, kad šeima būtų kartu, todėl dažnai ant jos pykdavau. Dabar gailiuosi dėl šio elgesio''

-Selena Gomez











,, Kai tėtis paliko mamą, jaučiausi taip, tarsi jis palieka ir mane'' 


-Nicole Richie









Nenukabink nosies, judėk į priekį. Tu nieko nepraradai, niekas nenumirė. Tiesiog šiek tiek keičiasi tavo ir tėvų gyvenimas. Pokyčiai kartais gąsdina, ar ne?


0 PAKOMENTAVO